- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- 1-657-988/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42028-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- A. V., D. R.
- Kategorijos
sekretoriaujant Aistei Bareikei, Valentinai Solovejienei, Agnei Audickaitei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, pensininkas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame dviračių take, šalia pėsčiųjų laiptų, tarp viešojo transporto sustojimo stotelių (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, gąsdino ir grasino pravažiuojantiems dviratininkams – nukentėjusiajai A. V. sakydamas rusų kalba „kur tu (keiksmažodžiai), važiuoji, aš tau tuoj“, bei artindamasis prie jos su buteliu rankoje, vertė ją trauktis link kelio važiuojamosios dalies, po ko, pamatęs atvažiuojantį nukentėjusįjį D. R., artėjo link jo garsiai keikdamasis ir laikydamas rankoje butelį, sudavė juo pastarajam per kairės rankos dilbį, po ko paėmęs pagalį nuo žemės, sudavė ne mažiau 2 smūgius per nukentėjusiosios A. V. dviratį, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis V. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad viskas vyko praeitais metais, gali būti kaip kaltinime nurodytą dieną - rugpjūčio 30 d. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Spaudos rūmų žemyn link Sėlių gatvės. Jis ėjo šaligatviu, kur skirta eiti pėstiesiems. Vieninteliai laiptukai yra ir viskas. Turėjo su savimi plastmasinį, 0,5 l talpos butelį raudono vyno. Jis buvo išgėręs nedaug vyno. Nukentėjusysis važiavo iš priekio. Nukentėjusysis nuvažiavo, o jis nuėjo tolyn. Atsisukęs pažiūrėjo, o nukentėjusysis pasuko prie Spaudos rūmų stotelės ir už posūkio jau buvo nematomas. Galvojo, kad viskas baigėsi ir nuėjo, tačiau nukentėjusysis apsisuko. Pas nukentėjusįjį rankose buvo telefonas ir važiavo link jo, ten kur yra laipteliai. Nukentėjusysis skambino, kas reiškia, kad jis tarėsi su kažkuo. Paėmė pagalį, nukentėjusysis privažiavo iš paskos, sustojo prie jo. Iš priekio ėjo moteris su vyru, todėl pagalvojo, kad nukentėjusysis skambino būtent jiems. Vyras ir moteris labai agresyviai sustojo prie jo, o jis sustojo, nukentėjusysis irgi sustojo, neprivažiavo. Kaltinamasis priėjo su lazda, o nukentėjusysis taip ir liko stovėti. Jis ir vyras su moterimi nuėjo į šoną ir viskas. Jokio fizinio smurto, nieko nebuvo. Jis priėjo prie jaunuolio, atsisuko, o tuo metu vyras jam per ranką sudavė su lazda. Nukentėjusiajam D. R. nesudavė, taip pat nukentėjusiajai A. V. ar jos dviračiui nesudavė. Jis niekam nesudavė. Buteliu negalėjo suduoti D. R.. Pagalys atsirado, nes kai D. R. pravažiavo, jis atsisuko, nukentėjusysis važiavo greitai, skambino telefonu. Jis pajuto, kad yra persekiojamas. Kadangi D. R. apsisuko tai jis suprato, kad dabar bus muštynės ar dar kas nors. Nukentėjusysis privažiavo, padėjo dviratį ir atsistojo prie jo, nesiartino, o sustojo ir stovėjo. Nukentėjusysis D. R. telefonu skambino ir neatsimena ką su telefonu darė, bet jis kaip boksininkas pradėjo šokinėti ir pradėjo rankomis boksuoti į orą. Kodėl D. R. taip darė, nežino. D. R. grasino, bet nesiartino. Ar nukentėjusioji moteris su dviračiu buvo privažiavus, tai jis nelabai atsimena, nes dėmesys buvo į vaikiną. Vyras su moterimi buvo su dviračiais.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. R. parodė, kad viskas vyko praėjusių metų rugpjūčio mėn., neatsimena datos jau. (duomenys neskelbtini). Važiavo su dviračiu dviračių taku namo (duomenys neskelbtini) nuo Konstitucijos prospekto link Karoliniškių į viršų kalno. Pėsčiųjų takas irgi yra, jie sujungti, yra linija perbrėžta, kur yra dviračių, o kur pėsčiųjų. Jis važiavo dviračių taku ir moteris važiavo dviračių taku, o vyras stovėjo dviračių take ir laukė, kol dviratininkas priartės prie jo grasindamas su buteliu rankoje. Pamatė pakilęs nuo laiptukų dviračių taku, kaip vyras mėgina moterį nustumti nuo dviračio, tada greičiau privažiavo. Moteris mėgino apvažiuoti per žolyną kaltinamąjį. Tuo momentu, kai moteris važiavo per žolyną, jis mėgino ją nustumti. Jis tuo metu važiavo iš galo. Tada greitai privažiavęs paklausė ką jis daro. Vyras rusiškai šnekėdamas pradėjo jam grasinti. Kadangi negalėjo manevruoti, tada nulipo nuo dviračio ir nuolatos kilo į viršų, nes vyras visą laiką ėjo link jo su buteliu rankose. Nuo kaltinamojo buvo sustojęs 2-3 metrų atstumu, jau į viršų pravažiavęs. Kadangi tas vyno butelis plastmasinis atrodo kaip stiklinis žalias, tai nenorėjo labai prie jo arti artintis, traukėsi atgal. Tuo metu moteris, nulipusi nuo dviračio skambino policijai, dviratis buvo padėtas ant šaligatvio. Kai priėjo tą tašką, kai apėjo moters dviratį, kaltinamasis pasiėmė medinį pagalį nuo žemės (pagalys buvo šaka apie 1 metrą) ir kelis kartus (kokius du kartus) trenkė į moters dviratį. Tada jis nulipo ir mėgino vyrą truputį pagąsdinti, kad pastarasis pasitrauktų nuo dviračio. Tuo momentu jis pakėlė butelį ir jam trinktelėjo į ranką. Butelis nebuvo tuščias, bet ir pilnas nebuvo. Smūgis nebuvo stiprus, rankos po trinktelėjimo neskaudėjo. Kiek matė, niekam daugiau netrenkė. Nukentėjusysis nuleido vyro ranką ir išspyrė tą butelį iš jo rankų. Vyras vis dar turėjo tą pagalį rankose ir jam grasino. Tada jis pamatęs, kad situacija truputį keičiasi, nes buvo ir vaikų aplinkui, 10-15 žmonių, jis nusprendė lipti žemyn link Žvėryno, pasišalinti, kol policija atvažiuos. Jis 10 kartų kartojo eiti savo keliu, rodė, kad vyras pasitrauktų nuo jų, bet pastarasis neklausė ir nuolatos grasindamas ėjo link jo. Moteris skambino policijai, kol policija atvažiavo, jis sutiko, kad policija jam perskambintų ir jis pasektų vyrą, kad galėtų sulaikyti. Atvykus policijai, vyrą sulaikė Žvėryne, parodė kur jis nuėjo. Vyras buvo išgėręs, pakankamai. Sprendė iš jo stovėjimo, vyras negalėjo pastovėti, svirduliavo.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. apie 18 val. ar vėliau, ji sportavo Žvėryno sporto klube ir su dviračiu po treniruotės važiavo namo į Karoliniškes. Kilo (duomenys neskelbtini), kadangi kalnas status, įveikti negalėjo, nulipo nuo dviračio, stūmėsi dviratį, ne dviratininkų taku, o ten kur eina pėstieji. Įveikus pusę kelio, buvo žvilgsnis nukreiptas į viršų, aukščiau kalne už 7-8 m. matė būrelį žmonių stovint, t. y. 2 žmonės su dviračiais ir kaltinamasis. Ji nekreipė dėmesio, važiavo sau namo. Stūmėsi dviratį. Pėsčiųjų taku pasitraukė į šoną, kad kaltinamojo nekliudytų. Vyras artėjo į ją, akys stiklinės. Vyras rusiškais keiksmažodžiais, pirmas sakinys „kuda ty jediš“. Ji dar bandė jam aiškinti, kad laikosi taisyklių, kad dviratį reikia stumtis pėsčiųjų taku, bet matė, kad jis nesupranta nieko, stiklinėmis akim į ją agresyviai puola. Ji savo dviratį pasiėmusi tik traukėsi, o vyras į ją „kuda ty jediš, ja tebia sejčias“ ir vėl tas pats per tą patį du sakiniai. Ji dviratį atstačius tarp vyro ir savęs, beveik ant važiuojamosios dalies, kur mašinos važiuoja stovėjo, dviratį laikė tarp jų, nes trauktis nebuvo kur. Bijojo, nes galvojo, kad smogs. Išsitraukė iš kišenės butelį gėralo, jos manymu, tas butelis tuščias buvo, nes nesimatė jokio skysčio ir vyras užsimojo. Galvojo kaip jai trenks per galvą su buteliu, nors matė, kad butelis plastmasinis ne stiklinis. Galvojo ką daryti ir tuo metu pastebėjo, kad vaikinas atvažiuoja iš apačios. Privažiavo prie jų ir per kokius 3-4 metrus sustojo, žiūri. Tada vyriškis pamatęs D., paliko ją ramybėje ir nuėjo prie D.. Ką vyras sakė, darė, ji nelabai sekė, nes ji pasitraukė į saugų atstumą. Ji pasidėjo dviratį ant žemės ir išsitraukusi mobilų šaukė „tuoj kviečiu policiją“. Matė, kad ten vyksta ir susistumdymas. Kol kvietė policiją, kol aiškino kur, kas, kaip, prisirinko dar žmonių būrys, iš viršaus nusileido. Šeima, vaikas, tas vaikas verkia, šurmulys, ten moteris rėkia savo vyrui „tu nelįsk, nesikišk“. Ji nesekė paeiliui kur kas kaip, bet, kad vyras smogė buteliu nukentėjusiam į ranką, kažkur į viršutinę kūno dalį, tai tikrai matė, kad buvo smūgis. Pasigriebė lazdą, gulinčią ant žemės medinę ir į jos gulintį dviratį trankė. Po to, kaip niekur nieko, jis nuėjo žemyn į pakalnę. Jos dviratis nebuvo sugadintas. Tai buvo psichologinis smurtas. Ji iš kaltinamojo nepatyrė fizinio smurto, nestūmė, nebuvo fizinio kontakto. Viso įvykio metu nebuvo palietęs. Privažiavo vyras, moteris ir mažas vaikas. Moteris su vaikus sustojo šalia jos, kai telefonu kalbėjo su policija. O vyriškis paėjo arčiau judviejų. Moteris tik rėkė „tu nesikišk, neik, nelįsk“, o vaikas bliauna, žliumbia, toks va chaosas. Tada dar 2 žmonės privažiavo, bet jie tyliai ramiai nuošaly stebėjo kas čia darosi. Jos rimtis labai buvo sutrikdyta. Tuo metu ji išsigando taip, kad nebuvo gyvenime taip išsigandusi. Grįžusi namo, po to rankos, kojos dreba, ramybės jausmas dingęs. Šeima mano išsigando, kur šalia jos sustojo, moteris, kuri rėkė, vaikas verkiantis išsigandęs. Ji iki šiol važiuodama tuo kalnu, pamato tą vietą ir atsimena. Kaltinamojo elgesys neadekvatus, išgėręs alkoholio.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Z. (jos parodymai teismo posėdžio metu buvo pagarsinti) parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d., dirbdama kartu su A. V., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Karoliniškių link Žvėryno, (duomenys neskelbtini) esančiu dviratininkų taku, girtas žmogus puola žmones. Atvykus į minėtą vietą juos pasitiko vaikinas - D. R., kuris paaiškino, kad jį užpuolė girtas žmogus su buteliu ir pagaliu, bet jau pasišalino, parodė kryptį ir jie visi kartu nuėjo ta kryptimi. Netoliese jis nurodė žmogų, kuris jį užpuolė, tai buvo - V. M.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas. Ar vyras kažką dėl minėto įvykio jiems aiškino - nepamena. Prie jo nebuvo jokio pagalio, nei butelio. Pranešėjas surašė pareiškimą, nuo medikų pagalbos jis atsisakė, o V. M. jie sulaikė ir pristatė į Vilniaus m. 1 PK. Sulaikymo metu jis elgėsi ramiai, nesipriešino. Spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 28).
Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išraše nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. 18.45 val. gautas pranešimas apie tai, kad nuo Karoliniškių žemyn link Žvėryno, girtas vyras puldinėja žmones su buteliu rankoje. Pagaliu sužalotas D. R., kuriam sukeltas fizinis skausmas. Sulaikytas pristatytas į 1 PK (b. l. 7-8).
Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. 18:45:30 val. policiją kviečia A. V. dėl to, kad ją ir kitus praeivius pėsčiųjų take, nuo Narbuto kalno žemyn, Karoliniškių puldinėja vyras su buteliu rankoje, ji bėga nuo jo palikusi dviratį, ant kito vyro puola su buteliu mojuodamas, puola visus, kas važiuoja (b. l. 33-35).
2018 m. rugpjūčio 30 d. atlikta įvykio vietos apžiūra: dviračių takas ir prie jo esanti teritorija, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie laiptų. Vaizdo kamerų nepastebėta (b. l. 12-15).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės M. D. 2018 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl pristatyto neblaivaus asmens nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. apie 19:40 val. į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus V. M., nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo, pasitikrinti girtumą atsisakė, nors buvo reikalauta ne vieną kartą (b. l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal laikytini ir tie atvejai, kai prieš kitą(us) asmenį(is) panaudojamas fizinis smurtas. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą.
Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. M. savo kaltės dėl jam pateikto kaltinimo nepripažino, nurodė, kad fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo, į dviratį nesudavė, negrasino.
Nustatydamas įvykio aplinkybes, teismas vadovaujasi teismo posėdžio metu apklaustais nukentėjusiųjų parodymais, kitais baudžiamojoje byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais, o kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę poziciją. Teismo posėdžio metu apklausta A. V. parodė, kad ji eidama dviračių ir pėsčiųjų taku bandė (vesdama dviratį) apeiti, aplenkti ant minėto tako stovintį V. M., tačiau šis jos atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, grasinti „kur tu (keiksmažodžiai), važiuoji, aš tau tuoj“, eiti link jos. Po to prie jų su dviračiu privažiavo D. R., kuris prie jų priėjo, dėl ko V. M. pradėjo artėti link D. R., o jis traukėsi nuo V. M. atgal. D. R. parodė, kad V. M. jam sudavė vieną kartą pustuščiu plastmasiniu buteliu į ranką, tačiau skausmo jis nepajuto, sužalojimai nebuvo padaryti. Daugiau fizinio smurto prieš D. R. V. M. nenaudojo. Tačiau po to šio įvykio metu ne mažiau kaip 2 kartus su pagaliu trenkė į A. V. dviratį, kuris nuo smūgių nebuvo apgadintas. Tokios faktinės įvykio aplinkybės nustatytos pagal nukentėjusiųjų parodymus, kurie yra nuoseklus, tarpusavyje iš esmės neprieštaraujantys, nukentėjusieji buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Iš esmės tokie patys nukentėjusiųjų paaiškinimai buvo duoti ir ikiteisminio tyrimo metu bei analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos garso įraše, kuris gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Netiesiogiai nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Z. (jos parodymai buvo pagarsinti). Įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas minėtais nukentėjusiųjų parodymais tiki ir jais vadovaujasi, o kaltinamojo paaiškinimus atmeta kaip jo gynybinę versiją.
Taigi teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad V. M. įvykio metu du kartus medine lazda smūgiavo per A. V. dviratį, vieną kartą buteliu sudavė D. R. į ranką. Kartu atlikdamas šiuos veiksmus V. M. A. V. atžvilgiu išsakė grasinimus ir nuolat, agresyviai nusiteikęs, rankoje laikydamas pagalį, artinosi prie D. R., ko pasekoje šis buvo priverstas trauktis atgal.
Apibendrinęs aukščiau aprašytą ir teismo nustatytą V. M. įžūlų elgesį, grasinimus ir vandališkus veiksmus, teismas sprendžia, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo nusikalstamai veikai būdingo pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, nes jais buvo kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes: sveikatą ir nuosavybę, jie buvo pakankamai intensyvūs ir agresyvūs. Nepaisant to, kad šiuo atveju nukentėjusiesiems nebuvo padaryta turtinė žala ar sveikatos sutrikdymas, teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, vertina V. M. veiksmų pasekmės būtent šio nusikaltimo kontekste, t. y. numatytas BK 284 straipsnyje.
Kaip minėta, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai. Šiuo atveju A. V. paaiškino, kad ji dėl V. M. elgesio išsigando, jos rimtis buvo sutrikdyta. Tačiau A. V. buvo įvykyje dalyvavęs asmuo, kurios atžvilgiu ir buvo nukreipti V. M. veiksmai. Todėl šiuo atveju būtina įvertinti aplinkybes ar dėl V. M. veiksmų buvo sutrikdyta kitų, pašalinių žmonių rimtis. Teismo posėdžio metu apklaustas D. R. paaiškino, kad dėl V. M. elgesio jo rimtis nebuvo sutrikdyta. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl V. M. veiksmų prieš A. V. D. R. buvo priverstas sustoti, jai padėjo apsiginti nuo V. M. elgesio, po to kurį laiką ėjo iš paskos V. M. ir padėjo policijos pareigūnams jį surasti. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės rodo, kad D. R. buvo atitrauktas nuo įprastinės tuo metu atliktos veiklos (važiavimo dviračiu), turėjo suteikti pagalbą A. V. ir policijai, ko pasekoje ir pats V. M. buvo užpultas.
Pažymėtina ir tai, kad, anot nukentėjusiųjų, į įvykį sureagavo apie 10 pašalinių žmonių, kurie visą situaciją stebėjo. A. V. nurodė, kad šalia įvykio vietos buvo vaikas su tėvais, kuris būtent dėl šio įvykio pradėjo verkti. Taigi teismas sprendžia, kad nukentėjusiesiems ir šalia buvusiems žmonėms dėl V. M. veikos buvo sukeltos neigiamos emocijos, jie išsigando, buvo šokiruoti, atitraukti nuo savo veiklos (poilsio, važiavimo dviračiu ar ėjimo) bei tokiu būdu buvo sutrikdyta jų rimtis.
Teismas, įvertinęs V. M. veiksmų trukmę ir intensyvumą, atliktų veiksmų kiekį ir pobūdį (buvo atliktos kelios alternatyvios veikos, veiksmai pasireiškė skirtingu pobūdžiu – fiziniu smurtu, turto gadinimu, grasinimais), aplinkybę, jog pašaliniai asmenys buvo išgąsdinti, pažeminti, šokiruoti, buvo nutraukta jų veikla, daro išvadą, kad šiuo atveju V. M. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2018-08-30 apie 18.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame dviračių take, šalia pėsčiųjų laiptų, tarp viešojo transporto sustojimo stotelių (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, gąsdino ir grasino pravažiuojantiems dviratininkams – nukentėjusiajai A. V. sakydamas rusų kalba „kur tu (keiksmažodžiai), važiuoji, aš tau tuoj“, bei artindamasis prie jos su buteliu rankoje, vertė ją trauktis link kelio važiuojamosios dalies, po ko, pamatęs atvažiuojantį nukentėjusįjį D. R., artėjo link jo garsiai keikdamasis ir laikydamas rankoje butelį, sudavė juo pastarajam per kairės rankos dilbį, po ko paėmęs pagalį nuo žemės, sudavė ne mažiau 2 smūgius per nukentėjusiosios A. V. dviratį, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamajam neblaivumas nebuvo nustatytas, tačiau teismas, nustatydamas šią sunkinančią aplinkybę, remiasi nukentėjusiųjų ir liudytojos paaiškinimais, kurie parodė, kad V. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (judesiai nekoordinuoti, alkoholio kvapas). Be to, V. M. būsena užfiksuota ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose: 2018 m. rugpjūčio 30 d. apie 19:40 val. į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus V. M., nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo, pasitikrinti girtumą atsisakė, nors buvo reikalauta ne vieną kartą (b. l. 11).
Skirdamas bausmę V. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinimasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę: neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas (b. l. 58-59), nedirba, pensininkas, nėra duomenų apie gydymą VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“, VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ ar Vilniaus priklausomybės ligų centre, taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra lengvinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniui į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. 01.05 val. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. 13.53 val. (1 diena).
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. 01.05 val. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. 13.53 val. (1 diena).
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.