Telšių apylinkės teismo sprendimas

2020-01-27 · Civilinė byla Nr. e2-539-1037/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-27
Bylos Nr.
e2-539-1037/2020
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01063-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Ieškovas
Valstybinės miškų tarnybos
Atsakovas
L. P. B.
Advokatai
Rasa Valiukienė
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.5Preliminarus sprendimas
  • 3.4.1.11.4.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-539-1037/2020Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01063-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.3 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 27 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant ieškovės Valstybinės miškų tarnybos atstovams Ž. Ž. ir V. K.,atsakovui L. P. B., jo atstovei advokatei Rasai Valiukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui L. P. B. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. P. B. 3 899,76 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimui. Nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros specialistui atlikus patikrinimą L. P. B. nuosavybės teise priklausančioje miškų valdoje (duomenys neskelbtini), ir kaimyninėje, A. P. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad savavališkai neplynu kirtimu 0,3 ha miško plote iškirsta 21 vnt. žalių eglių, kurių bendras tūris 32,498 m³. Nustatyta, kad neteisėtus miško kirtimus vykdė atsakovas, kuris sutiko su atlikto patikrinimo išvadomis (rezultatais) ir pasirašė 2017 m. vasario 7 d. privataus žemės sklypo patikrinimo pažymoje Nr. 1. Vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika buvo apskaičiuotas aplinkai padarytos žalos dydis neteisėtai iškirtus 32,498 m³ žalių medžių – 3 899,76 Eur (3 299,76 Eur žala L. P. B. nuosavybės teise priklausančiame miško sklype ir 600 Eur žala A. P. nuosavybės teise priklausančiame miško sklype). 2017 m. kovo 15 d. nutarimu Valstybinė miškų tarnyba už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalyje, paskyrė atsakovui 60 Eur baudą, kurią Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi sankcionavo. Atsakovas paskirtą baudą sumokėjo. Ieškovė atsakovui išsiuntė pretenziją dėl neteisėtais veiksmais padarytos 3 899,76 Eur dydžio žalos aplinkai atlyginimo, tačiau atsakovas per nurodytą terminą aplinkai padarytos žalos neatlygino, prašymo žalos mokėjimą išdėstyti dalimis nepateikė.

Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas visiškai ir iš atsakovo L. P. B. priteista 3 899,76 Eur žalos atlyginimas ieškovės naudai ir 44 Eur žyminis mokestis valstybei.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2019 m. spalio 15 d. gauti atsakovo prieštaravimai, kuriuose atsakovas nurodė, jog 2017 m. sausio 3 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritoriniam poskyriui pateikė pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, tačiau dėl klaidos ir visiškai to nenorėdamas, kirtimą atliko ne Telšių r. Naručių kaime, o Plungės r. Naručių kaime. Nukirstų medžių skaičius atitiko pranešime nurodytą skaičių. Nors ieškiniu prašoma priteisti žalą materialine išraiška, mano, kad žalą gamtai yra atlyginęs dar 2011 metais, kuomet Plungės r. Naručių kaime pasodino 16 600 vnt. medžių. Be to nurodė, kad prašomo priteisti aplinkai žalos dydžio atlyginti neturėtų finansinių galimybių, kadangi jo pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija.

Atsiliepimas

Ieškovė, atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad svarbiausia aplinkybė yra ta, kad atsakovas neginčija, jog vykdė miško kirtimo darbus, kurių metu savavališkai, t. y. neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, miško valdose (kadastro Nr. 6827/0004:334 ir Nr. 6827/0004:47) neplynu kirtimu 0,3 ha plote iškirto 21 vnt. žalių eglių, kurių bendras tūris 32,498 m³. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo prieštaravimuose minimi 16 6000 vnt. medelių buvo pasodinti 2011 metais, t. y. 6 metai iki žalos padarymo fakto, be to, iškirstos buvo 50–70 metų amžiaus eglės.

Preliminarus sprendimas keistinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. vasario 2 d. Valstybinė miškų tarnyba gavusi informaciją apie įvykdytus miško kirtimus, atliko patikrinimą atsakovui nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje (duomenys neskelbtini) ir kaimyninėje, A. P. nuosavybės teises priklausančioje miško valdoje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad savavališkai neplynu kirtimu 0,3 ha miško plote iškirsta 21 vnt. žalių eglių, kurių bendras tūris 32,498 m³. Neteisėtus kirtimus vykdė atsakovas. Jis sutiko su patikrinimo išvadomis, pasirašė sklypo patikrinimo pažymoje. Savo neteisėta veika atsakovas padarė 3 899,76 Eur žalą aplinkai. Kadangi medžiai iškirsti neteisėtai, t. y. neturint leidimo, atsakovui 2017 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. VMT-ANN-90375157-17, už ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi paskirta 60 Eur bauda.

Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala.

Civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-916/2018).

Byloje nėra ginčo, kad medžius atsakovo ir A. P. valdomuose miško sklypuose (duomenys neskelbtini) iškirto atsakovas. Be to, neginčijamai nustatyta, kad neturint leidimo buvo nupjauta iš viso 32,498 m³ žalių medžių miško sklypuose (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės užfiksuotos surašant atsakovui administracinio nusižengimo protokolą bei priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Byloje esantis 2017 m. sausio 3 d. pranešimas apie ketinimus kirsti mišką patvirtina, kad žemės sklypas, kuriame buvo numatyti kirtimai yra Telšių rajone, Ruškėnų seniūnijoje, Naručių kaime (duomenys neskelbtini). Ir nors atsakovas savo teismui teiktame prieštaravime dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. preliminaraus sprendimo, taip pat teismo posėdžio metu teigė, kad dėl žmogiškosios klaidos iškirto medžius ne jam nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame Telšių rajone, Naručių kaime, o kitame jam nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, esančiame Plungės rajone, Naručių kaime, tačiau šis atsakovo argumentas laikytinas kaip siekis išvengti atsakomybės už neteisėtai atliktus veiksmus, t. y. medžių iškirtimą neturint tam leidimo, nes paties L. P. B. pranešime apie ketinimus kirsti mišką Telšių rajone, Naručių kaime, nurodytas ne tik rajonas ir kaimo pavadinimas, bet ir konkretaus sklypo kadastro numeris, sklypo numeris ir sklypo plotas. Atsakovo nurodytas argumentas dėl įvykusios klaidos sprendžiamu atveju pripažintinas nepagrįstu, nes konkrečiu atveju žemės sklype, kuriame buvo iškirsti medžiai leidimas išduotas nebuvo.

Pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Taigi, žala konstatuotina bet kuriuo atveju, jei yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį) poveikį paminėtų aplinkos elementų būklei.

2017 m. vasario 7 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas V. K. patikrino ir įvertino neteisėtai nukirstus medžius; patikrinimo metu nustatyta, kad neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, 525 kvartale, 16 sklype neteisėtai iškirsta 14 eglių, kurių tūris 27,498 m³ medienos ir tame pačiame sklype, A. P. valdoje 4 eglės, kurių tūris 5m³ medienos. Tokiais veiksmai atsakovas padarė žalą gamtai, nes iškirsdamas medžius, neturėdamas tam leidimo, jis padarė žalą miško ekosistemai. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė žalos padarymo faktą.

Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Šiuo konkrečiu atveju žala aplinkai buvo apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydis už neteisėtą neplyną augančių medžių nukirtimą IV miškų grupės miške yra 60 Eur už 1 m3 medienos, už iškirstą brandų ar pribręstantį mišką taikant dvigubą koeficientą (Metodikos 2.2. p., Metodikos priedo 1.4.2 p.). Vadovaudamasi minėta Metodika ieškovė apskaičiavo 3 899,76 Eur žalą aplinkai (3 299,76 Eur žala aplinkai, padaryta valdoje, (duomenys neskelbtini) ir 600 Eur žala aplinkai, padaryta valdoje, (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teigė, kad atsakovas L. P. B. iškirto medžius be leidimo, tačiau, jei atsakovas būtų kreipęsis dėl leidimo išdavimo supaprastinto proceso tvarka, toks leidimas jam būtų išduotas, t. y. atsakovas būtų galėjęs išsikirsti iki 3 kietmetrių medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo. Teismas, priimdamas sprendimą turi įvertinti visus galimus variantus, kurie gali turėti įtakos šalių padėčiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas patvirtino, kad atsakovui kreipusis dėl leidimo išdavimo, nebūtų buvę kliūčių išduoti leidimą dėl 15 m³ medienos kirtimo, konstatuotina, kad šiuo atveju žalos dydis turėtų būti mažintinas. Nustatant žalos dydį negalima žalos faktu vertinti tik aplinkybę, kad žalą gamtai padaryta vien tik leidimo neturėjimu. Teismo vertinimu, žala gamtai padaryta tik ta apimtimi, kiek atsakovas iškirto medžių be leidimo, kurio nebūtų gavęs jokiomis aplinkybėmis net ir pateikęs prašymą. Prilyginus gamtai padarytą žalą visa apimtimi, kiek buvo iškirsta be leidimo, žala būtų preziumuojama neatskiriamai ją susiejant vien tik su neteisėtų veiksmų faktu, t. y. leidimo neturėjimu. Vis dėlto žala yra atskiras elementas civilinės atsakomybės sąlygų kontekste. Dėl to ji kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatinėjama pagal faktinius bylos duomenis įvertinus visas aplinkybes.

Esant nurodytoms aplinkybėms vadovaujantis Metodikos 2.2. p., Metodikos priedo 1.4.2 p. Iš atsakovo L. P. B. priteistina 2 099,76 Eur dydžio žala aplinkai (32,498 m3 - 15 m3 x 60 Eur x 2,0).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys tenkinamas iš dalies (53,84 proc.), ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 24 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovo L. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Valstybinės miškų tarnybos, juridinio asmens kodas 302471705, naudai 2 099,76 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt devynių eurų 76 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo L. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą

Teisėjas Tomas Pukšmys