- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- eI3-3754-402/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00153-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Atsakovas
- UAB „Vilendra“
- Trečiasis asmuo
- Š. V.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovui UAB „Vilendra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Š. V. dėl valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) prašo priteisti iš atsakovo UAB „Vilendra“ 339,23 Eur žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Š. V. laikotarpiu nuo 2018-12-17 iki 2019-01-04 buvo laikinai nedarbingas dėl ligos. Vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str. bei 14 str. 2 d., VSDFV Kauno skyrius 2019-01-08 sprendimu Nr. VPA_SP1-7041 paskyrė Š. V. 429,41 Eur ligos išmoką už minėtą laikinojo nedarbingumo laikotarpį (nedarbingumo pažymėjimai EF 3773642, EF 3840368). Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, jog teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 18.2 p., draudėjas privalo pateikti SD-2 pranešimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos. Draudėjas UAB „Vilendra“ pavėluotai, t. y. 2019-03-29, pateikė prašymą Nr. VRE_SP1E-298 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kuriame nurodė, kad Š. V. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data yra 2018-12-01, t. y. 2018-12-01 Š. V. atleistas iš darbo UAB „Vilendra“ pagal Darbo kodekso 55 str. 1 d. Paaiškėjus, kad nuo 2018-12-01 nutrūkus darbo santykiams Š. V. prarado teisę į ligos išmoką ir yra nedraudžiamas ligos socialiniu draudimu, VSDFV Kauno skyriaus 2020-04-02 sprendimu Nr. VPA_SP1-30409 nustatyta 339,23 Eur ligos išmokos, 64,41 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 25,77 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. Draudėjas buvo informuotas, kad Š. V. ligos išmoka iš darbdavio lėšų (93,06 Eur pagal 2019-01-04 pateiktą NP-SD2 pranešimą Nr. 12-1) nebus įrašyta į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (VSDFV Kauno skyriaus 2020-03-26 raštas Nr. (9.2)DV_S-16602). VSDFV Kauno skyrius 2020-04-03 raštu Nr. (9.2)DV_S-17230 draudėjui UAB „Vilendra“ pareiškė pretenziją dėl minėtos 339,23 Eur žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tačiau draudėjas žalos per minėtame rašte nurodytą terminą neatlygino, taip pat nesikreipė į VSDFV Kauno skyrių su prašymu dėl žalos atlyginimo dalimis išdėstymo. VSDFV Kauno skyrius 2020-06-30 raštu Nr. (9.2E)DV_S-28102 perdavė VSDFV Marijampolės skyriui permokėtos 339,23 Eur sumos išieškojimą priverstine tvarka iš draudėjo UAB „Vilendra“, tačiau VSDFV Marijampolės skyrius 2020-07-08 raštu Nr. (7.2E)DV_S-7300 informavo VSDFV Kauno skyrių, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-06-18 sprendimu UAB „Vilendra“ laikinai veiklos nevykdo, visi darbuotojai atleisti, dėl draudėjo kaltės susidariusios ligos išmokos permokos išieškoti iš UAB „Vilendra“ nėra galimybės. Remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 33 str. 5 d., permokėtos išmokų sumos išieškomos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Prašė prašymą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymo iš atsakovo UAB „Vilendra“ priteisti 339,23 Eur dydžio turtinę žalą, padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondui, pagrįstumas.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2019-01-08 sprendimu Nr. VPA_SP1-7041 paskyrė Š. V. 429,41 Eur ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018-12-19 iki 2018-12-31 ir nuo 2019-01-01 iki 2019-01-04 (nedarbingumo pažymėjimai EF 3773642, EF 3840368).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2020-04-02 sprendimu Nr. VPA_SP1-30409 nustatė 339,23 Eur ligos išmokos, 64,41 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 25,77 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. Minėtas VSDFV Kauno skyriaus sprendimais grindžiamas aplinkybe, kad permoka susidarė dėl to, kad UAB „Vilendra“ pavėluotai 2019-03-29 pateikė prašymą Nr. VRE_SP1E-298 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, tuo pažeidžiant Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 18.2 p., kuriame nurodė, kad Š. V. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data 2018-12-01, asmuo prarado teisę į ligos išmoką, nedraudžiamas ligos socialiniu draudimu.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas minėtą sprendimą būtų skundęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis yra galiojantys bei atsakovui sukeliantys teisines pasekmes.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, jog teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.
Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėjas prašyme teigia, jog atsakovas pavėluotai 2019-03-29 pateikė prašymą Nr. VRE_SP1E-298 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, tuo pažeidžiant Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 18.2 p.
Pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 18.2 p., draudėjas privalo pateikti SD-2 pranešimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2019-03-29 pateikė prašymą Nr. VRE_SP1E-298 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kuriame nurodė, kad Š. V. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data 2018-12-01, t. y. 2018-12-01 Š. V. atleistas iš darbo UAB „Vilendra“ pagal Darbo kodekso 55 str. 1 d.
Taigi, akivaizdu, jog permoka susidarė dėl to, kad atsakovas laiku neinformavo apie aplinkybes, turinčias įtakos ligos išmokos mokėjimui, t. y. atsakovas savo veiksmais pažeidė Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 18.2 p, kuriame nurodyta, kad draudėjas privalo pateikti SD-2 pranešimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas, VSDFV Kauno skyriaus 2020-03-26 raštu Nr. (9.2)DV_S-16602, buvo informuotas, kad Š. V. ligos išmoka iš darbdavio lėšų (93,06 Eur pagal 2019-01-04 pateiktą NP-SD2 pranešimą Nr. 12-1) nebus įrašyta į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. VSDFV Kauno skyrius 2020-04-03 raštu Nr. (9.2)DV_S-17230 UAB „Vilendra“ pareiškė pretenziją dėl 339,23 Eur žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo kaltais veiksmais būtų atlyginęs valstybės biudžetui padarytą žalą, taip pat nesikreipė į VSDFV Kauno skyrių su prašymu dėl žalos atlyginimo dalimis išdėstymo.
Remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 33 str. 5 d., permokėtos išmokų sumos išieškomos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog fizinis ar juridinis asmuo, dėl kurio kaltės apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama, turi prievolę atlyginti turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.245 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 339,23 Eur dydžio ligos išmokos permoka susidarė būtent dėl atsakovo UAB „Vilendra“ neteisėto neveikimo (UAB „Vilendra“ pavėluotai 2019-03-29 pateikė prašymą Nr. VRE_SP1E-298 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, tuo pažeidžiant Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 18.2 p.), bei konstatavus, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs 339,23 Eur sumos, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir VSDFV Kauno skyriui iš atsakovo UAB „Vilendra“ priteistina 339,23 Eur ligos išmokos permoka (žalos atlyginimas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš atsakovo UAB „Vilendra“ 339,23 Eur dydžio ligos išmokos permoką.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.