Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-09-26 · Civilinė byla Nr. 2-532-1

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-26
Bylos Nr.
2-532-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ginvesta“
Ieškovas
G.A.
Trečiasis asmuo
Respublikiniams moksleivių
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 532-1/2006Procesinio sprendimo kategorija 110.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ginvesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atidėtas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-115-45/2006 pagal ieškovo G.A. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ginvesta“ dalyvaujant tretiesiems asmenims Respublikiniams moksleivių techninės kūrybos rūmams, J. P. , K. P. , E. G. , K.J., dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G.A. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ginvesta“ 331 400 Lt žalos, atsiradusios dėl įstatinio kapitalo sumažinimo ir susijusios su nepagrįstu praturtėjimu bei be pagrindo įgytu turtu priteisimo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 20 d. nutartimi patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant pinigines lėšas.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Ginvesta“ pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, kad teismas nesigilindamas į bylos esmę pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo prekes ir pinigus, taip sutrikdydamas įmonės veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 26 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB „Ginvesta“ prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą G.A. per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 120 000 Lt sumai, pervedant ją į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti banko garantiją tokiai pat sumai. Teismas išaiškino, jog nustatytu terminu nepervedus minėtos sumos, taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Teismas nutartyje nurodė, kad atsižvelgia ir į atsakovo interesus dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, į tai, jog ieškovas vilkina bylos nagrinėjimą, nes ieškovas daugiau nei metus nepateikia tinkamai surašyto ieškinio. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes sprendė, jog bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl manė tikslinga pareikalauti iš ieškovo 120 000 Lt atsakovo galimų nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui (CPK 147 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Ginvesta“ pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad teismas buvo įpareigojęs ieškovą per 10 dienų pateikti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą arba turėjo būti panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Praėjus 10 dienų ieškovas neįvykdė teismo reikalavimo, tačiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos, todėl prašo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atidėjo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas ieškovo Gintauto Ancikevičiaus atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m liepos 26 d. nutarties. Teismas nutartyje nurodė, kad kol nėra įsiteisėjusi nutartis Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 26 d. nutartis dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kol nutartimi nustatyti ieškovui įpareigojimai nėra išnykę, tol nėra pagrindo spręsti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Ginvesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad nutartis nepagrįsta, nes:

Pagal CPK 151 straipsnį nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones apskundimas nesustabdo nutarties vykdymo, todėl teismas negalėjo atidėti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimo iki įsiteisės teismo nutartis dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.Vykdant teismo nutartį laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti panaikintos, kai ieškovas neįvykdė teismo reikalavimo sumokėti pinigus į teismo sąskaitą, paliekant ieškovui teisę skųsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą. Jei ieškovas būtų apskundęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėjimas būtų sustabdytas, kaip nustatyta CPK 151 straipsnio 4 dalyje. Galutinę išvadą turėtų pateikti apeliacinės instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, kai kyla grėsmė, kad dėl galimų atsakovo veiksmų teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymu siekiama eliminuoti bet kokias galimybes atsakovui išvengti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyme ir panaikinime įstatymas nustato tam tikrus teisinius suvaržymus. Taikant laikinąsias apsaugos priemones nustatyti suvaržymai: apie jų taikymą nepranešama atsakovui, jei yra grėsmė jų taikymui (CPK 148 str. 1 d.); nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.); atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo (CPK 151 str. 3 d.). Panaikinant laikinąsias apsaugos priemones nustatyti suvaržymai: atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sustabdo nutarties vykdymą (CPK 151 str. 4 d.); nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdoma jai įsiteisėjus (CPK 152 str. 2 d.). Šių suvaržymų tikslas – jog iki galutinio klausimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išsprendimo, laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, t.y. būtų užtikrintas būsimas, galimai ieškovui palankus teismo sprendimo įvykdymas.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 26 d. nutartimi sprendė atsakovo galimų nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Šioje nutartyje teismas taikė atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos, jei ieškovas, užtikrindamas atsakovo galimų nuostolių padengimą, neįneš pinigų į teismo depozitinę sąskaitą arba nepateiks banko garantijos. Taigi, šia nutartimi spręstas būtent laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, kuris susietas su sąlyga – pinigų įnešimu į teismo depozitinę sąskaitą arba banko garantijos pateikimu. Todėl apeliantas teiginiai, kad teismas sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne panaikinimo, yra nepagrįsti. Ši nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu (II T., 140-141), t.y. ji neįsiteisėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 152 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Marytė MitkuvienėKazys KailiūnasVigintas Višinskis