Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-05-31 · Civilinė byla Nr. e2-13720-1019/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
e2-13720-1019/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07539-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Rimeikienė
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
R. G.
Trečiasis asmuo
Globos namų „Užuovėja“, I. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13720-1019/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07539-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; (S) 2.3.5.2.1; 2.3.9.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visockienei,

atsakovei R. G.,

trečiojo asmens Globos namų „Užuovėja“ atstovei Monikai Vasiliauskaitei bei trečiajam asmeniui I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. G. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys – Globos namai „Užuovėja“ ir I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo laikinai apriboti R. G. motinos valdžią nepilnametės dukters I. G., gimusios 2000 m. sausio 28 d., atžvilgiu; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai I. G. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; nustatyti nuolatinę rūpybą I. G., jos rūpintoju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirti Globos namus „Užuovėja“, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti globos namuose; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 30-198 bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė R. G. turi nepilnametę dukrą I. G., kurios atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina. I. G. tėvas R. G. 2007 m. gegužės 28 d. mirė. Ieškinyje pažymima, kad atsakovė turi dar vieną dukrą J. N., gim. 2005 m. sausio 10 d., kuri auga kartu su mama. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė netinkamai vykdė motinos pareigas dukters I. G. atžvilgiu, t. y. neprižiūrėjo vaiko, galimai piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui šeima yra žinoma nuo 2014 metų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. A30-1034 R. G. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Be to, ieškovas nurodo, kad dėl I. G. nepriežiūros, netinkamo auklėjimo ir galimo atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2015 m. birželio 22 d. nepilnametei I. G. buvo nustatyta laikinoji globa tetos D. T., gyvenančios Utenos mieste, šeimoje. Situacijai atsakovės šeimoje pagerėjus, I. G. buvo grąžinta atsakovei, kuri raštu įsipareigojo sudaryti dukrai tinkamas buitines gyvenimo sąlygas, užtikrinti saugią aplinką, rūpintis dukros ugdymu ir popamokine veikla, sudaryti jai sąlygas lankyti dienos centrą, kreiptis į Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyrių dėl galimos priklausomybės alkoholiui, lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo grupinius užsiėmimus. Ieškinyje pažymima, kad 2015 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos apie tai, kad nepilnametė I. G. ne kasdien ateina į mokyklą, be pateisinamos priežasties praleido daug pamokų, jos mokymosi rezultatai yra labai prasti. Pastebėti ganėtinai komplikuoti mamos ir dukros santykiai, mergaitė mamos neklauso, tarp jų nėra artimo ryšio. Socialinė darbuotoja 2015 m. lapkričio 10 d. informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad atsakovė netinkamai rūpinasi dukra, jos ugdymu bei laisvalaikiu, atsakovė taip pat nevykdo kitų savo įsipareigojimų, nepilnametė I. G. neklauso atsakovės, nuolat bėga iš namų, nelanko mokyklos, į namus negrįžta po kelias dienas ir atsakovė neturi jokios įtakos tokiam dukros elgesiui. 2015 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje organizuotame pasitarime dėl tolesnės nepilnametės priežiūros, įvertinus visas aplinkybes ir socialines grėsmes dėl netinkamo nepilnametės I. G. elgesio bei atsakovės, kaip motinos, pareigų netinkamo vykdymo, buvo priimtas sprendimas nustatyti I. G. laikinąją rūpybą, o, nepilnametės buvusiai globėjai (tetai) D. T. atsisakius globoti I. G. ir nesant kitų fizinių asmenų, kurie galėtų pasirūpinti mergaite, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 30-70 I. G. laikinąja rūpintoja paskirta VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai. Ieškovas taip pat nurodo, kad, sudarant nepilnametės laikinosios globos (rūpybos) planą, atsakovė buvo įpareigota bendradarbiauti su socialine darbuotoja ir globos namų administracija, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus, psichologo konsultacijas. Ieškovas nurodo, kad 2016 m. kovo 29 d. jis buvo informuotas apie tai, jog atsakovė nevykdo įsipareigojimo lankyti psichologo konsultacijas ir pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus, t. y. 2016 m. birželio 7 d. ieškovo bei globos namų specialistai lankėsi globos namuose ir nustatė, kad atsakovė nelanko dukros globos namuose, nebendradarbiauja su personalu, santykiai su dukra įtempti ir moteris nėra suinteresuota jų gerinti. Apsilankymo metu taip pat išsiaiškinta, kad I. G. gerai jaučiasi laikinosios globos namuose, priprato prie aplinkos ir darbuotojų, susirado draugų. Be to, 2016 m. gruodžio 19 d. socialinė darbuotoja pranešė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kad nepilnametė I. G. laukiasi kūdikio, taip pat nurodė, kad atsakovė nenorinti, jog dukra gyventų kartu, jos teigimu, namuose nėra sudarytos sąlygos gyventi jos dukrai su būsimu kūdikiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2016 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje organizuota I. G. globos peržiūra, kurios metu atsakovė paaiškino, kad nesugebės užtikrinti I. G. ir jos būsimo vaiko gerovės, todėl pageidauja, kad dukra gyventų globos namuose. Įvertinus susiklosčiusias aplinkybes, bei tai, kad atsakovės šeimoje nepilnametė I. G. yra nepageidaujama, priimtas sprendimas pakeisti I. G. rūpintoją, apgyvendinant ją Globos namuose „Užuovėja“. Šių globos namų paskirtis yra teikti socialinę globą ir kitas socialines paslaugas be tėvų rūpybos likusioms nepilnametėms motinoms ir jų vaikams bei besilaukiančioms nepilnametėms, kurioms nustatyta laikinoji ar nuolatinė rūpyba. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-198 I. G. laikinuoju rūpintoju paskirti Globos namai „Užuovėja“. Ieškovo manymu, laikinoji nepilnametės I. G. rūpyba tęsiasi jau antrus metus, per šį laikotarpį atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad susigrąžintų dukrą į savo šeimą, su ja negyvena ir neketina gyventi, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, buitimi, ugdymu, jos neauklėja, materialiai neišlaiko, nesiekia susigrąžinti savo priežiūrai, todėl toks atsakovės elgesys nepilnametės I. G. atžvilgiu laikytinas netinkamu bei kaltais veiksmais, kurie sudaro įstatyme numatytą pagrindą apriboti tėvų valdžią, t. y. laikinai apriboti motinos valdžią dukros atžvilgiu. Atsižvelgiant į nepilnametės I. G. amžių (paauglė) ir poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, mokslui, sveikatos apsaugai, laisvalaikiui, į atsakovės darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį bei turimų išlaikytinių skaičių, iš atsakovės priteistinas 120 Eur dydžio išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Apribojus atsakovei motinos valdžią, nepilnametei I. G. nustatytina nuolatinė rūpyba, o kadangi fizinių asmenų prašymų, norinčių ir galinčių rūpintis mergaite ieškovas nėra gavęs, todėl jos globėju skirtini Globos namai „Užuovėja“. Nepilnametė I. G. neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.

Atsiliepimas

Atsakovei R. G. ieškinys su priedais įteiktas tinkamai (asmeniškai), per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė. Teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi įpareigojo atsakovę iki 2017 m. gegužės 12 d. pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

Trečiasis asmuo Globos namai „Užuovėja“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu visiškai sutiko, teismui pateikdami Globos namų „Užuovėja“ gyventojos I. G. sutikimą su pareikštu ieškiniu bei sutikimu skirti rūpintoju ir turto administratoriumi Globos namus „Užuovėja“.

Trečiasis asmuo – nepilnametė I. G., apie iškeltą bylą informuota tinkamai 2017 m. kovo 10 d. pranešimu dėl įstojimo į bylą, jai pasiūlyta joje dalyvauti (CPK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu konstatavo, kad pasirengimo bylai veiksmai yra baigti, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė savo reikalavimus palaikė visiškai ir prašė juos tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovė atsisako priimti gyventi kartu dukrą su mažu vaiku, pati augina dar vieną nepilnametį vaiką, socialiniai darbuotojai minėtą šeimą stebi. Papildomai paaiškino, kad ieškiniu siekiama tik laikinai apriboti motinos valdžią nepilnametės I. G. atžvilgiu, kad išliktų ryšys tarp motinos ir dukros, nes jos abi bendrauja, todėl siekiama palikti galimybę susigrąžinti atsakovei dukrą, taip pat kad galėtų dukra svečiuotis motinos namuose.

Atsiliepimas

Atsakovė R. G. teismo posėdžio metu su ieškovo ieškinio reikalavimais visiškai sutiko. Paaiškino, kad nepilnametė I. G. auga atskirai nuo motinos dėl nesusikalbėjimo, jos blogo elgesio, dukrai nuolat bėgant iš namų, dėl ko teko atsakovei kreiptis į policiją. Pažymėjo, kad iš esmės problemos su dukra prasidėjo šeimai 2013 m. persikrausčius gyventi iš Klaipėdos į Vilnių. Pagalbos nesikreipė, bandė problemas spręsti pati. Atsakovė paaiškino, kad jos darbo užmokestis yra minimalus, todėl ji negali padėti dukrai finansiškai, bet padės. Jai gyvenant skyrium, jos ir dukters santykiai pagerėjo, atsirado stipresnis tarpusavio emocinis ryšys.

Trečiojo asmens Globos namų „Užuovėja“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad I. G. globos namuose su aplinkiniais nekonfliktuoja, tvarkos ir drausmės taisyklių nepažeidinėja, tačiau neturi motyvacijos mokytis ir jai reikalinga pagalba ruošiant pamokas.

Trečiasis asmuo I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad, persikrausčiusi į Vilnių, susipažino su viena mergina, kuri turėjo įtakos jos nuolatiniams pabėgimams iš namų. Trečiasis asmuo papildomai paaiškino, kad toks jos elgesys skaudindavo motiną, ji išgyvendavo, prašė daugiau taip nesielgti. Šiuo metu ji gyvena globos namuose, atskirame kambaryje su vaikeliu, jaučiasi gerai. Globos namų darbuotojos jai padeda rūpintis mažyliu, santykiai su motina, jai gyvenat atskirai, ženkliai pagerėjo. Jos susitikinėja kiekvieną savaitę bei skambina viena kitai kasdien.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė R. G. yra nepilnametės I. G., gim. 2000 m, sausio 28 d., motina. Šias aplinkybes pagrindžia Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. vasario 24 d. gimimo įrašas Nr. 49 bei jo pagrindu išduotas vaiko gimimo liudijimas. Nepilnametės I. G. tėvu įrašytas R. G., gim. 1978 m. liepos 21 d., kuris 2007 m. gegužės 28 d. mirė. Iš 2016 m. gruodžio 29 d. VšĮ Centro poliklinikos medicinos dokumentų išrašo matyti, kad I. G. gimė neišnešiota, dėl ko išryškėjo kvėpavimo nepakankamumas, kitos sveikatos problemos. Nepilnametei I. G. nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2018 m. sausio 27 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Byloje taip pat nustatyta, kad I. G. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) 9-oje klasėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. A30-1034 atsakovės R. G. šeima įrašyta į Vilniaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A30-1525 nuo 2014 m. kovo 21 d. likusiai be tėvų rūpybos I. G. nustatyta vaiko laikinoji rūpyba bei laikinąja rūpintoja paskirta D. T.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad socialiniai darbuotojai nuolat lankydavosi atsakovės šeimoje jos gyvenamosios vietos adresu, keletą kartų namuose atsakovės nerado, tačiau du kartus vyko konsultacijos socialinės darbuotojos darbo vietoje, kurių metu padaryta išvada, kad atsakovė lanko Pozityvios tėvystės gebėjimų užsiėmimus Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje, užsiėmimuose dalyvauja aktyviai, tačiau nuo 2015 m. kovo 27 d. konsultacijose nesilanko. Be to, po 2015 m. birželio 3 d. telefoninio pokalbio su I. G. rūpintoja D. T. išsiaškinta, kad santykiai tarp atsakovės ir jos nepilnametės dukters I. G. pablogėjo. Apibendrindama socialinė darbuotoja 2015 m. birželio 5 d. pranešime „Dėl informacijos parteikimo apie R. G. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ nurodė, kad atsakovės šeimoje situacija sudėtinga, nes pati atsakovė ir vaiko rūpintoja teikia prieštaringą informaciją apie motinos ir dukros santykius, todėl buvo pateiktas siūlymas spręsti I. G. grąžinimo į šeimą klausimą. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. birželio 15 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto matyti, kad atsakovės R. G. motyvacija susigrąžinti dukrą į šeimą intensyvėja, todėl atsakovei 2015 m. birželio 15 d. surašyti įsipareigojimai dėl nepilnamečio vaiko priežiūros, t. y. atsakovė R. G. įsipareigojo savanoriškai kreiptis į specialistus konsultacijai dėl galimos priklausomybės alkoholiui ar kitoms psichotropinėms medžiagoms, sudaryti vaikui I. G. tinkamas buitines gyvenimo sąlygas, rūpintis jos popamokine veikla, lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo grupinius užsiėmimus, aktyviai bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, taip pat atsakovė minėtu įsipareigojimu įspėta dėl atsakomybės už tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams bei dėl to kilsiančias teisines pasekmes, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 30-2322 I. G. grąžinta jos motinai R. G.. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2015 m. spalio 23 d. I. G. charakteristikos matyti, kad mergaitė nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. mokosi mokyklos 1b klasėje, per mokslo metų laikotarpį ji praleido 105 pamokas be pateisinamos priežasties, jos mokymosi rezultatai yra labai prasti. Charakteristikoje taip pat nurodoma, kad I. G. yra labai uždara, vengia bendrauti su mokytojais ir klasės draugais, neįvardijo savo bėgimo iš namų priežasčių, todėl prašoma spręsti I. G. mokyklos nelankymo problemą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centras 2015 m. lapkričio 10 d. elektroniniu pranešimu tarnybinės veiklos klausimais Pagalbos vaikui organizavimo poskyriui nustatė, kad situacija atsakovės R. G. šeimoje nesikeičia, ji netinkamai rūpinasi savo nepilnametėmis dukromis, jų ugdymu bei laisvalaikiu, taip pat paaiškėjo, kad atsakovė nei konsultacijų, nei Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės daugiau nelanko, motyvuodama tuo, kad neturinti laiko šiems užsiėmimams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per mažai dėmesio skiria dukrų auklėjimui ir drausmei, o ir pati I. G. yra išreiškusi pageidavimą gyventi su D. T. jos šeimos namuose, minėtu pranešimu pasiūlyta kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos nustatymo. Tačiau laikinajai rūpintojai D. T. 2015 m. lapkričio 30 d. pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui atsisakymą globoti nepilnametę I. G., 2015 m. gruodžio 14 d. surengtas socialinių darbuotojų bei vaiko teisių apsaugos specialistų susitikimas I. G., gim. 2000 m. sausio 28 d., priežiūros klausimams aptarti. Jame nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 29 d. nepilnametė pabėgo iš tetos D. T. namų, todėl policijos pareigūnų pristatyta į Vilniaus miesto Krizių centrą. Kadangi situacija nėra pasikeitusi, posėdžio metu buvo priimtas sprendimas nustatyti I. G. rūpybą šeimoje, o nesant galimybės – institucijoje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 30-70 I. G. nuo 2016 m. sausio 15 d. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti VšĮ Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai. Ieškovas taip pat sudarė 2016 m. sausio 27 d. vaiko laikinosios globos (rūpybos) planą bei įpareigojimus vaiko motinai, vaiko rūpintojui ir kt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės R. G. namuose socialiniai darbuotojai lankėsi nuolat, vykdė konsultacijas, kurių metu paaiškėjo, kad atsakovė tik iš dalies vykdo susitarimo dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių, uždavinius, t. y. įpareigojimus tinkamai rūpintis dukromis nevartoti alkoholio, lankyti psichologo konsultacijas, bendradarbiauti su specialistais. Apsilankymų namuose metu atsakovė būdavo blaivi, tačiau dažnai neatsiliepdavo į telefono skambučius, be to, kaimynų teigimu, jos bute dažnai buvo triukšmaujama. Ieškovo atstovė apsilankymo VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namuose metu nustatė, kad I. G. kartu su savo kambario drauge gyvena keturių kambarių bute, yra nuolat prižiūrima VšĮ Centro poliklinikos gydytojų, nes jai diagnozuotas mišrus raidos specifinis sutrikimas, socialinio nerimo sutrikimas, kitoks centrinis paralyžius ir kt., merginos elgesys yra linkęs keistis, ji neturi jokios motyvacijos mokytis, tačiau rūpintinė globos namuose jaučiasi saugi, artimai bendrauja su socialinėmis darbuotojomis, yra linkusi pasidalinti savo išgyvenimais ir rūpesčiais. Globos namų koordinatorės teigimu, mergaitės motina R. G. nėra suinteresuota gerinti santykius su dukra, linkusi ją kaltinti. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 22 d. socialinės darbuotojos apsilankymo šeimoje metu R. G. pranešė, kad jos dukra I. G. laukiasi kūdikio, tačiau atsakovė nepageidauja, jog ji su naujagimiu apsigyventų atsakovės namuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-198 „Dėl laikinosios rūpybos I. G. nustatymo“, I. G. nuo 2017 m. vasario 1 d. nustatyta laikinoji rūpyba ir jos rūpintoju paskirti Globos namai „Užuovėja“. Byloje taip pat nustatyta, kad tretieji asmenys I. G. ir Globos namai „Užuovėja“ nori ir sutinka, kad Globos namai „Užuovėja“ būtų paskirti nuolatiniu I. G. rūpintoju.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė neteista, tačiau bausta administracine tvarka, iš jų dėl viešosios rimties trikdymo, nepilnamečio vaiko nepriežiūros. Atsakovė gyvena nuomojamame bute. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei R. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2017-05-02 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra minimalios. Be to, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovė 2017 m. sausio-vasario mėnesiais dirbo keliose įmonėse ((duomenys neskelbtini), UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau darbo teisiniai santykiai trukdavo vos kelias dienas. Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016 m. gruodžio 27 d. pažymos matyti, kad per 5 (penkerių) metų laikotarpį atsakovė R. G. nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo į Vilniaus priklausomybės ligų centrą.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, atsakovės bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo rūpinimosi savo nepilnamete dukra I. G.. Socialiniai darbuotojai 2015 m. birželio 5 d., 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. gruodžio 19 d. Šeimos aplankymo aktuose, 2015 m. lapkričio 10 d. Elektroniniuose pranešimuose tarnybinės veiklos klausimais, 2016 m. birželio 7 d. Globojamo vaiko aplankymo akte, 2015 m. birželio 15 d., 2016 m. gruodžio 20 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose (el. b. l. 21-26, 30-31, 41-48) nurodė, kad R. G. yra nusišalinusi nuo vaiko I. auginimo, rūpinimosi ja, vengia bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nevykdo įsipareigojimų lankyti psichologo konsultacijas ir pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Nepilnametė I. gyvena globos namuose. Toks atsakovės R. G. elgesys – nesirūpinimas vaiku, vaiko palikimas augti globos namuose, rodo, kad atsakovė gyvena tenkindama tik savo poreikius ir nėra susirūpinusi ateitimi bei realia galimybe susigrąžinti vaiką į šeimą, atkurti su juo artimus ryšius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė ilgą laiką vaiko gyvenime tinkamai nedalyvauja, savarankiškai nesugeba auginti ir auklėti vaiko, užtikrinti vaikui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, pasirūpinti visais vaiko poreikiais, todėl šiai dienai ji nėra pajėgi tinkamai užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškovo ieškinio reikalavimu visiškai sutiko. Vadinasi, atsakovei nėra svarbu, ar dukra grįš į jos šeimą ir bus auginama bei auklėjama motinos šeimoje. Todėl toks atsakovės kaip motinos pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas – vengimas rūpintis visais vaiko poreikiais, nesugebėjimas užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų šeimoje, vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės ryšys su dukra nėra visiškai nutrūkęs, atsakovė su dukra bendrauja ir jų santykiai pastaruoju metu tapo artimesni. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindo tikėtis, jog ateityje atsakovė pati sugebės tinkamai pasirūpinti savo dukra.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo reikalavimą tenkina ir laikinai apriboja R. G. motinos valdžią dukters I. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad laikinai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo

Ieškovas prašė nustatyti nuolatinę rūpybą I. G. ir jos nuolatiniu rūpintoju paskirti Globos namus „Užuovėja“. Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė rūpyba nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad I. G. yra visiškai netekusi motinos globos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-198 I. G. nustatyta laikinoji rūpyba, jos rūpintoju paskirti Globos namai „Užuovėja“ (el. b. l. 52). Byloje nustatyta, kad I. G. gyvena globos namuose, atskirame kambaryje su savo vaikeliu, jaučiasi gerai. Globos namų darbuotojos padeda I. rūpintis mažyliu. I. sutinka, kad Globos namai „Užuovėja“ būtų jos rūpintoju. Fizinių asmenų, norinčių ir galinčių rūpintis vaiku, prašymų Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs. Todėl I. G. nuolatiniu rūpintoju skiriami Globos namai „Užuovėja“. Nepilnametės gyvenamoji vieta nustatoma rūpintojo Globos namų „Užuovėja“ buveinėje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Nepilnametė I. G. turto, kuriam turėtų būti paskirtas administratorius, neturi (el. b. l. 13), todėl turto administravimas nenustatomas.

Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji rūpyba pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė rūpyba. I. G. nustačius nuolatinę rūpybą, vaiko laikinoji rūpyba pasibaigė. Todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir panaikintina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-198 I. G. nustatyta laikinoji rūpyba.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri šiuo metu yra 380 Eur per mėnesį) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės R. G. po 120 Eur dydžio išlaikymą vaikui I. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, turi du išlaikytinius, duomenų apie atsakovės neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovei gauti pakankamas pajamas, byloje nenustatyta, bei įvertinus atsakovės turtinę padėtį, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės nepilnametei I. G. priteistina po 120 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nepilnamečio vaiko I. G. išlaikymo lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise vaiko rūpintojui Globos namai „Užuovėja“ (CK 3.275 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės R. G. į valstybės biudžetą priteistina 72,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: žyminis mokestis, pareiškus ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, už reikalavimus neterminuotai apriboti motinos valdžią – 31 Eur, priteisti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis – 32,40 Eur; teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 9,25 Eur (el. bylos priedas, b. l. 1) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 406, 496 straipsniai,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Laikinai apriboti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą ir jos nuolatiniu rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti Globos namus „Užuovėja“, kodas 300836436.

Nustatyti nepilnametės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą rūpintojo Globos namų „Užuovėja“, kodas 300836436, buveinėje.

Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. kovo 1 d. iki I. G. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-198 I. G. nustatytą laikinąją rūpybą.

Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 72,65 Eur (septyniasdešimt du Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalis dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja Jurgita Rimeikienė