Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), Danijoje, statybininku, teistas šešis kartus, paskutinį kartą 2023 m. vasario 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį, paskiriant galutinę bausmę – 30 parų areštą ir 46 MGL (2 300 Eur) dydžio baudą, bauda nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. 2025 m. kovo 18 d. apie 17.40 val., prie daugiabučio namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. S. į dešinės pusės veido sritį, nuo ko pastarasis pajautė fizinį skausmą ir kilus grumtynėms, kojos keliu sudavė nukentėjusiajam D. S. į pilvo sritį, ir šiam susilenkus, tęsdamas smurtinius veiksmus sudavė kojos keliu nukentėjusiam D. S. į veidą, taip padarydamas D. S. poodinę kraujosruvą, dešinės akies viršutiniame voke ir nosies kaulų lūžį, sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl lūžio buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 108/2025(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad remiantis D. S. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama tokia išvada: D. S. nustatytas nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kas padaryta kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. kovo 18 d. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui (b. l. 87–88).

2025 m. balandžio 17 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („Body“) kamera darytą vaizdo įrašą nustatyta, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą prie daugiabučio namo laiptinės adresu (duomenys neskelbtini), kur prie tarnybinio automobilio priėjusi pranešėja O. G. papasakoja, jog jos kaimynas, kaip vėliau paaiškėjo G. S., trenkė jos vaikinui per nosį, kaip vėliau paaiškėjo D. S. Šalia stovintis D. S. pasako, kad buvo liudininkai, kurie matė, tačiau jie jau išvažiavo. Pareigūnas paklausia O. G., ar veiksmas vyko lauke, O. G. atsako, kad taip ir parodo dešine ranka, jog visas vyko prie daugiabučio namo laiptinės, taip pat priduria, kad iš karto po incidento ji iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnas O. G. paklausia ar ji pati matė įvykį asmeniškai, O. G. atsako, kad taip, priduria, jog matė ir ji, ir jos sesuo, nes daug žmonių tuomet stovėjo šalia laiptinės. Pareigūnui paklausus O. G. dėl ko kilo konfliktas, O. G. papasakoja, kad G. S. žodžiais pradėjo kabinėtis prie D. S., sakydamas, jog jis turės už kažką atsakyti ir panašiai. Pareigūnui paklausus O. G., kiek kartų G. S. sudavė D. S., O. G. atsako, kad vieną kartą. Matyti, kad D. S. yra sutrenkta nosis, nes ant nosies matyti mėlynė. Toliau pareigūnas paprašo pateikti jiems savo asmens dokumentus. D. S. pateikia. Pareigūnas paklausia D. S. ar jis vartojo šiandien (kuomet daromas vaizdo ir garso įrašas) alkoholį, D. S. nieko neatsako. Pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda D. S. pūsti, jis įpučia, alkotesteris parodo 0,00 promilės girtumo laipsnį. Kitas pareigūnas pasako, kad GMP jau yra informuoti ir tuoj atvyks. Pareigūnas paprašo O. G. pateikti jiems savo asmens dokumentą, ji pateikia ir pasako, kad viską matė. Pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir kitas pareigūnas patikrina G. S. girtumo laipsnį. Pareigūnas nufotografuoja daugiabučio namo laiptinę, kur vyko konfliktas. Pareigūnui paklausus, ar namą stebi vaizdo stebėjimo kameros, O. G. atsako, kad ne, tačiau po grumtynių yra vieta, kur matosi kraujas, likęs po konflikto. Pareigūnas paprašo ją parodyti, O. G. pareigūną nuveda į tą vieta, kur yra kraujo žymės ir papasakoja, kad jie su D. S. išėjo į lauką parūkyti, ir tada G. S. išlipo iš automobiliu esančio daugiabučio namo kieme ir prisikabino. Pareigūnas nufotografuoja kraujo žymes, esančias prie daugiabučio namo laiptinės įėjimo durų vidinėje namo pusėje. Pareigūnas paklausia O. G., ar G. S. buvo vienas ir trenkė tik jis, O. G. atsako, kad taip, daugiau nieko su juo nebuvo. Kitam pareigūnui patikrinus G. S. girtumą, alkotesteris parodo 0,00 promilės girtumo laipsnį. Pareigūnai užsirašo liudytojų asmens duomenis. Vėliau atvyksta greitosios medicinos ekipažas, kuris apžiūri D. S. GMP darbuotoja pasako, kad D. S. galimai yra lūžusi nosis ir jei reiks, veš į gydymo įstaigą. Pareigūnas paaiškina D. S., kad vis tiek bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įvykio ir po medicininės apžiūros pareigūnai su juo susisieks. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (b. l. 89–91).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo G. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, G. S., tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į dešinės pusės veido sritį, toliau kilus grumtynėms, keliu sudavė nukentėjusiajam į pilvo sritį, ir šiam susilenkus, tęsdamas smurtinius veiksmus, sudavė keliu nukentėjusiam į veidą, taip padarydamas D. S. poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke ir nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymais, pagrindžiančiais G. S. kaltę, laikytini jo paties parodymai, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis patvirtino, kad jam nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė G. S.; liudytojos O. G. duoti parodymai, kuomet ji taip pat patvirtino, kad G. S. smūgiavo nukentėjusiajam ir pataikė jam į veidą, iškart kilo grumtynės, D. S. bėgo kraujas iš nosies; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad D. S. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; policijos pareigūnų kūno kamera darytas vaizdo įrašas dėl įvykio aplinkybių. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad G. S. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę G. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. G. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą tiek nukentėjusiajam, tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Surašydama kaltinamąjį aktą ir baigiamosios kalbos metu, prokurorė taip pat prašė pripažinti G. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnyje, redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką G. S. padarė esant neišnykusiam teistumui, praeityje buvo teistas šešis kartus, tarp jų ir už nusikaltimus, kurių padarymo metu buvo vartojamas fizinis smurtas. Nagrinėjamu atveju G. S. yra pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas G. S. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir atitinkamą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Minėta, kad G. S. anksčiau teistas šešis kartus (b. l. 123–133), administracine tvarka trejų metų laikotarpiu baustas keturis kartus, paskutinį kartą 2023 m. lapkričio 25 d., daugeliu atvejų informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 134–139), dirbantis (duomenys neskelbtini), statybininku. Byloje nėra duomenų apie G. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo ne kartą teistas, kaip minėta ir už nusikaltimus, kurių padarymo metu buvo vartojamas fizinis smurtas, ir vėl pažeidė įstatymus, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam G. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį šio straipsnio sankcijoje įtvirtintą bausmę – areštą, kurios dydis parenkamas arčiau minimalios ribos – 30 (trisdešimt) parų. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, kaltinamojo elgesį viso baudžiamojo proceso metu, jo nuoširdų gailėjimąsi, taip pat ir į nukentėjusiojo nuomonę dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, išsakytą baigiamųjų kalbų metu.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę 20 (dvidešimties) parų areštą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

G. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, savo kaltės nuo pat baudžiamojo proceso pradžios neneigė. Nors kaltinamasis anksčiau šešis kartus buvo teistas, tačiau paskutinį kartą 2023 m. vasario 6 d. jis buvo pripažintas kaltu dėl baudžiamųjų nusižengimų (BK 243 straipsnis) padarymo, byloje nėra duomenų apie tai, kad po to jis būtų vėl pažeidęs BK nustatytus reikalavimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, atlygino padarytą žalą tiek nukentėjusiajam, tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Oficialiai yra įdarbintas Danijos įmonėje, gauna pastovias pajamas, registruotas Užimtumo tarnyboje kaip dirbantis asmuo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu 2024 m.?2025 m. nebuvo gauta ir (ar) išnagrinėta kitų baudžiamųjų bylų.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, be to ir nukentėjusiojo nuomonę dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, išsakytą baigiamųjų kalbų metu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, G. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos arešto bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 6, 8 punktais, G. S. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pirmiau aptartų pareigų paskyrimas G. S. užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės jam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo. Kaltinamajam pradėjus imtis veiksmų, siekiant pakeisti savo gyvenimo būdą (pradėjus dirbti užsienyje, pastarųjų dvejų metų laikotarpiu laikantis BK reikalavimų; gyvenant su sugyventine ir jos vaikais, kuriais jie rūpinasi kartu), jo grąžinimas į įkalinimo įstaigą, teismo vertinimu, išardytų jo šiuo metu turimus socialinius ir ekonominius ryšius, tai pat padidintų recidyvo tikimybę ateityje. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui iš esmės neprieštaravo ir prokurorė, akcentavusi tik tai, kad tokiu atveju galėtų kilti sunkumų kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymo metu. Pasisakydamas šiuo klausimu, atkreiptinas dėmesys, kad teismo turimais duomenimis, tais atvejais, kai nuteistieji bendradarbiauja su probacijos tarnyba, nurodo savo išvykimo iš šalies laikotarpius, vykdo jiems paskirtus įpareigojimus ir kt., jų probacija yra galima net ir tuo atveju, jei jie periodiškai dirba užsienyje, kaip kad yra nustatyta šioje baudžiamojoje byloje.

Teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, dėjęs tiek pastangų, kad būtų sušvelnintos jo įvykdyto nusikaltimo pasekmės, bendradarbiavęs su teisėsauga bei nuoširdžiai gailėjęsis dėl savo neteisėto elgesio, galėtų vengti jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo.

Kita vertus, tuo atveju, jei G. S. visgi nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikys paskirtų įpareigojimų, pažeis teisės aktų reikalavimus, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniau teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 73,33 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad D. S. dėl sveikatos sutrikdymo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 73,33 Eur. Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašė priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo. Prie civilinio ieškinio pridedama gydymo paslaugų išrašo kopija (b. l. 45–48). Byloje pateiktas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, kad padaryta turtinė žala yra atlyginta (b. l. 56). Teismo posėdyje kaltinamasis patvirtino, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą jis atlygino. Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. S. taip pat buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jam įvykio metu padaryta moralinė žala, kurią vertina 500 Eur (b. l. 38). Teismo posėdyje kaltinamasis G. S. nurodė, kad D. S. padarytą žalą jis atlygino, nukentėjusysis tai patvirtino, nurodydamas, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl kitų proceso klausimų

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

G. S., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. S. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 6 dalies 6, 8 punktais, G. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti dirbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, G. S. pripažinti recidyvistu.

Civilinį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Civilinį procesą dėl nukentėjusiojo D. S. byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.