- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-424-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. J. Č.
- Atsakovas
- M. N.
- Trečiasis asmuo
- G. Ž., L. L., E. V., S. U.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 12 19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1695-435/2007 pagal ieškovės V. J. Č. patikslintą ieškinį atsakovui M. N. , tretiesiems asmenims G. Ž. , L. L. , E. V. , S. U. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo M. N. patikslintą priešieškinį ieškovei V. J. Č. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu (b.l. 9-13, t. 3) ieškovė prašė padalinti santuokos metu įgytą turtą ir pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 472500 Lt ir automobilį TOYOTA COROLLA, 1994 m., kurio vertė 3500 Lt, o atsakovui M. N. pripažinti asmeninės nuosavybės teises į 0,07 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24500 Lt, 0,078 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 29200 Lt, rekonstruotą sodo namelį su priestatu, rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 228500 Lt, įpareigoti ieškovę V. J. Č. atsiskaityti su kreditore L. L. , o atsakovą M. N. su kreditoriais G. Ž. ir S. U. , nustatyti, kad prievolė atsiskaityti už kreditorinius įsiskolinimus už komunalines paslaugas atitenka abiem šalim lygiomis dalimis, kreditorinį įsiskolinimą 7820,80 Lt valstybei, vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 1999 04 06 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3915/99 priskirti M. N. ir nukreipti jo išieškojimą į asmeninį M. N. turtą, priteisti iš atsakovo teismo ir atstovavimo išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu ji susituokė 1995 02 09, santuokoje 2000 03 21 gimė dukra E. N. . Santuoka nutraukta ir ištuoka įregistruota 2001 07 13. Santuokoje buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), rekonstruotas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis sodo namelis su priestatu, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat įsigytas automobilis TOYOTA COROLLA. Atsakovo argumentas, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė yra nepagrįstas, nes, nesant aiškios ieškovės valios išraiškos dėl buto įsigijimo asmeninėn atsakovo nuosavybėn, galioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri gali būti nuginčijama tik rašytiniais įrodymais. Bendra santuokoje įsigyto turto vertė yra 713200 Lt, todėl kiekvienai iš šalių priklauso po 356600 Lt. Atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus, ieškovei turi būti priskirta 2/3 dalijamo turto, kas sudarytų 475466,66 Lt. Kadangi santykiai tarp šalių yra labai blogi, butas rekonstruotas taip, kad yra nedalus, atsakovas bute nebegyvena, o gyvendamas elgėsi netinkamai,– atjunginėjo vandenį, šildymą, ieškovė prašė butą palikti jai su dukra. Taip pat prašė paskirti jai automobilį. Ieškovė taip pat nurodė, kad L. L. , E. V. ir G. Ž. skolintos lėšos- 122000 Lt- buvo naudojamos šeimos reikmėms. Ieškovė su E. V. atsiskaitė, grąžindama jai 38000 Lt, bei įsipareigojo sugrąžinti 44000 Lt skolą L. L. , todėl atsakovas turėtų atsiskaityti su jų bendru kreditoriumi G. Ž. (40000 Lt) ir sumokėti ieškovei 21000 Lt kreditorinių įsiskolinimų skirtumą. Be to, už buto, esančio (duomenys neskelbtini)eksploataciją šalys yra skolingos 8253,45 Lt, t.y. po 4126,72 Lt. Kitų atsakovo nurodytų skolinių įsipareigojimų ieškovė nepripažino. Be to, 1999 04 06 Kauno miesto apylinkės sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3915/99 buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir pripažintos negaliojančiomis atsakovo sudarytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sutartys. Patenkinęs ieškinį iš atsakovo ir G. B. teismas priteisė solidariai 7820,80 Lt žyminio mokesčio, kuris yra nesumokėtas, o išieškojimas nukreiptas į ginčo butą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Šioje byloje teismui paskyrus butą ieškovei, šios skolos vykdymas turi būti nukreiptas į atsakovo asmeninį turtą.
Patikslintu priešieškiniu (b.l. 54-56, t. 3) atsakovas prašė patikslintą ieškinį atmesti, pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe, santuokoje įgytą turtą padalinti taip- 0,07 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24500 Lt paskirti atsakovui, o automobilį TOYOTA COROLLA, kurio vertė- 8000 Lt vertės –palikti ieškovei, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai kompensacijas -8250 Lt už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, 59564 Lt už sodo namelio (duomenys neskelbtini)rekonstrukciją, 118000 Lt už buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją (viso 185814 Lt), pripažinti atsakovui ir ieškovei asmenines prievoles kiekvienam po 40000 Lt G. Ž. , po 21000 Lt – S. U. , skolą komunalinėms tarnyboms pripažinti asmeninėmis atsakovo M. N. skolomis, įpareigoti M. N. per mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti ieškovei priteistą kompensaciją, priteisti iš ieškovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsakovas nurodė, kad jis su ieškove susituokė 1995 02 09. Jai nieko nežinant, 1995 02 21 už asmeninius 47732 Lt nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto pirkimui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus automobilį – 4500 USD bei dovanų gautos lėšos – 34000 Lt. Ieškovė tuo metu niekur nedirbo, pajamų neturėjo. 1995 02 27 atsakovas pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 31000 Lt, o gautus už jį pinigus panaudojo ginčo buto remontui ir rekonstrukcijai. Remonto darbams šeima skolinosi pinigų: 1996 09 17 ir 1997 01 25 iš G. Ž. - 80000 Lt ir 1997 06 02 iš S. U. - 42000 Lt. Apie šias paskolas ir jų panaudojimą ieškovė žinojo, jos įformintos notarine tvarka, kreditorius S. U. kartais pinigus perduodavo jai, todėl šalių prievolė atsiskaityti su kreditoriais yra solidari. Įvertinęs savo įdėtas asmenines lėšas bei skolintas lėšas, atsakovas nurodė, kad ieškovei už buto rekonstrukciją iš jo priteistina 118000 Lt kompensacija. Daugiau bendrų kreditorinių įsipareigojimų šalys nebuvo prisiėmę, ieškovės sandoriai su E. V. ir L. L. yra jos asmeninės prievolės. Sodo namelį su sklypu 0,0788 ha (duomenys neskelbtini) atsakovas įsigijo iki santuokos 1988 09 23, todėl šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir į dalintiną turtą neįtrauktinas. Tačiau sodo namelis santuokos metu buvo rekonstruotas, jo rekonstrukcijos vertė yra 119128 Lt, todėl pusė šios sumos priklauso ieškovei. Sutuoktinių turto bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro 0,07 ha žemės sklypas (24500 Lt vertės) ir automobilis– (8000 Lt vertės). Prašydamas palikti ieškovei automobilį, o jam minėtą žemės sklypą, atsakovas prašo priteisti iš jo ieškovei 8250 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Kadangi butas pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe, prievolės pagal įsiskolinimus komunalinėms tarnyboms pripažintinos jam.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 12 19 sprendimu (b.l. 119-128, t. 3) patikslintą ieškinį patenkino visiškai, patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies, padalino santuokos metu įgytą turtą ir pripažino ieškovei V. J. Č. asmeninės nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 472500 Lt ir automobilį TOYOTA COROLLA, 1994 m., kurio vertė 3500 Lt, pripažino atsakovui M. N. asmeninės nuosavybės teises į 0,07 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24500 Lt, 0,078 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 29200 Lt, rekonstruotą sodo namelį su priestatu, rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 228500 Lt, įpareigojo ieškovę V. J. Č. sumokėti 44000 Lt pagal 1999 12 28 paskolos sutartį kreditorei L. L. , įpareigojo atsakovą M. N. sumokėti 40000 Lt pagal bendrą sutuoktinių prievolę G. Ž. , pripažino 29892 Lt skolą pagal 2000 04 15 M. N. išduotą 20000 USD paprastąjį vekselį kreditoriui G. Ž. asmenine atsakovo M. N. skola, pripažino 1997 06 02 Kauno 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. patvirtintą paskolos sutartį, pagal kurią S. U. paskolino M. N. 42000 Lt asmenine atsakovo M. N. skola, pripažino kreditorinį įsiskolinimą 7820,80 Lt valstybei, pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1999 04 06 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3915/99 asmenine atsakovo M. N. skola, nukreipiant išieškojimą į asmeninį M. N. turtą, nustatė, kad prievolė atsiskaityti už kreditorinius įsiskolinimus už komunalines paslaugas atitenka abiem šalim lygiomis dalimis – po 4126,72 Lt, įpareigojo atsakovą M. N. sumokėti ieškovei 21000 Lt kompensaciją už bendrų kreditorinių įsiskolinimų skirtumą, priteisė ieškovei V. J. Č. iš atsakovo M. N. 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai. Teismas nurodė, kad santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Šios aplinkybės, prašydamas pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo asmenine nuosavybe, atsakovas neįrodė, o byloje esančios pajamų deklaracijos (b.l. 48 t. 2) ir sutartys (b.l. 66-69, t. 2) patvirtina, jog ieškovė žinojo apie įsigyjamą butą, juolab, kad dar 1999 metais nagrinėjant civilinę bylą dėl 1996 11 07 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 1997 03 24 šio buto dovanojimo sutarties negaliojančia, atsakovas nekėlė klausimo dėl ginčo buto pripažinimo asmenine nuosavybe ir šie sandoriai buvo panaikinti būtent dėl tos priežasties, kad jais buvo pažeistos V. J. Č. , kaip šios nuosavybės bendrasavininkės, teisės, todėl šį turtą teismas priskyrė bendrajai jungtinei nuosavybei. 0,078 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) teismas pripažino bendra jungtine nuosavybe, kadangi šis turtas buvo įsigytas po santuokos sudarymo, iki tol atsakovas jį valdė, bet nuosavybės teisės neturėjo. Šalims nepateikus įrodymų pagrindžiančių jų nurodytas automobilio TOYOTA COROLLA vertes, atsižvelgdamas į rinkos kainas sprendimo priėmimo metu, teismas dalintino automobilio verte pripažino 3500 Lt. Teismas konstatavo, kad viso santuokos metu įgyto turto vertė yra 715200 Lt. Kiekvienai iš šalių turto pagal įstatymą turėtų būti paskirta po 357600Lt, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad buvusių sutuoktinių dukra gyvena su motina, motina viena augina ir auklėja dukrą, atsakovas nereguliariai moka labai minimalų teismo priteistą išlaikymą dukrai, nesirūpina nei dukters švietimu nei jos sveikata, taip pat į dukters sveikatą, į tą aplinkybę, jog ji lanko vaikų darželį ir neužilgo turės eiti į mokyklą, kas reiškia, jog jos poreikiai ženkliai padidės, ieškovės prašymu nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė jai 2/3 bendro turto dalį. Aplinkybes, kad 1997 06 02 Kauno 2-ojo notarų biuro notarė patvirtino paskolos sutartį, pagal kurią S. U. paskolino M. N. 42000 Lt, tą pačią dieną ta pati notarė patvirtino ginčo buto įkeitimo sandorį, užtikrindamas minėtos paskolos grąžinimą, šių veiksmų registro numeriai yra 2931 ir 2932, 2002 04 12 Kauno miesto apylinkės sprendimu buvo nustatyta, kad buto įkeitimo sandoris buvo sudarytas be J. Č. žinios, teismas įvertino kaip pagrindžiančias, kad ieškovė nežinojo ne tik apie buto įkeitimo sandorį, bet ir apie paskolos sutartį. Dėl šių priežasčių S. U. paskolą teismas pripažino asmenine atsakovo skola. Kadangi atsakovas paskolos sutarties, kaip rašytinio įrodymo teiginiui, jog G. Ž. jis pasiskolino 80000 Lt, pagrįsti, teismui nepateikė, o iš paprastojo vekselio nėra galimybės nustatyti kokiam tikslui buvo skirti pinigai, kuriuos įsipareigojo sumokėti atsakovas, ieškovei pripažįstant 40000 Lt bendrą kreditą, teismas pripažino, kad tik šio dydžio skola yra bendra sutuoktinių prievolė. Įsiskolinimus pagal ieškovės vardu sudarytas paskolos sutartis su trečiaisiais asmenimis L. L. ir E. Š. , kurių pagrindu gauti pinigai buvo naudojami sodo namo statybai ir rekonstrukcijai, teismas įvertino kaip bendras prievoles. Butą pripažinus bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovui neginčijant kreditorinių įsiskolinimų už komunalines paslaugas, teismas konstatavo, kad prievolė atsiskaityti už šias paslaugas atitenka abiem šalim lygiomis dalimis. Teismas pagrįstu pripažino ir ieškovės reikalavimą 7820,80 Lt įsiskolinimą valstybei pripažinti asmenine atsakovo skola, ir išieškoti iš asmeninio M. N. turto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 130-131, t. 3) atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir santuokoje įgytą turtą tarp buvusių sutuoktinių padalinti lygiomis dalimis. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kuris turtas yra bendras, kuris priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, vėliau iš bendro turto turėjo priteisti bendras skolas kreditoriams. Kadangi bendra jungtine nuosavybe esančio turto vertė yra 758200 Lt, o bendros skolos suma- 164145,44 Lt, likusio dalintino turto vertė sudaro 594054,56 Lt, t.y. kiekvienam po 297027,28 Lt. Kadangi ieškovė yra darbingo amžiaus, atsakovas yra priešpensinio amžiaus, teismas nepagrįstai nukrypo nuo turto padalijimo lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 139-143, t. 3) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto ieškovės patirtas teismo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodė, kad dalindamas sutuoktinių turtą teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Apeliantas nenurodė jokio motyvo, kuo teismo sprendimas nepagrįstas šioje dalyje, nenurodė, kaip turėtų būti padalintas turtas.
Apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, tuo pažeisdamas CPK 185str. . Kolegijos vertinimu apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą. Be to, teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl sprendimas panaikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329str. 1d., 330str., 327str. 1d.2p., 330str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Kolegija, vadovaudamasi CPK 376str., t.y. atsižvelgusi į tai, kad ginčas byloje kilo iš šeimos teisinių santykių, atsižvelgusi į ieškinio ir priešieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršija apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus.
Šioje civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl santuokinio turto padalijimo. Sutuoktinių turto teisinį režimą nustato CK 3.81 - 3.129str.,str. . CK 3.116str. nustato, kad sutuoktinių turtą, jiems nesusitarus, dalina teismas. Šalys dėl turto padalinimo nesusitarė, todėl turtą dalina teismas.
Iš byloje esančio santuokos liudijimo matyti, kad šalys susituokė 1995 02 09 (t.1, b.l. 5). Šalių ištuoka įregistruota 2001 07 13 (t., b.l. 6). Santuokoje 2000 05 02 gimė duktė E. (t.1, b.l. 7). Ieškovė ieškiniu prašo padalinti santuokoje įgytą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 472500 Lt, automobilį TOYOTA COROLLA, 1994 m., kurio vertė 3500 Lt, 0,07 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24500 Lt, 0,078 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 29200 Lt, rekonstruotą sodo namelį su priestatu, rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 228500 Lt, skolas, kurias sudaro įsiskolinimas valstybei ir už komunalinius patartnavimus, o taip pat skolas L. L. , V. ir Ž.. Atsakovas papildomai nurodė, kad į dalintino turto masę turi būti įtraukta skola U.. CK 3.118str. nustato, kad, dalinant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Tuo tarpu apylinkės teismas tokio aiškaus šalių turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė ir kiekvieno atskirai, balanso nenustatė. Teismas nustatė tik, kad šalių santuokos metu įgyto turto vertė yra 715200Lt ir ją sudaro 472500Lt buto vertė, 24500 vieno žemės sklypo vertė, 29200Lt kito žemės sklypo vertė, 185500Lt. rekonstruoto namelio vertė.
Su tokiomis išvadomis kolegija nesutinka dėl sekančių motyvų: pirma, šalys pripažino, kad santuokos metu įgijo automobilį TOYTA COROLA, todėl jis turi būti įtrauktas į dalintino turto masę. Antra, teismas į dalintino turto masę įtraukė ir žemės sklypą 788kv m. dydžio, nurodė jo vertę - 29200 Lt, nors iš sutarties apie jo įsigijimą (t.1, b.l. 76) matyti, kad šis sklypas atsakovui buvo parduotas pagal Jonavos raj. Valdybos 1992 10 19 potvarkį, už sklypą buvo sumokėta 1992 09 08 t.y. dar iki santuokos sudarymo. Teismas privalėjo šią sutartį kaip rašytinį įrodymą byloje išanalizuoti ir įvertinti. Svarbi ir ta aplinkybė, kad šis žemės sklypas buvo įgytas jį privatizuojant, todėl būtina išsiaiškinti, kas turėjo teisę tai padaryti ir kieno turtas tai yra. Tačiau teismas to nepadarė ir tuo pažeidė CPK 185str. reikalavimus. Trečia, iš pažymos (t.1, b.l. 78) ir 1988 09 23 protokolo (t.1, b.l. 79) matyti, kad paminėtą sklypą atsakovas buvo įgijęs su sodo nameliu, kurį teismas taip pat pripažino bendra jungtine nuosavybe. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad sodo namelį atsakovas valdė iki santuokos sudarymo. Ieškovas, privatizuodamas žemės sklypą, ant kurio pastatytas namelis, įgijo nuosavybės teises ir į jį. Teismas gi padarė išvadą, kad paminėtas turtas įgytas santuokos metu. Tuo tarpu nei viena iš šalių neįrodinėjo aplinkybės dėl namelio pastatymo ar jo įgijimo kitokiu, nei privatizavimo būdu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sodo namelis yra bendra gungtinė šalių nuosavybė, tačiau nenustatė, kokia sodo namelio vertė buvo iki santuokos sudarymo ir kaip ji pasikeitė šalims esant santuokoje. Byloje yra ekspertizės aktas. Šio akto išvadoje yra nurodyta, kad sodo namelio rinkos vertė vertinimo dieną, t.y. 2006 04 20, iki 1995 metų galėtų būti 43000Lt, rekonstrukcijos vertė yra 156600Lt . Tačiau visiškai neaišku kokie rekonstrukcijos darbai buvo atlikti šalims gyvenant santuokoje ir kokia jų vertė. Tai yra svarbu, nes šalių santuoka nutraukta 2001 07 13, tuo tarpu ekspertizė atlikta 2006 04 20, t.y. beveik po penkių metų po santuokos nutraukimo. Be to, visiškai neaišku, kodėl sodo namelio vertė yra 228 500Lt, jeigu rekonstrukcijos darbų suma pagal ekspertizės aktą yra 156 600Lt, o jo vertė iki rekonstrukcijos – 43 000Lt . Svarbu yra ir tai, kad tikslu nustatyti ar asmeninis turtas po jo pagerinimų pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe vadovaujantis CK 3.90str. nuostatomis, būtina išspręsti klausimą, kokios vertės buvo asmeninis turtas, kokia verte jis padidėjo, ar santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Šių aplinkybių apylinkės teismas nenagrinėjo ir nenustatinėjo. Tai svarbu dalijant turtą. Ketvirta, susumavus aukščiau nurodytas bendro turto sumas gaunasi bendra suma ne 715200 Lt, kaip nurodė sprendime teismas, bet 711700Lt . Pažymėtina ta svarbi aplinkybė, kad sutinkamai su CK 3.119str. dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. CK 3.100str. 1d. 4p. nustato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Kadangi turtas, nutraukus santuoką nebuvo padalintas, tai jis išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Tačiau būtina nustatyti, kokios gi asmeninės lėšos buvo investuotos į bendrą jungtinę nuosavybę šalims išsituokus ir nevedant bendro ūkio, kadangi nuo santuokos nutraukimo praėjo ilgas laiko tarpas. Juolab, kad teismas, dalindamas turtą, privalo atsižvelgti į turto nusidėvėjimą ir kita vertus, į galimą turto vertės padidėjimą ir tai atitinkamai įvertinti. Teismas, priimdamas sprendimą, šių nuostatų nesilaikė, todėl akivaizdu, kad netinkamai aiškino ir taikė paminėtas teisės normas.
Kolegija taip pat sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.98str. 2 d. , nes iš byloje esantis rašytinis įrodymas, o būtent 1995 02 21 Brangų turtą įsigijusio LR gyventojo pajamų deklaracija (t. 2, b.l. 48) patvirtina, kad atsakovas butą įgijo už 45 000Lt, kuriuos gavo: 18 000Lt, gautų už 1994 m. parduotą automobilį, 34 000 Lt, kuriuos gavo kiap po 17 000Lt dovanas. Vadinasi, nors turtas – butas, pripažintinas bendra jungtine nuosavybe, tačiau atsakovas turi teisę gauti kompensaciją atitinkančią jo asmenines lėšas, panaudotas bendros jungtinės nuosavybės įgijimui. Šios aplinkybės apylinkės teismas taip pat nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Be to, dalinant butą, būtina išanalizuoti ir galimybes jį padalinti tarp sutuoktinių natūra, nes atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, nepateikti įrodymai, kad sodo namelis rekonstruotas į gyvenamąjį namą. Iš kitos gi pusės ginčo butas pagal 2006 04 20 ekspertizės pažymą yra trijų kambarių bendro 134,99 kv. m. ploto. Atsakovas nurodė, kad galima jį padalinti, įrengiant atskirą įėjimą. Šių aplinkybių apylinkės teismas nesavarstė. Kolegija sprendžia, kad atsakovui, neturint kitos gyvenamosios vietos, yra būtina išsamiai ištirti galimybes ginčo butą padalinti tarp šalių natūra.
Dėl skolų. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, spręsdamas kalusimą dėl kreditorinių įsiskolinimų, į bylą pateiktus šalių rašytinkus įrodymus vertino skirtingai, nes ieškovės pateiktas rašytines paskolų sutartis, nors apie jas ką nors žinojęs atsakovas neigė, vertino kaip patikimus įrodymus, patvirtinančius buvus paskolos teisinius santykius su šalimis. Tuo tarpu atsakovo pateiktą vekselį kaip rašytinį įrodymą dėl kreditorinio šeimos įsiskolinimo nevertino. Kolegija sprendžia, kad tokiu būdu buvo pažeisti CPK 185str. reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326straipsnio pirmos dalies ketvirtu punktu
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.