Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirta jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir R. P. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą – automobilį, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d., 19.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 23 d., 15.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje namo kieme, išdaužė I. (I.) D. priklausančio automobilio Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durelių lango stiklą, kurio vertė 100 Eur, įsibrovė į automobilį, iš kurio salono pagrobė I. D. priklausančius daiktus: automobilinio grotuvo ALPINE valdymo skydelį, 5 Eur vertės, papildomą bateriją Power bank Huawey (10 000 mAh), 20 Eur vertės, bei UAB „N.“ priklausančias dvi pakuotes pakabinamų lubų „Visos lubos“, bendros 90 Eur vertės. Šiais savo veiksmais jis pagrobė svetimą – I. D. priklausantį turtą, iš viso 25 Eur vertės, bei UAB „N.“ priklausantį turtą, iš viso 90 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl jai paskirtos bausmės, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

6. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad skirdamas nuteistajam R. P. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas nuosavybei, atsižvelgė į jo pavojingumo laipsnį, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltės formą. Priešingai skundo argumentams, teismas nustatė R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pagrįstai atsižvelgta ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismas įvertino ir tai, R. P. pakankamai jauno amžiaus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 7 kartus, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, jam ne kartą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis realiai yra atlikęs. Teismas atsižvelgė ir į R. P. priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, į tai, kad nedirba, lėšų pragyvenimui gaudavo iš vykdomų vagysčių.

9. Atsižvelgiant į tokias byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog skirti švelnesnę bausmės rūšį nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo. Esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, teismas nustatė mažesnį už vidurkį laisvės atėmimo bausmės dydį, todėl paskirta bausmė nelaikytina per griežta.

10. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

11. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos. Kaip minėta, teismas nustatė R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir skirdamas bausmę į ją atsižvelgė. Aplinkybė, kad nukentėję asmenys ieškinių nereiškė, nėra pagrindas bausmės sušvelninimui.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis daro išvadą, jog bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.