Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-178/09

Teisejas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.14.1.2.2.;

2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

2009 m. vasario 13 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo L. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. ir nuteistas 2 (dvieju) metu laisves atemimo bausme, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

L. S. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. ir nuteistas 2 (dvieju) metu laisves atemimo bausme, bausme atliekant pataisos namuose už tai, kad jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpyje nuo 2007-05-16 d., 8.00 val. iki 2007-05-17 d. 7.15 val., prakirpus pakabinamos spynos lankeli, isibrove i medini garaža, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobe nukentejusiajam D. J. priklausancius keturis keturracius motociklus: 2003 m. „POLARIS“ juodos spalvos, kebulo Nr. 4XACH68A722957, 2005 m. „YAMAHA YFM 660R“, melynos spalvos, kebulo Nr. JY4AM01Y5C068503, 2004 m. „POLARIS PREDATOR“, pilkos spalvos, kebulo Nr. 4XAGJ50A842509112, 2005 m. „POLARIS“, raudonos spalvos, kebulo Nr. 4XMH76A55A627627, bendrai kainuojancius daugiau kaip 32‘500 litu, didesnes nei 250 MGL vertes, t.y. pagrobe dideles vertes svetima, nukentejusiajam D. J. priklausanti turta.

teismas netinkamai taike ir aiškino baudžiamaji istatyma. L. S. veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. Už šiame straipsnyje padaryta nusikaltima yra baudžiamas asmuo, kuris tycia neteisetai užvaldo kitam asmeniui priklausanti dideles, t.y. didesnes nei 250 MGL vertes turta. Siekiant asmeniui inkriminuoti butent ši sunku nusikaltima, butina išsamiai ir konkreciai nustatyti, ar jo veiksmuose buvo šis butinasis nusikalstamos veikos sudeties objektyviosios puses požymis. Teismas neteisingai ji nuteise vien tik formaliai konstatuodamas, jog byloje surinkti irodymai leidžia tvirtinti buvus jo veikoje ši požymi, nors iš tiesu jokiu objektyviu tai patvirtinanciu duomenu byloje nebuvo surinkta. Konstatuodamas, kad pagrobtu keturraciu motociklu verte yra didesne nei 250 MGL ir to pagrindu inkriminuodamas jam Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika, teismas vadovavosi vien tik nukentejusiojo D. J. ir keliu imoniu, pateikusiu neva jo nusikalstamos veikos padarymo metu buvusias šiu motociklu rinkos kainas, parodymais, visiškai nesigilindamas i šiu duomenu teisinguma bei pagristuma ir taip pažeisdamas esmines Lietuvos Respublikos BPK nustatytas irodymu tyrimo bei vertinimo taisykles. Teismas ji nuteise vien tik subjektyviu prielaidu pagrindu, kurios iš esmes nei patvirtino, nei paneige jo veiksmuose buvus Lietuvos Respublikos BK 178 str. numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojanti požymi, t.y. iš tiesu didele pagrobtuju keturraciu verte, nesigilindamas ir neanalizuodamas tikruju ju verte irodanciu duomenu. Nukentejusysis D. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pateike iš esmes niekuo nepatvirtinta pareiškima, jog pagrobtu motociklu verte buvo net 74‘000 Lt. Tokie jo parodymai prieštarauja procese pateiktoms PRO formos saskaitoms ir muitines deklaracijoms, iš kuriu matyti, kad bendra keturraciu motociklu verte deklaravimo muitineje metu sieke tik 2‘610 JAV doleriu, t.y. gerokai mažiau nei 250 MGL. Nors šios saskaitos bei deklaracijos teismo nebuvo pripažintos motociklu isigijimo dokumentais, taciau neaišku, kokiu pagrindu veliau tokia maža motociklu verte išaugo iki 74‘000 Lt. Akivaizdžiai nepagristi nukentejusiojo teisme duoti parodymai, jog muitines deklaracijose nurodyta motociklu verte, taciau iš tiesu už juos jis mokejes butent 74‘000 Lt. Nukentejusysis neturejo jokios laisves savarankiškai deklaracijose nurodyti kitokia, nei kad nurodyta isigijimo dokumentuose, keturraciu motociklu verte, o tuo labiau – samoningai tokia verte sumažinti. Visais atvejais i muitines deklaracijoje nurodoma turto verte yra iskaitomos ir jo gabenimo iki EB išlaidos. Akivaizdu, kad proceso metu pateiktose muitines deklaracijose yra nurodyta tokia keturraciu motociklu verte, kokia ji buvo nustatyta atsižvelgus i ju isigijimo dokumentuose (ar palyginus su analogiškomis importuojamomis prekemis) bei gabenimo išlaidu saskaitose pateiktus duomenis. Nera abejoniu, jog bent jau ivežimo i Lietuvos Respublika metu, keturiu motociklu verte (iskaitant ju gabenimo išlaidas) nesieke net 10‘000 Lt, o nukentejusysis, nurodydamas, už kokia suma šiuos motociklus isigijo, nebuvo nuoširdus. Be to, nukentejusysis teisme pareiške, kad tris motociklus pardave beveik už 27‘000 Lt. Teismas šias aplinkybes ignoravo ir nuosprendyje konstatavo, kad kvalifikuojant veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str., 180 str., pagrobto turto verte nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Tokia turto pagrobimo metu buvusia rinkos verte teismas nustatinejo remdamasis UAB „Mato mototransportas“, UAB „Švyturys“, UAB „Moderna“ ir VšI „Emprekis“ pateikta informacija ir jos pagrindu konstatavo, jog keturraciu motociklu verte buvo daugiau nei 250 MGL. Tokia informacija iš esmes nesudare pagrindo konstatuoti, kad šiu motociklu verte vagystes metu buvo butent tokia. Iš minetu firmu pateiktu atsakymu matyti, jog ne viename atsakyme nera pateiktos tikslios ir vienareikšmiškos keturraciu motociklu vagystes metu buvusios ju kainos. Abejoniu del pateiktu motociklu tikrosios rinkos kainu kelia ir neaiški vagystes metu buvusi ju technine bukle, nusidevejimo lygis ir pan., kas, priimant nuosprendi, teismo visiškai nebuvo analizuota, o butent tai iš esmes turejo lemti vidutiniu keturraciu motociklu kainu teisingumo ir pagristumo vertinima. UAB „Mato mototransportas“ savo pateiktame atsakyme pažymejo, kad „<...> neatsižvelgia i <...> dauguma i Lietuva atplaukianciu keturraciu motociklu iš JAV, ivežamu privaciu asmenu pusiau nelegaliai ir techniškai netvarkingi <...>, nors procese nebuvo objektyviai nustatyta, jog D. J. priklausantys motociklai ju pagrobimo metu buvo techniškai tvarkingi ir todel buvo galima neatsižvelgti i techniškai netvarkingu keturraciu motociklu rinkos kainas. Sprendžiant del nukentejusiojo civilinio ieškinio pagristumo, butina pažymeti ir paties nukentejusiojo duotus parodymus, kad jo patirta 11‘030,32 Lt turtine žala sudaro dvieju sugadintu motociklu užvedimo spyneliu (vienos kaina – 243 Lt), taip pat vienos sudaužytos motociklo bagažines keitimas (kaina apie 685 Lt). Kita žalos dali, pasak nukentejusiojo, sudaro visu keturiu ketrurraciu motociklu paruošimas pardavimui, t.y. išlaidos ju techninei buklei pagerinti. Jokios kalbos apie tai, kad motociklu pagrobimas kaip nors šia bukle butu pablogines, niekada nebuvo. Todel beveik 10‘000 Lt sudaranti civilinio ieškinio sumos dalis buvo iš esmes skirta ne padengti del vagystes sugadintu keturragiu remonto išlaidas, o pataisyti, atstatyti ju technine bukle normaliai eksploatacijai, kuri dar iki motociklu pagrobimo neatitiko jiems keliamu technines bukles reikalavimu. Todel akivaizdu, kad net jei VšI „Emprekis“ bei UAB „Švyturys“, pateikdami prašoma informacija, nurode, jog 2007 m. gegužes men. bendra keturraciu motociklu rinkos verte buvo apie 42‘000 Lt (duomenys pateikti vertinant techniškai tvarkingu motociklu standartines kainas), atemus iš šios sumos mineta keturraciu motociklu technines bukles gerinimui daryto remonto kaina (apie 10‘000 Lt), likusi suma parodo, jog ju verte vagystes metu nesieke 250 MGL, t.y. nebuvo „didele verte“, kas yra butinasis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., požymis. Vertinant šias aplinkybes, butina vadovautis LAT senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 52 patvirtintoje „Teismu praktikos vagystes ir plešimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje“ pateiktu išaiškinimu, kur teigiama, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui turi itakos tik paties pagrobto turto verte, bet ne bendrai patirta žala. Todel kvalifikuojant jo veiksmus ir teigiant, kad jis pagrobe dideles vertes svetima turta, negalima i tokia veika iskaiciuoti nukentejusiojo turetas keturraciu motociklu remonto kainas. UAB „Moderna“ atsakyme nurodyta, kad keturracio motociklo „Yamaha“, modelis YFM660R vidutine rinkos kaina Lietuvoje galejo svyruoti nuo 500 Lt iki 6‘000 Lt. Tai ne tik parodo, jog nukentejusiajam priklausiusiu motociklu verte kitu imoniu galejo buti nepagristai padidinta, bet ir paneigia teismo nuosprendyje išreikšta isitikinima, kad teismas daro išvada, kad negincijamai nustatyta, jog L. S. pagrobe dideles vertes turta. Esant tokiems prieštaringiems tiek nukentejusiojo, tiek motociklu rinkos vertes pateikusiu imoniu parodymams, taip pat ivertinus tai, jog pats nukentejusysis dar iki keturraciu vagystes jais kuri laika važinejo, leido jais naudotis neapibrežtam asmenu ratui, nera aiški nei nusikaltimo metu buvusi tikroji motociklu technine bukle, ju nusidevejimo lygis, nei tikroji ju tuo metu buvusi kaina. Teismas pažeide Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. itvirtinta nekaltumo prezumpcijos principa, kurio vienas iš aspektu – kad visos kylancios abejones turi buti vertinamos ne nukentejusiojo asmens, o kaltinamojo, t.y. jo naudai. Kartu buvo pažeista ir esmine baudžiamosios teises taisykle, numatanti, jog sprendimas pripažinti asmeni kaltu vienos ar kitos nusikalstamos veikos padarymu gali buti priimtas tik visiškai (o ne didžiaja dalimi, kaip yra civilineje teiseje) isitikinus jo kaltumu. Kadangi didele pagrobtuju keturraciu motociklu verte byloje nebuvo tinkamai irodyta, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., jam negalejo buti inkriminuojama, todel jis neteisetai ir nepagristai buvo nuteistas pagal ši straipsni, todel nuosprendis turi buti pakeistas.

Nuteistasis L. S. prašo teismo jam taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str., nutraukti byla ir atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes. Byloje yra visos šiam straipsniui taikyti butinos aplinkybes. Jo nusikalstama veika (BK 178 str. 2 d.) laikoma apysunkiu nusikaltimu, jis yra atlygines visa nukentejusiajam D. J. padaryta žala (ta pripažino pats nukentejusysis, todel civilinis ieškinys baudžiamoje byloje paliktas nenagrinetu), su nukentejusiuoju susitaike, jis jam atleido. Del padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, teismo proceso metu nurode visas esmines aplinkybes. Jo prisipažinimas ir nuoširdus gailejimasis, nusikalstamos veikos padarymas pasidavus neigiamai aplinkiniu itakai rodo mažesni jo pavojinguma ir galimybe švelninti jam paskirta bausme. Jis nusikalto atsitiktinai, neapgalvodamas visu tokio elgesio padariniu. Del savo veiksmu labai gailisi, bijo jo laukianciu sunkiu padariniu. Anksciau niekuomet nera nusikaltes, nera pasisavines nieko, kas jam nepriklauso. Jis anksciau neteistas, mokosi, aktyviai siekia užsibrežtu gyvenimo tikslu, sportuoja. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes (teistumo nebuvimas) padetu jam pasiekti užsibrežtu tikslu, nepakenktu jo mokslams ir galimybei isidarbinti. Atsižvelgiant i jo jauna amžiu ir skiriamos bausmes tikslinguma, sprendimas nuteisti ji net dvieju metu laisves atemimo bausme, jos neatidedant, užkerta kelia jam kurti savo ateiti. Jis isitikines, kad visi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmes tikslai bus pasiekti ir be realios laisves atemimo bausmes jam paskyrimo.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše nuteistojo apeliacini skunda patenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurode, kad savo kaltes del padaryto nusikaltimo negincija, nukentejusiajam padaryta žala atlygino, taciau nesutinka su teismo nuosprendžiu nuteisti ji padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. Teismas neobjektyviai ištyre ir ivertino byloje esancius irodymus, o jo padarytos išvados yra paremtos nevisapusiška byloje esanciu duomenu analize, netiriant ir nesiaiškinant visos irodomosios informacijos teisetumo ir pagristumo.

Teiseju kolegija sutinka su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais ir daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nuosprendi, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma bei neteisingai paskyre bausme (BPK 328 str. 1 p., 2 p.), todel pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 326 str. 2 d. 2 p.).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. ir nubaustas 2 (dvieju) metu laisves atemimo bausme, bausme atliekant pataisos namuose. O butent, jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpyje nuo 2007-05-16 d., 8.00 val. iki 2007-05-17 d. 7.15 val., prakirpus pakabinamos spynos lankeli, isibrove i medini garaža, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobe nukentejusiajam D. J. priklausancius keturis keturracius motociklus: 2003 m. „POLARIS“ juodos spalvos, kebulo Nr. 4XACH68A722957, 2005 m. „YAMAHA YFM 660R“, melynos spalvos, kebulo Nr. JY4AM01Y5C068503, 2004 m. „POLARIS PREDATOR“, pilkos spalvos, kebulo Nr. 4XAGJ50A842509112, 2005 m. „POLARIS“, raudonos spalvos, kebulo Nr. 4XMH76A55A627627, bendrai kainuojancius daugiau kaip 32‘500 litu, didesnes nei 250 MGL vertes, t.y. pagrobe dideles vertes svetima, nukentejusiajam D. J. priklausanti turta.

Nuteistasis L. S. nesutinka su teismo nuosprendžiu nuteisti ji pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., nes teismas neteisingai nustate pagrobto turto verte. Už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. padaryta nusikaltima yra baudžiamas asmuo, kuris tycia neteisetai užvaldo kitam asmeniui priklausanti dideles, t.y. didesnes nei 250 MGL vertes turta. Teiseju kolegija sutinka su L. S. apeliaciniame skunde išdestytais argumentais, kad siekiant asmeniui inkriminuoti butent ši sunku nusikaltima, butina išsamiai ir konkreciai nustatyti, ar jo veiksmuose buvo šis butinasis nusikalstamos veikos sudeties objektyviosios puses požymis. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad L. S. pagrobe dideles vertes svetima turta, t.y. konstatuodamas, kad turto verte didesne negu 32‘500 Lt, vadovavosi LAT senato nutarimo Nr. 52 „Del teismu praktikos vagystes ir plešimo baudžiamosiose bylose“ 6 punktu, kur nurodyta, kad kvalifikuojant veikas pagal LR BK 178 str., 180 str. pagrobto turto verte nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Taciau minetame punkte taipogi nurodyta, jog turto verte gali buti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandoriu kaina, turto sukurimo (atkurimo), isigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybe i daikta atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto isigijimo kaina, taciau daiktas pagrobiamas praejus laikotarpiui, turinciam reikšmes jo kainai, daikto verte nustatoma pagal faktine turto verte (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu.

Taigi, nors pagrobto turto verte ir nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu, tokia daikto rinkos verte turi buti nustatoma tik remiantis objektyviais duomenimis, pagrindžianciais tokio daikto vertes realuma. Taigi, pagrobtu keturraciu motociklu reali rinkos verte galejo buti nustatyta tik atsižvelgus i ju isigijimo metu dokumentuose nurodyta ju isigijimo kaina. Kadangi byloje nebuvo pirkimo-pardavimo sandorio dokumentu, patvirtinanciu keturraciu motociklu isigijimo verte, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas keturraciu motociklu verte, turejo vadovautis byloje esanciomis PRO formos saskaitomis bei muitines deklaracijos dokumentais, kuriuose nurodyta keturraciu motociklu kaina. Nors nukentejusysis D. J. nurode, jog jis už isigytus keturis motociklus bendrai sumokejo 74‘000 Lt (t. 1., b.l. 90-91), taciau iš PRO formos saskaitu bei muitines deklaraciju dokumentu matyti, kad bendra keturiu motociklu verte – 2‘640 JAV doleriu, kas pagal 2007 m. gegužes 17 d. 07:45 val. JAV dolerio ir lito kursa (1 JAV doleris – 2,5372 Lt) (nusikaltimas ivykdytas nuo 2007-05-16 d., 8.00 val. iki 2007-05-17 d. 7.15 val.) sudare apie 6‘622 Lt. Keturraciai motociklai, atsižvelgiant i byloje esancias PRO formos saskaitas, buvo isigyti laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-03-15 (b. 1., b.l. 59-60, 63-64, 69-70, 74-75). Gi pavogti jie buvo nuo 2007-05-16 d., 8.00 val. iki 2007-05-17 d. 7.15 val., taigi nuo ju isigijimo iki pagrobimo buvo praeje tik du menesiai. Teiseju kolegija daro išvada, kad nera pagrindo manyti, jog per toki salyginai trumpa laiko tarpa motociklu kaina galejo ženkliai pasikeisti, nes nera jokiu objektyviu duomenu, jog butu buvusios kokios nors objektyvios salygos, turejusios reikšmes esminiam daikto kainos pasikeitimui. Be to, kaip nurodo pats nukentejusysis D. J., tris iš šiu keturraciu motociklu jis jau pardave už 27‘000 Lt (t. 2., b.l. 163). Todel nukentejusiojo byloje nurodytos aplinkybes, jog jis už isigytus motociklus realiai mokejo 74‘000 Lt, nors ir nepateike jokiu tai patvirtinanciu rašytiniu irodymu (byloje esanciose PRO formos saskaitose ir muitines deklaracijose bendra keturiu motociklu kaina tik 2‘940 JAV doleriu) vertintinos kritiškai, kadangi veliau jis tris iš šiu keturraciu motociklu pardave už žymiai mažesne kaina, t.y. tik už 27‘000 Lt. Be to, pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatuodamas, kad pagrobto svetimo turto verte viršijo 32‘500 Lt, nepagristai pagrobto turto verte nustatinejo remdamasis UAB „Mato autotransportas“, UAB „Švyturys“, UAB „Moderna“ ir VšI „Emprekis“ pateikta informacija apie keturraciu motociklu rinkos kainas. Atkreiptinas demesys, kad visu šiu imoniu pateiktos keturraciu motociklu kainos nurodytos labai skirtingos (t. 2., b.l. 174, 178, 176. 180), be to, jose nurodytos keturraciu motociklu vidutines rinkos kainos, neatsižvelgiant i ju technine bukle, rida, kitas aplinkybes, o byloje nera duomenu, jog iki pagrobimo motociklai butu buve techniškai tvarkingi. Nors nukentejusysis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju (t. 1., b.l. 53-54) parode, kad visi keturi motociklai buvo techniškai tvarkingi, tik 2005 m. motociklas „Polaris“ nesikure, taciau byloje nera objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad motociklai iki vagystes buvo techniškai tvarkingi. Nukentejusiojo pateiktos motociklu remonto samatos bendrai 11‘030,32 Lt sumai, pateiktos byloje (t. 1., b.l. 83, 84, 85-88), neduoda pagrindo daryti neabejotina išvada, kad tokie motociklu apgadinimai buvo padaryti butent po ju vagystes. Todel pirmosios instancijos teismas, nustatinedamas pagrobtu keturraciu motociklu verte, nepagristai remesi tik virš minetu imoniu pateikta informacija apie galimas panašiu keturraciu motociklu rinkos kainas, visiškai nesivadovaudamas byloje esanciais faktiniais duomenimis (PRO formos saskaitomis, muitines deklaracijomis), kurie, teiseju kolegijos nuomone, byloje yra vieninteliai pagrobtu motociklu verte patvirtinantys objektyvus duomenys, kuriais ir reikejo vadovautis nustatant pagrobto turto verte. Teiseju kolegija sutinka su nuteistojo L. S. apeliaciniame skunde išdestytais argumentais, kad esant tokiems prieštaringiems tiek nukentejusiojo, tiek motociklu rinkos vertes pateikusiu imoniu parodymams, taip pat nesant aiškiai nei nusikaltimo metu buvusiai tikrajai motociklu techninei buklei, ju nusidevejimo lygiui, pirmosios instancijos teismas padare nepagrista išvada, jog yra negincijamai nustatyta, kad L. S. pagrobe dideles vertes turta. Todel priimant nuosprendi buvo pažeista esmine baudžiamosios teises taisykle, numatanti, jog sprendimas pripažinti asmeni kaltu vienos ar kitos nusikalstamos veikos padarymu gali buti priimtas tik visiškai isitikinus jo kaltumu.

L. S. apeliaciniame skunde nurode, kad net jei VšI „Emprekis“ bei UAB „Švyturys“, pateikdami prašoma informacija, nurode, jog 2007 m. gegužes men. bendra keturraciu motociklu rinkos verte buvo apie 42‘000 Lt (duomenys pateikti vertinant techniškai tvarkingu motociklu standartines kainas), atemus iš šios sumos mineta keturraciu motociklu technines bukles gerinimui daryto remonto kaina (apie 10‘000 Lt), likusi suma parodo, jog ju verte vagystes metu nesieke 250 MGL, t.y. nebuvo „didele verte“, kas yra butinasis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., požymis. Teiseju kolegija sprendžia, kad byloje nera objektyviu duomenu, patvirtinanciu, jog keturraciai motociklai iki pagrobimo buvo techniškai tvarkingi, kad 11‘030,32 Lt suma buvo panaudota motociklu butinam remontui, o ne technines bukles pagerinimui, ir kad reali rinkos verte nusikaltimo padarymo diena viršijo 250 MGL, todel visos abejones del pagrobto turto vertes, turi buti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamoje byloje esancius faktinius duomenis bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad didele pagrobtuju keturraciu motociklu verte byloje nebuvo tinkamai irodyta, todel pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nuosprendi, pažeide kvalifikavimo, kaip ypatingo proceso, esme, todel netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir neteisingai paskyre nuteistajam bausme. Nuteistojo L. S. veika, atsižvelgiant i byloje esancius faktinius duomenis, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., todel L. S. skirtina mineto straipsnio sankcijoje nustatyta bausme.

Nuteistasis L. S. prašo teismo jam taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str., nutraukti byla ir atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes. Jo manymu byloje yra visos šiam straipsniui taikyti butinos aplinkybes - jo nusikalstama veika (BK 178 str. 2 d.) laikoma apysunkiu nusikaltimu, jis yra atlygines visa nukentejusiajam D. J. padaryta žala, su nukentejusiuoju susitaike, jis jam atleido, prisipažino padares nusikaltima.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. nustatyta, kad asmuo, padares baudžiamaji nusižengima, neatsargu arba nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, gali buti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu: jis prisipažino padares nusikalstama veika ir savo noru atlygino fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala arba susitare del šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaike su nukentejusiuoju arba juridinio asmens arba valstybes institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys nauju nusikalstamu veiku. Taigi, kad asmuo galetu buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, turi buti visos šios nurodytos salygos. Nors nukentejusysis D. J. i byla pateike teismui pareiškima, kuriuo praše baudžiamaja byla nutraukti, nes L. S. jam padaryta žala 11‘030,32 Lt atlygino pilnumoje, jis su L. S. susitaike, yra pagrindo manyti, kad L. S. ateityje nedarys nauju nusikalstamu veiku (t. 2., b.l. 179). Taciau teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad nera visu butinu Lietuvos Respublikos BK 38 str. nustatytu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes, kai kaltininkas ir nukentejes asmuo susitaiko, salygu. O butent, teiseju kolegija nelaiko, kad L. S. prisipažino padares nusikalstama veika. Kaip matyti iš byloje esanciu faktiniu duomenu, L. S. tyrimo pradžioje nepripažino savo kaltes ir neige, jog dalyvavo vykdant nusikalstama veika. Veliau, prisipažindamas kaltu del keturraciu motociklu pagrobimo, neivardino kartu su juo dalyvavusiu asmenu, todel pirmosios instancijos teismas pagristai L. S. prisipažinimo nepripažino atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Taigi, nepripažinus, kad kaltinamasis prisipažino padares nusikalstama veika, negali buti taikomas Lietuvos Respublikos BK 38 str., nesant vienai iš pagrindiniu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes salygu.

Nuteistasis L. S. nukentejusiajam D. J. žala atlygino, todel pirmosios instancijos teismas šia aplinkybe pagristai pripažino atsakomybe lengvinancia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nuteistojo L. S. atsakomybe sunkinanciu atsakomybe aplinkybiu nenustatyta.

Teiseju kolegija, ivertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni (apysunkis nusikaltimas), kaltes forma ir ruši (tiesiogine tycia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (iš savanaudišku paskatu), nusikalstamos veikos stadija (baigtas nusikaltimas), kaltininko asmenybe (neteistas, charakterizuojamas teigiamai, studijuoja, sportuoja) (BK 54 str. 1 d.) bei atsižvelgiant i tai, kad L. S. teisiamas pirma karta už apysunki nusikaltima, sprendžia, kad tikslinga L. S. skirti su laisves atemimu nesusijusia bausme (BK 55 str.).

Rezoliucinė dalis

n u s prende:

nuteistojo L. S. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendi:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti ji 33 paru arešto bausme.

I paskirtos bausmes laika L. S. iskaityti jo laikino sulaikymo ir suemimo laika nuo 2007-05-20 iki 2007-06-22 ir laikyti ji atlikusiu skirta bausme.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio nekeisti.