Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei R. M. (buvusi M.) dėl išlaidų už buto šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo bei patalpų administravimo paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės turėtų 1 737,05 Eur išlaidų buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, t. y. komunaliniams mokesčiams už buto šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, vandens tiekimą, atliekų tvarkymą bei patalpų administravimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) mirusiojo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Po tėvo mirties paaiškėjo, kad jis 2016 m. gegužės 16 d. testamentu, patvirtintu Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), po mirties visą jam priklausantį turtą paliko ne įstatyminiams įpėdiniams, o slaugytojos darbą dirbusiai atsakovei R. M. (dabar M.). Atsakovė palikimą priėmė. 2020 m. kovo 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei atiteko velioniui priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad po tėvo mirties tarp jos kartu su broliu J. B. ir atsakovės vyko teisminis ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Pasibaigus teisminiam ginčui, atsakovė, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, 2020 m. kovo 9 d. butą įregistravo savo vardu. Ieškovės teigimu, ji visą laikotarpį nuo tėvo mirties iki teisminio ginčo dėl testamento pabaigos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn., butu rūpinosi ir mokėjo jo išlaikymo komunalinius mokesčius už buto šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo ir patalpų administravimo paslaugas, todėl patyrė 1 737,05 Eur išlaidas. Ieškovė pažymi, kad ši suma turėtų būti priteistina iš atsakovės. Kreipėsi į atsakovę, kad atlygintų šias išlaidas, tačiau buvo atsisakyta tai daryti, motyvuojant tuo, kad ji nesinaudojo turtu.

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2016 m. gegužės 16 d. testamentu velionis J. B., miręs (duomenys neskelbtini)., paliko jam priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), jai. Šį testamentą teismine tvarka užginčijo testatoriaus vaikai – J. B. ir R. M., 2018 m. vasario mėn. pateikdami Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3-769/2019, kuriuo atmetė ieškovų J. B. ir R. M. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Ieškovai šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi R. M. ir J. B. apeliacinį skundą atmetė. Tada įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas. Šalių teisminis ginčas vyko dvejus metus – nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2020 m. vasario 14 d. Atsakovė pažymi, kad per visą šį laikotarpį ji negalėjo naudotis paveldėtu turtu, juo neteisėtai, prieš jos valią naudojosi velionio J. B. vaikai – ieškovė R. M. ir jos brolis J. B.. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2020 m. kovo 5 d. po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė kreipėsi į ją (atsakovę) dėl velionio J. B. laidojimo išlaidų atlyginimo ir 1 737 Eur buto išlaikymo išlaidų atlyginimo. Atsakovė nurodo, kad pervedė ieškovei jos patirtas laidojimo išlaidas, bet atsisakė atlyginti buto išlaikymo išlaidas, nes ieškovė sudarė kliūtis jai naudotis paveldėtu turtu – butu, todėl ji negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisės.

Atsakovė nurodo, kad nors palikimą priėmė pateikdama pareiškimą notarų biurui, ji iki teismo sprendimo įsiteisėjimo negalėjo palikimu (butu) naudotis bei jį valdyti. Po J. B. laidotuvių ieškovė ir jos brolis pakeitė išorinių buto durų apatinę spyną, taip sudarydami kliūtį patekti į butą ir juo teisėtai naudotis. Palikėjo vaikai (ieškovė ir jos brolis) elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai užvaldė butą, trukdydami nuo palikėjo J. B. laidotuvių valdyti ir naudotis paveldėtu turtu. Trukdymo naudotis paveldėtu turtu faktą patvirtina tokios aplinkybės bei įrodymai: 2018 m. rugsėjo 10 d. įvykusiame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-3-769/2019 ieškovų prašymu apklaustas liudytojas S. K., kuris jau 13 metų yra ieškovės R. M. sugyventinis, paaiškino, kad po velionio J. B. laidotuvių buvo pakeista buto durų spyna ir dabar butu naudojasi “jie – ieškovai“; kitame teismo posėdyje sūnus J. B. pripažino aplinkybę, kad ieškovai pakeitė buto durų spyną; savo atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose civilinėje byloje Nr. 2-3-769/2019, ji (atsakovė) nurodė “Ieškovai neįleidžia atsakovės į jos paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie po tėvo laidotuvių pakeitė buto išorinių durų užraktą (spyną), taip sudarydami kliūtis atsakovei patekti į šį butą“. 2018 m. liepos 18 d. antstolė B. T. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kad ji (R. M.) negali patekti į butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad nuo apatinės buto durų spynos jos turimas raktas netinka ir durų atrakinti šiuo raktu neįmanoma.

Atsakovė neginčija, kad pagal įstatymą nuosavybės teises į butą yra įgyjamos nuo palikėjo mirties, nepriklausomai nuo to, kada išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju negalima teigti, kad nuo palikėjo mirties momento jai atsirado pareiga apmokėti išlaidas paveldėtam turtui išlaikyti ir išsaugoti. Ieškovė bei jos brolis, laikydami save įstatyminiais velionio J. B. įpėdiniais, nepripažino paveldėjimo teisės bei ją neteisėtai apribojo, neleisdami naudotis paveldėtu turtu, į kurį nuosavybės teisė jai atsirado nuo palikėjo mirties momento. Akcentuoja, kad šis ginčas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo turėtų būti spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais (teisingumo, protingumo ir proporcingumo). Jos teisė naudotis butu buvo apribota, t. y. faktiškai iš jos atimta. Realizuoti nuosavybės teisę ji negalėjo dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji (atsakovė) turėjo pareigą mokėti butui apskaičiuotus komunalinius mokesčius, atlyginti ieškovės išlaidas, susijusias su buto išlaikymu. Jei ji (atsakovė) būtų galėjusi naudotis šiuo butu ir jį valdyti, tai būtų ir mokėjusi jo išlaikymo komunalinius mokesčius. Kito buto ji neturėjo, nuomojosi gyvenamąsias patalpas ir dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius. Neteisėtai bei nesąžiningai valdydama svetimą daiktą, ieškovė privalėjo jį išlaikyti, t. y. mokėti šiam butui apskaičiuotus mokesčius už šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, vandenį, atliekų tvarkymą bei patalpų administravimo paslaugas.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį prašė tenkinti. Rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais. Papildė, kad iki bylos dėl testamento nuginčijimo baigties mokėjo mokesčius už butą, todėl atsakovei paveldėjus butą, ji turi sumokėti ir mokesčius. Su atsakove nuo tėvo mirties visiškai nebendravo, ji net neprašė patekti į butą, atsakovė net nesikreipė, kad nori patekti į butą. Ji butu nesinaudojo, niekas juo nesinaudojo, mokesčiai buvo administravimo. Pažymėjo, kad bute niekas negyveno, ten buvo neįmanoma gyventi, viskas dvelkė pelėsiu, būdavo skaudu net įeiti. Raktus ji vienintelė turėjo, ateidavo laistyti gėlių, galimai dėl to susinaudojo kažkiek vandens.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad atsakovė laidojimo išlaidas sumokėjo tik neseniai. Ieškovė mokėjo už butą, tai buvo buto administravimo mokesčiai. Akcentavo, kad mokesčiai buvo už aptarnavimą, už bendro naudojimo objektus, sumos nedidelės, objektyvių duomenų, jog ieškovė butų naudojusis butu, nėra.

Teismo posėdyje atsakovė prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad po J. B. mirties ji norėjo patekti į butą, prašė ieškovės raktų, bet ji raktų nedavė. Ieškovė už butą jokių mokesčių mokėti nesiūlė. Už elektrą, už vandenį, kai niekas negyvena nereikia mokėti, išskyrus už šildymą. Teigia, kad įėjus į butą buvo viskas suversta, mėtėsi buteliai, ten tikrai kažkas gyveno. Į butą pateko tik išlaužus spyną. Netikrino buto skaitliukų, jų nefiksavo. Kaimynai sakė, kad kažkas gyveno, taip pat pravažiuodama matydavo, kad dega šviesa. Laidojimo išlaidas atlygino praeitais metais, jas atlyginti sutiko geranoriškai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pati pripažįsta, jog pakeitė raktus, vadinasi, ji pati naudojosi butu, buvo sunaudota elektra, vanduo dujos ir kt. Ieškovė valdė butą, todėl ir mokėjo už butą. Ieškovė buvo buto valdytoja, jos reikalas buvo kaip naudotis tuo butu ir pan. Iš sąskaitų matyti, kad buvo naudotas vanduo, už laistytas gėles nebuvo įmanoma išnaudoti 4 kubų vandens. Akcentavo, kad butu naudojosi pati ieškovė, todėl ji ir turi mokėti mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės tėvas. Jam nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės tėvas 2016 m. gegužės 16 d. sudarė testamentą, patvirtintą notarės V. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo turtą paliko R. M. (dabar M.).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-769/2019, išnagrinėję ieškovės bei jos brolio J. B. ieškinį dėl 2016 m. gegužės 16 d. testamento pripažinimo negaliojančiu, ieškovų J. B. ir R. M. ieškinį atsakovei R. M. (dabar M.), trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarei V. K. atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

VĮ Registrų centras duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. kovo 5 d. priklauso atsakovei.

Byloje kilo ginčas, kas turi padengti komunalinių mokesčių išlaidas už laikotarpį, kai vyko ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Remiantis šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog laikotarpiu po J. B. mirties iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo komunalinius mokesčius, tenkančius butui, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo ieškovė R. M.. Ginčo dėl to byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad po šalių ginčo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, minimas butas pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą atiteko atsakovei, ieškovė prašo, jog jai būtų atlygintos komunalinių mokesčių išlaidos sumokėtos už butą, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė, atsisakydama atlyginti šias išlaidas, teigia, kad ji dėl ieškovės veiksmų negalėjo naudotis butu, todėl neturi pareigos atlyginti šių išlaidų.

Teismas pastebi, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Nagrinėjamu atveju teismas visų pirma pastebi, jog atsakovė, teigdama, jog negalėjo naudotis turtu, ir manydama, kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeidžiamos, galėjo ginti jas įstatyme nustatytais būdais, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė būtų ėmusis ginti savo galimai pažeistas teises (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis), t. y. nėra pateikta duomenų, kad vykstant teisminiam ginčui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atsakovė būtų teikusi ieškovei prašymą dėl patekimo į butą, būtų prašiusi teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojančias netrukdyti jai naudotis butu, ar pvz., reiškusi ieškinį dėl savininko teisių pažeidimo. Tokiu būdu, atsakovės pati prisiėmė savo veiksmų pasekmes ir jos teiginiai, kad ji negalėjo palikimu naudotis bei jį valdyti atmestini kaip niekuo nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė, laikydama save paveldėto turto savininke, būtų dėjusi pastangas išlaikyti butą. Vien atsakovės teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad ji būtų mokėjusi už butų, tačiau negalėjo patikrinti pašto dėžutės, vertintini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pastebėtina, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog kreipėsi į ieškovę su paklausimu dėl susidariusių mokesčių buto išlaikymui. Pati nurodė, kad ieškovė jai nesiūlė mokėti mokesčių. Be to, byloje nėra duomenų, ar atsakovė apskritai domėjosi, ar už jai testamentu paliktą nekilnojamąjį turtą yra sumokami mokesčiai (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Nors atsakovė teigia, kad bute gyveno ieškovė, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis), o vien faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuoti duomenys, kad ji neatrakino durų savo raktu, teismo vertinimu, nepatvirtina bute gyvenus kitus asmenis (CPK 185 straipsnis). Teismo posėdžio metu pati atsakovė nurodė tik, kad matė degant šviesą bute, tačiau ar gyvena ir kas gyveno bute nurodyti negalėjo. Ieškovė nurodė, kad užeidavo į butą, patikrindavo, ar viskas gerai, paliedavo gėles. Taip pat nurodė, kad mokėjo mokesčius, nes tai buvo tiesiog privalu daryti. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. G., mirusiojo kaimynas, nurodė, kad po J. B. mirties kelis kartus iš karto po laidotuvių matė ieškovę, vėliau nematė, kad kas lankytųsi bute. Liudytojas J. B. paaiškino, kad yra ieškovės brolis bei patvirtino, kad bute niekas negyveno, sesuo tik mokėjo buto mokesčius. Liudytojas A. M., dabartinis atsakovės sutuoktinis, nurodė, kad nežino, ar bute kas nors gyveno. Taip pat nurodė, jog po teismo sprendimo patekus į butą, butas buvo apverstas, buvo maisto produktų likučių, mėtėsi degtinės butelis, tačiau pastebėtina, kad tokiems teiginiams pagrįsti nei liudytojas, nei atsakovė įrodymų nepateikė, t. y. nepateikė nei foto nuotraukų, nei kitų duomenų, kurie pagrįstų tokius teiginius. 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-3-769/2019 liudytojas S. K., ieškovės R. M. draugas (sugyventinis), nurodė, kad prieš savaitę iki ieškovės tėvo J. B. mirties gavo jo buto raktus, spyną pakeitė po tėvo laidotuvių, tačiau, kad bute kas gyveno tokių aplinkybių nenurodė.

Tai, kad bute nebuvo gyventa iš esmės patvirtina ir į bylą pateikti duomenys apie sumokėtus komunalinius mokesčius.

Pažymėtina, kad einamuoju mėnesiu mokami praeito mėnesio mokesčiai už komunalines paslaugas. Kadangi velionis mirė 2017 m. gruodžio mėn., ieškovės nurodomos sumos 2017 m. gruodžio mėn. bei 2018 m. sausio mėn. nekelia dvejonių.

Iš 2018 m. gruodžio 21 d. AB „Klaipėdos vanduo“ sąskaitos už 2018 m. gruodžio mėn. matyti, kad priskaičiuoti mokesčiai yra 2,19 Eur (apskaitos veikla 1,56 Eur ir ats. karšto vandens apsk. aptarnavimo mokestis 0,63 Eur), iš viso sumokėta 2,40 Eur (su 0,21 įmokos administravimo mokesčiu). Analogiški mokesčiai taip pat mokėti visą ginčo laikotarpį.

Elektros 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos rodmenys 4157,98, 2018 m. liepos mėn. rodmenys 4180. Pagal UAB „Ignitis“ pateiktą ataskaitą 2019 m. gruodžio 31 d. rodmenys 4158.

Vandens 2017 m. gruodžio mėn. rodmenys 33 kubai ir 20 kubų, 2020 m. sausio mėn. pradžios rodmenys taip pat 33 ir 20 kubų. Vandens neišnaudota.

Dujų 2017 m. gruodžio mėn. rodmenys 228 kubai, 2019 m. balandžio mėn. rodmenys taip pat 228. Pagal UAB „Ignitis“ pažymą apie abonentą 2019 m. balandžio 28 d. fiksuoti 228 kubai, iki 2019 m. gruodžio 31 d. dujos nenaudotos.

Taigi, išanalizavus byloje pateiktus mokėjimo pranešimus, mokėjimų kvitus bei paslaugas teikiančių įmonių pažymas, matyti, jog buvo mokami mokesčiai, susiję su bendrojo naudojimo patalpoms, apskaitos veiklos mokesčiai, kuriuos privaloma mokėti, nepriklausomai nuo to, ar patalpose kas nors gyvena, ar ne, ir iš esmės per ginčo laikotarpį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nebuvo išnaudota nei vandens, nei elektros, nei dujų. Atkeiptinas dėmesys, kad atsakovė tokiems duomenims paneigti nepateikė jokių objektyvių duomenų, pvz. byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovės deklaruoti bei paslaugas teikiančių įmonių pažymose nurodyti duomenys nesutampa su realiai buvusiais apskaitos duomenimis, kai atsakovė įsikėlė į butą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog nei ieškovė, nei atsakovė ginčo laikotarpiu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu butu nesinaudojo, buvo mokami privalomieji mokesčiai butui išlaikyti, tokiu būdu užkertant prielaidas skolų susidarymui, iki kol bus išspręstas ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kaip minėta, laikotarpiu kol vyko ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, komunalinius mokesčius, tenkančius butui, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo ieškovė, o atsakovė pati savo veiksmais / neveikimu leido ieškovei rūpintis paveldimu turtu, tačiau tai nepaneigia jos pareigos vykdyti prievolių, susijusius su paveldimu turtu, nepaisant to, kada buvo įformintas mirusiojo turto perėjimas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovei iš esmės pačiai buvus pasyviai ginant savo galimai pažeistas teises, vertinant tai, kad ginčo laikotarpiu buvo mokami tik privalomieji butui išlaikyti būtini mokesčiai ir atsakovei tapus paveldėto turto savininke, būtų nesąžininga šias išlaidas perkelti ieškovei, kuri teisėtais būdais gynė galimai pažeistas savo teises.

Byloje pateikti duomenys, kad už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius buvo sumokėta 1 737,05 Eur, t. y. pateiktos AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Klaipėdos būstas LT“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Mano būstas Klaipėda“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir kt. PVM sąskaitos faktūros bei pinigų mokėjimo kvitai / čekiai, patvirtinantys jų apmokėjimą. Atsakovė duomenų, paneigiančių apskaičiuotų bei sumokėtų sumų dydžių, neteikė bei neginčijo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuotina, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Visiškai tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 669 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 39 Eur žyminis mokestis bei 630 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisit ieškovei R. M. iš atsakovės R. M. 1 737,05 Eur, išlaidų buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 737,05 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 669 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.