Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė ieškinį R. S. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-876 dalies panaikinimo darbo byloje Nr. APS-111-22836/2016 ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinyje prašo panaikinti Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2017-02-24 sprendimą Nr. DGKS-876 darbo byloje Nr. APS-111-22836/2016 dalyje, kurioje panaikinta drausminė nuobauda – papeikimas, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovą su atsakove darbo santykiai sieja nuo 1998-03-02. Atsakovė dirba valstybės įmonėje Ignalinos atominė elektrinėje (toliau – IAE) Eksploatacijos nutraukimo departamento projektų valdymo tarnybos Statybos ir infrastruktūros valdymo skyriaus (toliau – SIVS) statybos organizavimo grupės specialistės pareigose. 2012-11-08 SIVS vadovo potvarkiu atsakovė paskirta atsakinga už SIVS darbuotojų darbo laiko apskaitą. 2016-11-02 atsakovė užpildė, pasirašė bei pateikė kitiems įmonės darbuotojams pasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. Dzin-691(12.108) (toliau – Žiniaraštis) su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie SIVS vadovo E. G. (G.) darbo laiką nuo 2016-10-12 iki 2016-10-14, t. y. pažymėjo, kad jis 2016 metų spalio 12-14 dienomis dirbo visą darbo dieną, nors faktiškai 2016-10-12 E. G. nuo 9 val. 51 min. dalyvavo Visagino savivaldybės tarybos posėdyje, o nuo 2016-10-13 buvo išvykęs į užsienį, t. y. tokiais veiksmais padarė darbo drausmės pažeidimą. Vadovaujantis 2016-11-04 gautu įmonės Prevencijos skyriaus raštu „Dėl atlikto patikrinimo“ ir atsižvelgiant į atsakovės pateiktą pasiaiškinimą bei Darbo drausmės pažeidimų nagrinėjimo komisijos sprendimą, 2016-12-02 įmonės generalinis direktorius įsakymu Nr. ĮsDO-521(11.213) paskyrė atsakovei drausminę nuobaudą – papeikimą už tai, kad ji pažeidė darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo, panaudojant programą „ALTA“, instrukcijos DVSed-1412-6V1 3.5 punktą ir įmonės darbo tvarkos taisyklių DVSta-1451-lVl 6.1 punktą, t. y. netinkamai vykdė savo tiesiogines pareigas ir Žiniaraštyje įvedė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pagal Žiniaraščio pildymo instrukcijos 3.5 punktą darbuotojas, atsakingas už darbo laiko apskaitą, atsako už duomenų korektiškumą, tikslumą ir teisingumą, informacijos įvedimą į programą laiku, darbo laiko apskaitos taisyklių laikymąsi. Taigi, atsakovė, prieš nurodydama darbo laiko apskaitos žiniaraštyje duomenis, privalėjo įsitikinti, jog jie yra teisingi, atitinka faktinę situaciją. Atsakovė su drausmine nuobauda nesutiko ir kreipėsi į DGK, kuri 2017-02-24 sprendimu Nr. DGKS-876 darbo byloje Nr. APS-111-22836/2016 iš dalies tenkino atsakovės prašymą ir panaikino jai paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. DGK sprendime konstatavo, kad ieškovo įsakyme nurodytame pažeidime nėra visų būtinųjų darbo drausmės pažeidimo sudėties elementų, todėl drausminė nuobauda skirta nepagrįstai. Mano, kad DGK sprendimas neteisėtas ir nepagristas. Tiriant darbo drausmės pažeidimą įmonėje bei nagrinėjant bylą DGK, atsakovė nepripažino padariusi pažeidimą, motyvuodama tuo, kad nežinojo kur 2016 metų spalio 13-14 dienomis buvo SIVS vadovas E. G., bei tuo, kad neturėjo įgaliojimų kontroliuoti, ar vadovas E. G. atlieka darbo funkcijas darbo grafike nurodytu laiku, tačiau, atsižvelgiant į tabelininko pareigų specifiką ir atsakomybės ypatumus, jo pareigų atlikimui taikomi didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai. Drausminė nuobauda atsakovei buvo skirta ne už tai, kad ji nekontroliavo kaip SIVS vadovas laikosi darbo drausmės, bet už tai, kad Žiniaraštyje pažymėjo žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis bei pateikė jį kitiems įmonės darbuotojams pasirašyti. DGK posėdyje atsakovė paaiškino, kad: 1) 2016-10-03 vadovo E. G. nurodymu jo vardu parengė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2016-10-17 iki 2017-10-21, kuris, vadovui ir Projektų valdymo tarnybos vadovui jį pasirašius, buvo užregistruotas Personalo skyriuje; 2) 2016-10-10 E. G. nurodymu parengė prašymą dėl E. G. darbo grafiko pakeitimo nuo 2016-10-10 iki 2016-10-14, kuris buvo įteisintas KR ir AD direktoriaus 2016-10-11 potvarkiu; 3) 2016-10-12 E. G. nurodymu parengė du atskirus kasmetinių atostogų prašymus 2016 metų spalio 13 ir 14 dienoms, kurie nebuvo pasirašyti ir grąžinti atsakovei tolimesniems įforminimo veiksmams atlikti (pateikti pasirašymui PVT vadovui, atlikti atitinkamus žymėjimus darbo laiko apskaitos žiniaraštyje bei perduoti registruoti į Personalo skyrių); 4) 2016 metų spalio 13 ir 14 dienoms vadovo nematė ir jo negirdėjo. E. G. darbo kabinetas yra greta atsakovės darbo vietos, todėl apie vadovo buvimą darbo vietoje jai būdavo žinoma. Be to, atsakovė turėjo prieigą prie vadovo paskyros elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje „@vilys“, kurioje kiekvieną darbo dieną tikrino vadovui siunčiamą korespondenciją bei dokumentus, juos spausdindavo ir pateikdavo vadovui tolimesniems darbams, t. y. atliko administratorės – sekretorės funkcijas. Šios aplinkybės patvirtina, kad SIVS vadovą E. G. ir atsakovę siejo stiprūs pasitikėjimo santykiai. DGK posėdyje atsakovė patvirtino, jog nurodytų administravimo veiksmų 2016 metų spalio 13-14 dienomis neatliko, t. y. vadovo nepasigedo, į jį nesikreipė ir jo neieškojo. 2016-10-13 atsakovė dokumentų valdymo sistemoje užregistravo du SIVS raštus, kuriuose pasirašančiu asmeniu formaliai nurodytas E. G., tačiau faktiškai pasirašė SIVS Statybos organizavimo grupės vadovas G. L., kuris pagal įmonės administracijos darbo reglamento nustatytą tvarką pavaduoja E. G. šiam nesant darbe. Tokiu būdu, atsakovė, nepatikrinusi registravimui pateiktų raštų, netinkamai įformintus raštus priėmė ir užregistravo, nors, laikydamasi įmonėje nustatytos tvarkos, turėjo ir galėjo atsisakyti priimti šiuos raštus, nurodydama juos atitinkamai ištaisyti, t. y., kad jie būtų pasirašyti SIVS vadovo, nes, jeigu vadovas buvo darbo vietoje ir atlikto darbo funkcijas, nebuvo jokio teisinio pagrindo pavaduoti jį kitam darbuotojui. DGK visiškai be pagrindo nurodė, kad netinkamai įformintų dokumentų užregistravimas niekuo nesusijęs su tuo, kad atsakovė žinojo, jog E. G. neatvyko į darbą. Mano, kad kaip tik atvirkščiai – šiuos įrodymus objektyviai vertinant neatsiejamai nuo kitų su drausmės pažeidimo padarymu susijusių aplinkybių, tai sudaro pagrindą atsakovės kaltei konstatuoti. Atsakovė, žinodama, kad SIVS vadovas nepasirodė darbo vietoje antrą dieną iš eilės, sąmoningai arba per didelį aplaidumą nesikreipė nei į savo tiesioginį vadovą – SIVS Statybos organizavimo grupės vadovą G. L., nei į kitus atsakingus asmenis, siekiant įsitikinti, ar yra teisinis pagrindas pasirašyti kitiems darbuotojams už SIVS vadovą, taip pat nesiaiškino, ar jos parengti E. G. prašymai kasmetinėms atostogoms 2016 metų spalio 13 ir 14 dienoms yra pasirašyti, įforminti bei užregistruoti, nesikreipė į Personalo skyrių su klausimu, ar tokie prašymai buvo gauti ir ar jie užregistruoti. Mano, kad atsakovė, vadovaudamasi protingumo principu ir siekdama užtikrinti tinkamą savo pareigų atlikimą, turėjo teisę ir galimybes kreiptis į vadovą darbo vietoje arba telefonu dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir sutikrinimo. Atsakovė buvo tinkamai ir laiku supažindinta su jos darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo sąlygas. Grįžus E. G. po kasmetinių atostogų, t. y. po 2016-10-24, atsakovė tikslinosi vadovo, kaip žymėti Žiniaraštyje 2016 m. spalio 13-14 dienas, kurias E. G. darbe faktiškai nebuvo, nors pagal Žiniaraščio pildymo instrukcijos 8.2 punktą laiko apskaitą privalėjo tvarkyti kiekvieną darbo dieną. DGK posėdyje atsakovė teigė, kad E. G. nurodė Žiniaraštyje nieko nekeisti, kadangi tomis dienomis dirbo. Mano, kad vidutinis protingas darbuotojas, atsakingas už savalaikį duomenų įvedimą bei šių duomenų korektiškumą, tikslingumą ir teisingumą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį, būtų pasielgęs kitaip ir ėmęsis priemonių pasidomėti apie vadovo nepasirodymo darbe priežastis bei laiku išsiaiškinti vadovo darbo laiko žymėjimo Žiniaraštyje pagrindą, žinant, kad faktiškai vadovas nedirbo, tačiau atsakovė to nepadarė, savo tiesiogines pareigas vykdė netinkamai ir į Žiniaraštį įvedė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, atsakovės kaltę bei aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, drausminė nuobauda – papeikimas jai skirtas pagrįstai.

Ieškovo atstovė J. Janutėnaitė prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad apie atsakovės pažeidimą ieškovas sužinojo po tyrimo pagal anoniminį pranešimą, kad E. G. išvykęs į užsienį. Po patikrinimo paaiškėjo, kad E. G. atostogavo nuo 2016-10-17 iki 2016-10-21, o spalio 12-14 dienomis darbe nebuvo. 2016-10-12 jis dalyvavo Visagino savivaldybės tarybos posėdyje. Žiniaraštyje gi buvo pažymėta, kad E. G. šiomis dienomis buvo darbe. Atsakovė sakė, kad Žiniaraštį taip užpildyti jai pasakė E. G.. Už šį pažeidimą atsakovei ir buvo skirta ginčijama nuobauda. Atsakovė už E. G. visada pildydavo prašymus atostogoms, todėl turėjo žinoti, kad jis atostogauja. Atostogos E. G. spalio 13-14 dienomis nebuvo suteiktos, tačiau atsakovė jo darbe nematė. Be to, kaip tuo laikotarpiu įregistravo du dokumentus, pasirašytus G. L., kuris pavaduodavo E. G., kai pastarojo nebūdavo darbe. Dėl to, kad atsakovė aplaidžiai vykdė pareigas ir į Žiniaraštį įrašė neteisingus duomenis, galėjo kilti rimtos pasekmės, nes darbo užmokestis mokamas iš Europos fondų. E. G. už šį pažeidimą buvo atleistas iš darbo, o atsakovei skirtas papeikimas. Pripažįsta, kad Žiniaraštyje įrašyti duomenys atitiko dokumentus, kurie tuo metu buvo įmonėje, tačiau atsakovė, gavusi G. L. pasirašytus dokumentus bei matydama, kad E. G. gretimai esančiame kabinete nėra, turėjo matyti, kad jos vadovo nėra darbe. Ieškovas apie tai, kad E. G. 2016-10-13 išvyko už Lietuvos Respublikos ribų, sužinojo 2016-10-27, tačiau apie tai buvo pasakyta tik baigus tyrimą, t. y. 2016-11-04.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-12-02 IAE generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ĮsDO-521(11.213) jai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad, dirbdama SIVS statybos organizavimo grupėje specialiste, vykdydama tabelininkės funkcijas, pažeidė Žiniaraščio pildymo instrukcijos 3.5 punktą ir IAE Darbo tvarkos taisyklių 6.1 punktą, t. y. netinkamai vykdė tiesiogines savo pareigas, ir Žiniaraštyje įvedė tikrovės neatitinkančius duomenis. DGK 2017-02-24 sprendimu Nr. DGKS-876 paskirtą drausminę nuobaudą panaikino, kadangi nuobauda paskirta nepagrįstai, nesant visų drausmės pažeidimo sudėties elementų. SIVS vadovo E. G. darbo laiką ji Žiniaraštyje žymėjo vadovaudamasi oficialiu dokumentu – E. G. darbo 2016 metų spalio 11-14 dienomis grafiku, kuris buvo patvirtintas 2016-10-11. Kitokių jo darbo laiko duomenų ji neturėjo. Mano, kad reikalavimas įsitikinti ar duomenys atitinka faktinę situaciją, t. y. ar darbuotojas, kurio darbo laikas apskaitomas, darbo ar kitoje vietoje realiai atlieka darbo funkcijas, yra ne kas kita, kaip darbuotojo kontrolė, todėl DGK pagrįstai konstatavo, jog jos pareigybės aprašyme nenustatyta, kad ji turi kontroliuoti SIVS vadovo darbo drausmės laikymąsi, ir jai nesuteikta teisė savo nuožiūra spręsti, ar jis į darbą neatvyko administracijos leidimu, ar be pateisinamos priežasties. Priešingai, apie neatvykimą į darbą, remiantis Žiniaraščio pildymo instrukcijos 8.14. punktu, ji gali žymėti tik gavusi informaciją iš asmenų, atsakingų už pavaldaus personalo darbo organizavimą. Ieškovas nepateikė duomenų, kad Projektų valdymo tarnybos vadovas, kuriam buvo pavaldus E. G., būtų jai pranešęs apie E. G. neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties. Ieškovo atstovė DGK posėdyje pripažino, kad šie duomenys nuo jos buvo sąmoningai slepiami ir atskleisti tik po to, kai Žiniaraštis buvo pasirašytas, ir kad tai buvo daroma dėl to, kad ji negalėtų atbuline data įforminti E. G. atostogų. Toks ieškovo motyvas visiškai nelogiškas, nes potvarkį dėl atostogų forminimo turėjo priimti Korporatyvinių reikalų ir administravimo departamento direktorius, o ne ji. Taip pat mano, kad ieškovo teiginys, jog jos pareigybei taikomi kažkokie išskirtiniai atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, yra nepagrįstas, nes tokie ypatingi jos pareigybės reikalavimai nėra įtvirtinti jokiuose IAE teisės aktuose, ir, tuo labiau, nesukuria pareigos vykdyti darbo sutartyje ir pareigybės aprašyme nenumatytas funkcijas. Prašymus dėl atostogų E. G. suteikimo jo vardu rengė jo nurodymu, nenorėdama gadinti su juo, kaip vadovu, santykių ar net užsitraukti jo nemalonę. Tie prašymai tapdavo oficialiu dokumentu, kai būdavo patvirtinami potvarkiais, ir tik tada, pildydama Žiniaraštį, ji galėjo jais vadovautis. E. G. prašymų suteikti jam atostogas 2016 metų spalio 13 ir 14 dienomis neįregistravo galimai dėl to, kad pasikeitė jo planai, apie kuriuos ji nebuvo informuojama. Be to, ji ne visada turėjo informaciją ir apie jo darbinę veiklą (pvz., jis ne visada sakydavo, kad išvyksta į kokį nors pasitarimą, susirinkimą, į prižiūrimus objektus, neinformuodavo, kiek ten užtruks ar pan.). Pripažįsta, kad 2016 metų spalio 13 ir 14 dienomis nepastebėjo E. G. darbo vietoje, tačiau neturėjo būtinybės ir pareigos jo ieškoti ir aiškintis, kur jis yra ir ar atlieka jam pavestas darbo funkcijas. Mano, kad tokiu atveju aiškintis kur yra SIVS vadovas turėjo aukštesnieji vadovai, kuriems jis pavaldus. 2016-10-13 Statybos organizavimo grupės vadovas G. L. pasirašė du E. G. vardu rengtus dokumentus. Akivaizdu, jog G. L., kuriam ji pavaldi, žinojo, jog E. G. nėra darbo vietoje, todėl jai nebuvo jokios būtinybės kreiptis į G. L. ir pranešti, jog E. G. nėra kabinete. G. L. pasirašytus raštus ji įregistravo, nurodydama G. L., kaip dokumentus realiai pasirašiusį asmenį, kadangi to reikalauja IAE Dokumentų rengimo taisyklės. Žinojo, kad nesant E. G., jį pavaduoja G. L.. Tas faktas, kad dokumentus už E. G. pasirašė G. L., nesuteikė jokio pagrindo nuspręsti, kad E. G. darbo vietoje nėra be pateisinamų priežasčių, nes jis galėjo būti išvykęs darbo reikalais į pasitarimą, susirinkimą, prižiūrimus objektus ar kitais tikslais administracijos leidimu. Grįžęs po atostogų, E. G. pakankamai suprantamai nurodė nedaryti jokių jo darbo grafiko pakeitimų ir pats parašu Žiniaraštyje patvirtino, kad 2016 metų spalio 13 ir 14 dienomis buvo jo darbo dienos. DGK pagrįstai konstatavo, kad ji neprivalėjo vykdyti funkcijas, kurios darbuotojui nepriskirtos (šiuo atveju – kontroliuoti vadovą), nes, priešingu atveju, būtų pažeisti subordinacijos ir kompetencijų pasidalijimo principai. Ieškovas jau 2010-10-27 žinodamas, kad E. G. 2016 metų spalio 12-14 dienomis nebuvo darbe, nesiėmė jokių priemonių, kad darbo užmokestis jam nebūtų skaičiuojamas ir iki Žiniaraščio pasirašymo apie tai jos neinformavo, todėl ieškovas ieškinyje nurodytų pasekmių (atlyginimo išmokėjimo ir ES lėšų praradimo grėsmės) riziką prisiėmė sau. Mano, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad ji į Žiniaraštį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo kaltės, todėl drausminę nuobaudą jai paskyrė nepagrįstai.

Atsakovė paaiškino, kad jos vadovas E. G. ataskaitos apie savo darbo laiką jai neteikė. Ji ruošė vadovui prašymus dėl atostogų 2016 metų spalio 13 ir 14 dienomis. Kadangi anksčiau vis būdavo problemų dėl E. G. atostogų, ji paskambino į personalo tarnybą ir išsiaiškino, kad atostogų nurodytoms dienoms negalima skirti, todėl tas prašymas atostogoms ir nebuvo įregistruotas. Ji apskaito 35 darbuotojų darbo laiką, todėl neturi galimybės fiziškai sukontroliuoti, ar jie visi yra savo darbo vietose, nes jie gali būti ir objektuose, į kuriuos patekti ji negali, nes neturi leidimo. Apie E. G. pravaikštą iš prevencijos skyriaus sužinojo jau tik po to, kai buvo pasirašytas Žiniaraštis. Tik po šio įvykio tabelininkam buvo padaryta prieiga prie duomenų apie personalo skyriaus potvarkius dėl darbuotojų atostogų.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad pavaduoja SIVS vadovą E. G. kai šis atostogauja ar būna komandiruotėje. Apie tai paprastai sužinodavo iš vadovo 1-2 dienas prieš jo išvykimą. E. G. sakė, kad 2016 metų spalio 13 ir 14 dienomis atostogaus. Neatsimena, kad apie tai būtų kalbėjęs su atsakove ir ar ji klausė jo kur yra E. G.. Taip pat neatsimena, ar ji ką nors klausė dėl jo pasirašytų dokumentų registravimo ir dėl E. G. pavadavimo. Už tai, kad jis 2016 metų spalio 13 ir 14 dienomis pavadavo E. G. ir pasirašė už jį dokumentus, jo niekas nebaudė.

Ieškinys atmetamas.

Atsakovė IAE dirba nuo 1998-03-02, o nuo 2015-02-07 dirba Eksploatacijos nutraukimo departamento projektų valdymo tarnybos Statybos ir infrastruktūros valdymo skyriaus (SIVS) statybos organizavimo grupėje specialiste (b. l. 45-63). 2012-11-08 SIVS vadovo potvarkiu atsakovė paskirta atsakinga už SIVS darbuotojų darbo laiko apskaitą (b. l. 157). 2016-12-02 įmonės generalinis direktorius įsakymu Nr. ĮsDO-521(11.213) paskyrė atsakovei drausminę nuobaudą – papeikimą už tai, kad atsakovė pažeidė darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo, panaudojant programą „ALTA“, instrukcijos DVSed-1412-6V1 3.5 punktą ir įmonės darbo tvarkos taisyklių DVSta-1451-lVl 6.1 punktą, t. y. netinkamai vykdė savo tiesiogines pareigas ir Žiniaraštyje įvedė tikrovės neatitinkančius duomenis (b. l. 10). Atsakovė su drausminės nuobaudos paskyrimu nesutiko ir apskundė DGK (b. l. 81-83). DGK 2017-02-24 sprendimu Nr. DGKS-876 darbo byloje Nr. APS-111-22836/2016 panaikino atsakovei paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą (b. l. 84-92). Ieškovas šį DGK sprendimą ginčija.

Darbo drausmės pažeidimu laikomas darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos darbo kodekso, galiojusio iki 2017-07-01 (toliau – DK) 234 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008). Konstatavus, kad darbuotojas nevykdo savo pareigų ar jas vykdo netinkamai dėl to, kad savo pareigų nevykdo darbdavys, taip pat būtų negalima darbuotojui taikyti drausminę atsakomybę, nes tokiu atveju nelaikytina, kad darbuotojas pareigų nevykdo dėl savo kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką taip pat būtina atsižvelgti į darbo bylų specifiką – kad darbuotojas yra silpnesnioji šalis ir kad jis, net žinodamas tai, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl Žiniaraštyje įrašytų duomenų atitikimo ar neatitikimo tikrovei, o dėl to, ar darbuotojas iš tikrųjų netinkamai vykdė pareigas dėl savo kaltės ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą, suteikiantį pagrindą drausminei atsakomybei.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė 2016-11-02 užpildė, pasirašė bei pateikė kitiems įmonės darbuotojams pasirašyti Žiniaraštį su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie SIVS vadovo E. G. darbo laiką nuo 2016-10-12 iki 2016-10-14, t. y. pažymėjo, kad jis 2016 metų spalio 12-14 dienomis dirbo visą darbo dieną, nors faktiškai 2016-10-12 E. G. nuo 9 val. 51 min. dalyvavo Visagino savivaldybės tarybos posėdyje, o nuo 2016-10-13 buvo išvykęs į užsienį.

Iš ieškovo su ieškiniu pateiktų dokumentų seka, kad SIVS vadovas E. G. 2016-10-03 pateikė prašymą suteikti nuo 2016-10-17 5 dienas kasmetinių atostogų, kurios jam buvo suteiktos (b. l. 11). Dėl dalyvavimo Visagino savivaldybės tarybos komiteto posėdyje 2016-10-10 jis pateikė su Projektų valdymo tarnybos (toliau – PVT) vadovu D. J. suderintą prašymą dirbti pagal pridedamą darbo grafiką (b. l. 13). IAE Korporatyvinių reikalų ir administravimo departamento direktorius 2016-10-11 potvarkiu Nr. PPD-753(11.229) leido E. G. dirbti pagal prašyme nurodytą grafiką (b. l. 12). Iš grafiko matyti, kad E. G. Visagino savivaldybės tarybos komiteto posėdyje turėjo dalyvauti ketvirtadienį, t. y. 2016-10-13. Atsakovė šiuos pakeitimus ir suteiktas atostogas pažymėjo Žiniaraštyje (b. l. 66), kurį be jos dar pasirašė pats E. G., PVT vadovas D. J. ir Personalo skyriaus atstovas.

Atsakovė prieš pat IAE Darbo drausmės pažeidimų nagrinėjimo komisijos posėdį pateikė paaiškinimą (b. l. 64-65), kuriame nurodė, kad visus duomenis į Žiniaraštį įvedė vadovaudamasi tik potvarkiu dėl E. G. darbo laiko pakeitimo ir jo prašymu dėl atostogų suteikimo, nes po prašymo perdavimo Personalo skyriuj, duomenys apie atostogas Žiniaraštyje atsiranda automatiškai. Taip pat paaiškino, kad buvo pagal E. G. nurodymą paruošusi du prašymus atostogoms 2016 metų spalio 13 ir 14 dienoms, tačiau nežino, ar E. G. juos kam nors pateikė, nes jokių nurodymų dėl atostogų minėtoms dienoms nebuvo.

Iš Darbo drausmės pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2016-11-18 posėdžio protokolo Nr. ĮPr-153(11.25) (b. l. 70-80) matyti, kad E. G. Visagino savivaldybės tarybos komiteto posėdyje dalyvavo ne 2016-10-13, o 2016-10-12. Taip pat matyti, kad E. G. vadovai D. J. ir END direktorius S. K. žinojo apie jo ketinimą atostogauti nuo 2016-10-13 iki 2016-10-21, tačiau nei jie, nei pats E. G. negalėjo paaiškinti, kodėl nebuvo įformintos atostogos spalio 13-14 dienoms.

Komisijos posėdyje buvo ne kartą akcentuota, kad tiesioginis E. G. vadovas D. J. dėl didelio darbo krūvio fiziškai negali patikrinti visų pavaldinių darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų, todėl iš pradžių buvo siūloma jam drausminės nuobaudos iš vis neskirti, tačiau po svarstymo nutarta rekomenduoti paskirti jam pastabą. Atsakovei gi komisijos pirmininkė Personalo skyriaus vadovė A. G. pasiūlė skirti papeikimą už tai, kad ji „iš anksto žinojo apie neteisingai parengtus kasmetinių atostogų prašymus, tačiau netinkamai vykdė savo pareigas, dėl to 2016 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys buvo užpildyti neteisingai“ (b. l. 78). Tokia komisijos pirmininkės išvada akivaizdžiai neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsakovė, žinodama, kad pagal jos parengtus prašymus E. G. atostogos nebuvo suteiktos, Žiniaraštyje jų ir nežymėjo. Apie Personalo skyriaus atstovės, pasirašiusios Žiniaraštį, ar Statybos organizavimo grupės vadovo G. L., kuris 2016-10-13 pasirašė dokumentus už E. G., atsakomybės klausimą komisijoje iš viso nebuvo užsiminta.

Nors ieškinyje nieko neužsiminta apie tai, kada ieškovas sužinojo apie E. G. padarytas pravaikštas, tačiau DGK sprendime pažymėta (b. l. 88), jog iš atsakovo IAE pateiktų dokumentų nustatyta, kad IAE Fizinės saugos organizavimo tarnyba 2016-10-27 raštu Nr. PVS-10482(17.48) informavo PPS vadovą V. Ž., kad E. G. 2016-10-13 4 val. 10 min. išvyko iš Lietuvos Respublikos. Sprendime taip pat nurodyta, jog IAE atstovė paaiškino, kad atsakovei gauta informacija iki 2016-11-02, t. y. iki Žiniaraščio pasirašymo, nebuvo pateikta todėl, kad nebūtų atbuline data įformintos E. G. atostogos. Tokias aplinkybes bei akivaizdų svarstymo Darbo drausmės pažeidimų nagrinėjimo komisijoje šališkumą teismas vertina kaip norą kai kurias įmonės administravimo problemas spręsti vadovaujantis ne teisinėmis priemonėmis ir geranoriškumo principais, o pažeidimų provokavimo būdu. Ieškovas ieškinyje išdėstė, kaip atsakovė turėjo atlikti savo pareigas ir kokie reikalavimai taikomi jai kaip IAE darbuotojai, tačiau akivaizdu, kad tokius reikalavimus kitų darbuotojų atžvilgiu taiko labai diferencijuotai, atsižvelgiant į jų pareigybes. Tai, kad IAE darbo laiko apskaitos sistema nėra tobula patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2016-11-24 buvo surašytas naujas žiniaraštis (b. l. 69), kurį pasirašė D. J. ir Personalo skyriaus vyriausioji specialistė N. A., kuriame E. G. 2016 metų spalio 12-14 dienos pažymėtos pravaikštomis, nors ieškovas pats ieškinyje nurodo, kad E. G. faktiškai 2016-10-12 nuo 9 val. 51 min. dalyvavo Visagino savivaldybės tarybos posėdyje, t. y. iš esmės vėl įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Įsakyme dėl nuobaudos skyrimo nurodyta, kad atsakovė pažeidė darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo, panaudojant programą „ALTA“, instrukcijos DVSed-1412-6V1 (toliau – Instrukcija) (b. l. 100-155) 3.5. punktą, kuriame nustatyta IAE struktūrinio padalinio tabelininko atsakomybė už darbo laiko apskaitos duomenų korektiškumą, tikslumą ir teisingumą. Instrukcijos 8.2. punkte nurodyta, kad tabelininkas darbo laiko apskaitą programoje „Darbo laiko apskaitos žiniaraštis“ tvarko kiekvieną darbo dieną, o informaciją apie darbuotojų atvykimą (neatvykimą) į darbo vietą tabelininkui darbo dienomis iki 9 val. turi pateikti poskyrių, grupių, barų vadovai, vyresnieji meistrai arba kiti struktūrinių padalinių asmenys, atsakingi už pavaldaus personalo darbo organizavimą (Instrukcijos 8.14. punktas). Kiti būdai atsakovei gauti informaciją apie 36 darbuotojų darbo laiką ieškovo pateiktuose dokumentuose nenurodyti. DGK sprendime teisingai pažymėta, kad atsakovės pareigybinėje instrukcijoje (b. l. 21-24) nenumatyta teisė ar pareiga kontroliuoti, kaip SIVS vadovas, kuriam ji pavaldi, laikosi darbo drausmės, juo labiau, kad instrukcijos 10. punkte labai konkrečiai apibrėžta specialisto darbo vieta – 87 pastato 202 patalpa. Byloje nėra duomenų, kad, vadovaujantis Instrukcijos 8.14. punktu, atsakovei buvo pateikta informacija apie E. G. dalyvavimą Visagino savivaldybės tarybos komiteto posėdyje ir neatvykimą į darbą. Priešingai, kaip jau minėta, ieškovo darbuotojai tyčia nesuteikė atsakovei informacijos, kurią gavo 2016-10-27, kad atsakovė negalėtų pažymėti Žiniaraštyje E. G. neatvykimo į darbą 2016 metų spalio 12-14 dienomis. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, išdėstyta atsiliepime, jog tas faktas, kad ji 2016-10-13 dokumentų valdymo sistemoje užregistravo du SIVS raštus, kuriuos už E. G. pasirašė G. L., nesuteikė jai jokio pagrindo nuspręsti, kad E. G. darbo vietoje nėra be pateisinamų priežasčių, todėl atmeta ieškovo argumentą, kad šių dokumentų įregistravimas patvirtina atsakovės kaltę.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovei Instrukcijos 3.5. punkto įgyvendinimas tapo neįmanomas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tikrovės neatitinkantys duomenys į Žiniaraštį buvo įvesti dėl atsakovės kaltės (DK 234 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su darbo ginčų komisijos išvadomis bei įrodymų vertinimu, todėl jų nekartoja ir pripažįsta, kad drausminė nuobauda atsakovei panaikinta pagrįstai, nes ieškovo įsakyme nurodytame pažeidime nėra visų būtinųjų darbo drausmės pažeidimo sudėties elementų. Dėl šių aplinkybių ieškinys atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą DGK ir teisme, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovė už advokato pagalbą turėjo 550 Eur išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto rekomenduojamo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir bylinėjimosi laiką, šios išlaidos priteisiamos atsakovės naudai iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinės R. S. naudai 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.