Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovės BUAB „WOOD HOUSE BALTIC“ atstovei advokatei L. R., atsakovės IĮ „Alvusa“ savininkei V. L. ir jos atstovei advokatei Vilmai Normantienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „WOOD HOUSE BALTIC“ ieškinį atsakovei IĮ „Alvusa“ dėl skolos priteisimo, ir,

nustatė: ieškovė BUAB „WOOD HOUSE BALTIC“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka ir iš atsakovės IĮ „Alvusa“ priteisti: 1) 4 849,79 Lt skolos, 1 166,47 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (3-4 b.l.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji už perduotas prekes – medinius langus - išrašė 2010-06-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. W-0000227, 4 849,79 Lt sumai, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo. 2013-07-23 teismas išnagrinėjo ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino . Nesutikdama su teismo sprendimu, atsakovė IĮ “Alvusa“ 2013-09-04 pateikė teismui prieštaravimus. Nurodė, kad atsakovė peržiūrėjusi savo buhalterinės apskaitos duomenis, nerado jokio užsakymo kopijos, kuriuo būtų užsakiusi medinius langus; atsakovė jokių langų nėra gavusi ir jų panaudojusi savo veikloje, mediniai langai jai nebuvo reikalingi ir niekada nebuvo perduoti. Pats sąskaitos išrašymo faktas nepatvirtina pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto, iš pateiktos 2010-06-24 PVM sąskaitos-faktūros Nr. W-0000227 matosi, kad minėta sąskaita buvo išrašyta užsakymo Nr. 00708-01 pagrindu, atsakovė nėra teikusi ieškovei jokio užsakymo; langai nebuvo reikalingi; atsakovė ieškovei neskolinga, todėl prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu palaikė prieštaravimuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ieškovės pateikta 2010-06-24 PVM sąskaita -faktūra Nr. W-0000227 neturi dviejų Įstatyme numatytų privalomų rekvizitų - sąskaitoje nėra datos ir nėra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinio. Nors sąskaitoje-faktūroje Nr. W-0000227 nurodomas ūkinės operacijos pavadinimas „mediniai langai", nurodant jų kiekį kvadratiniais metrais, tačiau langų gamyboje arba prekyboje, mediniai langai matuojami vienetais, o ne kvadratiniais metrais, todėl toks ūkinės operacijos nurodymas yra netinkamas; ieškovė nepateikė užsakymo Nr. 00708-01, iš kurio būtų galima spręsti apie realų tokios ūkinės operacijos buvimą. Pateiktoje sąskaitoje-faktūroje data yra užbraukta, tokius datos taisymus griežtai draudžia LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 str. 1 dalis ir 2 dalis, todėl išrašant šią sąskaitą –faktūrą, buvo pažeistas minėtas įstatymas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir išdėstytus argumentus ankstesniuose posėdžiuose. Papildomai paaiškino, kad prekės atsakovei buvo parduotos, pardavimą ir prekių perdavimą patvirtina atsakovės pasirašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. W-0000227, sąskaitos tikrumu nėra pagrindo abejoti. UAB „WOOD HOUSE BALTIC“ direktorius K. D. buvo atsakovės savininkės V. L. žentu, todėl, ieškovės manymu, jis delsė išieškoti skolą iš atsakovės, kadangi sąskaita buvo išrašyta 2010-06-24, o pranešimą dėl skolos apmokėjimo atsakovei išsiųstas tik 2013-01-02, iškėlus ieškovei bankroto bylą ir paskyrus bankroto administratorių. Ieškovės manymu, mažai tikėtina, kad ieškovės direktorius K. D. būtų išrašęs realiu sandoriu nepagrįstą sąskaitą savo žmonos motinos neribotos civilinės atsakomybės įmonei, ir tuo būtų pakenkęs savo artimam žmogui. Priimtinas galutinis sprendimas: preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas. Byloje nagrinėjimas ginčas, dėl skolos priteisimo iš atsakovės IĮ „Alvusa“ už pagamintus ir perduotus medinius langus. Ieškiniui pagrįsti ieškovė pateikė tris sąskaitas – faktūras serija W Nr. 0000227, kuriose nurodyta, jog sąskaitos išrašytos užsakymo Nr. 00708-01 pagrindu (b.l. 26, 42, 43) Visose trijose sąskaitose aiškiai nurodyta sąskaitą išrašiusio asmens vardas, pavardė: K. D. ir parašas. Visose trijose sąskaitose nurodyta ta pati prekė – mediniai langai, 26.720 m², kaina 150.000,00 Lt, suma su PVM 4849,79 Lt, viena iš sąskaitų (b.l. 26) pasirašyta ieškovės direktoriaus K. D. ir atsakovės IĮ savininkės V. L., o sąskaitos išrašymo data nubraukta neįskaitomai, kitose dviejose sąskaitose nurodyta data 2010-06-24. Pagal LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jeigu padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir laikomas negaliojančiu, po to surašomas naujas pinigų apskaitos dokumentas, o šio straipsnio 2 dalis visuose apskaitos dokumentuose draudžia taisyti dokumento surašymo datą. Taigi, galima vertinti, jog ieškovės pateikta sąskaita-faktūra serija W Nr. 0000227, neatitinka įstatymo reikalavimo ir toks dokumentas negali būti pagrindu tenkinti ieškinį. Byloje neįrodyta, jog šalys buvo pasirašę užsakymą Nr. 00708-01. Atmetamas ieškovės argumentas, kad užsakymas galėjo būti pateiktas ir žodžiu. Kalbama apie medinių langų užsakymą, tam kad būtų galima atlikti tokį užsakymą būtina išsiaiškinti langų išmatavimus, jų kiekį, susitarti dėl langų gamybos, jų perdavimo užsakovui, langų sumontavimo ir garantinio termino, per kurį užsakovas turi teisę pareikšti pretenzijas tiek dėl langų kokybės, tiek ir dėl jų sumontavimo. CK 6.306 straipsnio 4 dalis nustato, kad pirkimo-pardavimo sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį. PVM sąskaita-faktūra tėra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių ar paslaugų tiekimas, tai, kad apmokėjimas atliekamas pagal PVM sąskaitas-faktūras reiškia tik atsiskaitymo formą ir pati savaime nėra sutartis, sutartis galioja susitarus dėl visų esminių sąlygų. Pagal pateiktos sąskaitos duomenis negalima nustatyti koks kiekis, net ir matuojant m² buvo ar nebuvo užsakytas, kadangi už visą kiekį nurodyta 150.000 Lt kaina, o prašoma sumokėti ir priteisti – 4 849,00 Lt suma. Pagal CK 6.314 straipsnio 1 dalį pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje, o 3 dalis nustato, kad pirkėjas neturi pareigos sumokėti kainą, kol jis neturėjo galimybės patikrinti daiktus arba disponavimo jais dokumentus. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktus, kuria garantuoja (patvirtina) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės pagal sutartį arba pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 1-4 dalys). Atsakovė pateikė į bylą dokumentus, iš kurių seka, jog ji neturėjo suinteresuotumo užsakyti langus, kadangi neturi nekilnojamo turto (b.l. 61). Taigi, nesant pateikto užsakymo, kurį būtų galima laikyti sutartimi ir dėl užsakyme susitartų visų sąlygų: langų kiekio pagaminimo, langų išmatavimų, kainos, kokybės, produkcijos trūkumų ištaisymo, nesant įrodymų apie langų perdavimą atsakovei, vadovaujantis CK VI dalies XXIII normomis, reguliuojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis, galima spręsti, kad ieškovė neperdavė atsakovei prekės, kadangi atsakovė tokios prekės ir nebuvo užsakiusi. Byloje nepateikti ir kiti dokumentai, įrodantys, jog ieškovė tikrai gamino langus pagal užsakymą, sunaudojo tam tikrą kiekį medžiagų jiems pagaminti. Reikalaujama priteisti skola 4 849,79 Lt įtraukta į ieškovės apyvartos žiniaraštį 2010-06-24 (b.l. 27) nepatvirtina, jog atsakovė buvo pateikusi Užsakymą Nr. 00708-01langų gamybai. Atmestini ieškovės argumentai, jog atsakovės savininkės žentas nebūtų norėjęs kenkti anytos įmonei. Labiau tikėtina, jog tokia aplinkybė šiuo atveju buvo nei nebuvo, kadangi abi šalys taip ir nerado būdų ieškovės buvusį direktorių, o atsakovės buvusį žentą K. D. iškviesti į teismo posėdį ir paaiškinti sąskaitos-faktūros išrašymo aplinkybes.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Ieškovė ieškinio neįrodė, todėl priimtinas galutinis sprendimas: preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Ieškinį atmetus iš ieškovės BUAB „WOOD HOUSE BALTIC“ bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 24,00 Lt pašto išlaidų nepriteistinos, kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430, 259, 263-265, 270, 307 straipsniais, nusprendžia :

priimti galutinį sprendimą: preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.