Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B.-S. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 22 d. išvadą Nr. A136-1893/20(2.4.1.5.1.-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „B.-S.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lenkijos piliečiu R. S., santuokos sudarymo vieta – Wozniakov, Lenkija. Pasak pareiškėjos, Lenkijos išduotame santuokos liudijime pareiškėjos pavardė nurodyta „B.-S.“, o Lietuvos santuokos sudarymo įraše pareiškėjos pavardė yra „B.-S.“. Skundžiama Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 22 d. išvada Nr. A136-1893/20(2.4.1.5.1.-AD21) suinteresuotas asmuo atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą santuokos sudarymo įraše pakeisti pavardę iš „B.-S.“ į „B.-S.“, nurodydamas, kad tam nėra teisinių galimybių. Pareiškėja nesutinka su tokia išvada ir mano, kad tokiu būdu yra pažeidžiama pareiškėjos teisė į vardą, taip pat teisė pasirinkti vienodą su sutuoktiniu pavardę. Pasak pareiškėjos, dabartinė jos pavardė sukelia pareiškėjai daug administracinių nuolatinio pobūdžio nepatogumų, kadangi tenka teikti papildomus dokumentus, siekiant įrodyti šeimos ryšį su sutuoktiniu. Pareiškėjos teigimu, pakeitus pareiškėjos pase jos pavardę į „B.-S.“ nurodyti nepatogumai nedingtų, nes pavardė pase skirtųsi nuo Lenkijos išduotame santuokos liudijime nurodytos pareiškėjos pavardės. Pareiškėja pažymėjo, kad originali sutuoktinio pavardė „S.“ ir sulietuvinta pavardė „S.“ nėra tapačios pavardės, kas aktualu būnant Lenkijoje. Pareiškėjos teigimu, jos šeima nuolat keliauja į Lenkiją ir ilgą laiką šioje šalyje gyvena, todėl pavardžių neatitikimas pareiškėjai sukelia nemažai papildomų rūpesčių.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo taip pat prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo pakeisti santuokos sudarymo įrašė pareiškėjos pavardę į „S.“, kadangi civilinė būklės aktų įrašai sudaromi naudojant lietuviškus rašmenis, todėl suinteresuotas asmuo privalėjo, remdamasis Lietuvos Respublikos teisiniu reglamentavimu, priebalsę „W“ sulietuvinti į „V“. Atsižvelgdamas į egzistuojančią teismų praktiką ir nesant įstatymų leidėjo valios dėl asmenų vardų ir pavardžių įtraukimo į apskaitą ne lietuviškais rašmenimis, suinteresuotas asmuo sutiko, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė teismui išvadą byloje, kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „B.-S.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pažymėjo, kad Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „V“. Taip pat nurodė, kad yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui nuomonę dėl įstatymų keitimo, leidžiant išimtis dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo lietuviškais rašmenimis su išimtimis. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių asmenų ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsienio asmens dokumentą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, o prašymo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalimi, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus pranešimus. Dalyvaujantys byloje asmenys iki paskirto teismo posėdžio laiko prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė.

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba; vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento.

Teismas, įvertinęs aukščiau įvardintų teisės normų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose, turinį, daro išvadą, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą pareiškėjos J. civilinės būklės akto (santuokos sudarymo) įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.

Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose taip pat yra konstatavęs, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09). Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. EŽTT nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (EŽTT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00). EŽTT 2007 m. sprendime Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02) pažymėjo, kad jeigu Gyventojų registre jau yra įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą (arba, kaip nagrinėjamu atveju, pavardę).

Teismas, įvertinęs aukščiau cituojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, daro išvadą, kad tuo atveju, jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų šeimos nariams rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja J. B. (duomenys neskelbtini) Lenkijoje (Wozniakov mieste) sudarė santuoką su Lenkijos Respublikos piliečiu R. S. Iš Lenkijos civilinės būklės aktų įrašų tarnybos išrašo iš santuokos akto įrašo Nr. 1002011/00/AM/2020/398199 matyti, kad pareiškėjai po santuokos sudarymo suteikta pavardė „B.-S.“. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 18 d. išduotame santuokos sudarymo įraše Nr. 2027 pareiškėjos pavardė po santuokos sudarymo nurodyta „B.-S.“. Gyventojų registro duomenų bazėje pareiškėjos pavardė nurodyta „B.-S.“. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduotas 2012 m. sausio 4 d., kuris galioja iki 2022 m. sausio 4 d., todėl jame nurodyta pareiškėjos pavardė, turėta iki santuokos sudarymo – „B.“. Pareiškėjos sutuoktinio R. pavardė, nurodyta jo asmens dokumente (Lenkijos Respublikos piliečio pase), yra „S.“.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, teismas sprendžia, kad atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę iš „B.-S.“ į „B.-S.“ sukelia jai administracinių bei asmeninių nepatogumų, įrodinėjant tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą. Pasak pareiškėjos, jos šeima dažnai lankosi Lenkijoje, todėl turint asmens dokumentus su skirtingomis pavardėmis nuolat tenka įrodinėti jos ryšį su šeimos nariu (sutuoktiniu). Akivaizdu, kad šeimai įvairiose situacijose kiltų nemažai nepatogumų tuo atveju, jeigu pareiškėjos santuokinė pavardė būtų sulietuvinta bei įrašyta be raidės „W“. Tai trukdytų tinkamai identifikuoti pareiškėją užsienio valstybėje, sukeltų klausimą dėl pareiškėjos ryšio su faktiškai kitą pavardę turinčiu sutuoktiniu.

Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su „W“ raide yra neproporcingas nurodytiems nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja, palikus jai pavardę su lietuviška „V“ raide. Tokia situacija neatitiktų Konvencijos 8 straipsnio nuostatų bei pažeistų pareiškėjos teisę į ginamą privatų ir šeimos gyvenimą, taip pat teisę į vardą (CK 2.20 straipsnis).

Pažymėtina, kad iš Gyventojų registro tarnybos 2021 m. gegužės 10 d. rašto dėl informacijos (duomenų) pateikimo matyti, kad Gyventojų registre iš viso buvo registruota 3216 asmenų, turinčių galiojantį asmens dokumentą, kurių varduose ir/ar pavardėse buvo „W“, „X“, „Q“ raidės, iš jų 388 asmenys turi Lietuvos pilietybę. Taigi šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę „W“, o tai iš esmės patvirtina, kad tokio lotyniško rašmens naudojimas yra įprastas. Duomenų, kad tokio rašmens naudojimas darytų neigiamą įtaką valstybinės kalbos statusui ar sukeltą didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktiką, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms sutuoktinių pavardėms. Atsižvelgiant į tai, prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Vadovaudamasis CPK 259, 268-270 straipsniais, 516 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 22 d. išvadą Nr. A136-1893/20(2.4.1.51.-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti 2020 m. liepos 18 d. santuokos sudarymo įraše Nr. 2027 pareiškėjos J. B.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „B.-S.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.