Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjai N. H., Antanui A. B., jų atstovei advokatei O. B., suinteresuoto asmens Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M., suinteresuotam asmeniui V. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. T. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai patikslintu pareiškimu (t.2,b.l.75–79) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų senelis A. B. nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė 1,3833 ha žemės (duomenys neskelbtini) gatvėje. 1991-10-25 A A. B., o 1992-01-31 N. H. kreipėsi į Prienų rajono agrarinės reformos tarnybą, prašydami atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Kad senelis valdė žemė (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra išlikę. Seneliai A. B. ir V. B. šią žemę gavo dovanų iš senelės motinos P. R.. Prienų m. nekilnojamojo turto savininkų 1919-12-01 sąraše įrašyta (duomenys neskelbtini) gyvenusi R. P., turėjusi medinį namą ir sklypą, kurio vertė 3000 auksinių. A. B. prašyme rašytame 1937-06-19 leisti pastatyti medinį tvartą (duomenys neskelbtini), nurodyta gretimų sklypų savininkai. Įvertinus šiuos duomenis manoma, kad buvo du skirtingi žemės sklypai, esantys dabartinėje (duomenys neskelbtini). 2007-03-12 Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų skyriaus komisija išnagrinėjusi dokumentus nutarė, kad esamų dokumentų pakanka nustatyti, kad dėl buvusio žemės savininko A. B. turėtos 0,7866 ha bendro ploto žemės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių atkūrimui. 2007-04-10 Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus pagal minėtą sprendimą parengė N. H. ir A. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į dalį senelio A. B. valdytos žemės 0,3933 ha. 2012-03-12 sprendimu N. H. nuosavybės teisės į A. B. valdytos žemės – 0,0833 ha jau atkurtos bei 2012-12-28 į 0,1266 ha. 2013-04-22 Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų skyriaus komisija, išnagrinėjusiu tuos pačius dokumentus nusprendė, kad A. B. iki nacionalizacijos nevaldė 0,7866 ha žemės sklypo ir pasiūlė pareiškėjams kreiptis į teismą. A. B. dar kartą kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, tačiau daugiau dokumentų saugomų archyve nerado. Prašo nustatyti juridinį faktą, nes, nes jis sukurs teisines pasekmes. Giminystės ryši patvirtinančius dokumentus pareiškėjai pateikė nustatytu laiku. Nuosavybės teisės į A. B. nuosavybės teisme valdytą žemę dalinai jau atkurtos. Terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleido ne dėl savo, o dėl suinteresuoto asmens kaltės. 2014-01-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo įsakymu nutraukė nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos žemės procedūrą.

Pareiškėjas A. A. B. teismo posėdyje palaikė patikslintame pareiškime išdėstytus motyvus ir argumentus. Nurodė, kad buvo pripažinta teisė į 0,79 ha, tačiau jis su tokiu dydžiu nesutiko, nes jo senelis iki nacionalizacijos žemės turėjo 1,39 ha. Jis žino šį dydį iš senelio, močiutės ir liudininkų pasakojimų.

Pareiškėja N. H. teismo posėdyje palaikė patikslintame pareiškime išdėstytus motyvus ir argumentus. Jos seneliai turėjo du namus, du sklypus. Jai nuosavybė atkurta į dalį žemių. Jeigu teismas nenustatyto juridinio fakto, kad jos senelis valdė 1,3833 ha žemės, prašo nustatyti į 0,7866 ha tiek, kiek buvo prašiusi pirminiame pareiškime.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė A. M. prašė patikslintą pareiškimą atmesti ir nurodė, kad išklausius liudytojus teisme jos nuomonė nagrinėjamu klausimu nepasikeitė. Kadangi nepateikti dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjų senelis valdė 1,3833 ha žemės, o teismo posėdyje apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino tokių aplinkybių pareiškėjų prašymą atmesti. Dėl termino atstatymo palieka spręsti teismui.

Suinteresuotas asmuo V. T. sutinka su prašomu nustatyti juridiniu faktu.

Nustatyta, kad 1991-10-25 A.A. B. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą sodą 1,98 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių atkūrimo byla,b.l.1). 1992-01-31 N. G. (H.) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l.3).

Santuokos sudarymo įrašas (t.1,b.l.7) patvirtina, kad 1922-09-24 A. B. ir V. R. susituokė, R. pavardė po santuokos – B.. B. V. (t.1,b.l.8) mirė 1974-11-25. Iš mirties liudijimo matyti, kad B. A., S. (t.1, b.l.9) mirė (duomenys neskelbtini). Gimimo įrašas patvirtina, kad J. B. gimusi (duomenys neskelbtini) yra A. B. ir V. R. B. dukra (t.1,b.l.10). Sutuoktuvių akto įrašas patvirtina, kad J. B. ir A. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas patvirtina, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (t.1,b.l.12). Gimimo liudijimas patvirtina, kad A. A. B. gimusio (duomenys neskelbtini) motina – J. B. A. (t.1,b.l.13).

Iš gimimo liudijimo matyti, kad N. B. gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas – V. B., A. (t.2,b.l.9). Prienų rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriaus pažyma (t.2,b.l.8) patvirtina, kad V. B. A. gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai – B. A. ir R. V.. Mirties liudijimas patvirtina, kad B. V. A. miręs (duomenys neskelbtini) (t.2,b.l.11). Pažyma (t.2,b.l.12) patvirtina, kad N. B. (duomenys neskelbtini) susituokė su F. A. P.. Santuokos liudijimas patvirtina, kad N. F. V. (duomenys neskelbtini) susituokė su H. V. (t.2,b.l.80).

2001-01-10 Sklypo, į kurį atstatomas nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu (t.2,b.l.15) užfiksuota, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas S. S., dalyvaujant pareiškėjui A.A. B., gretimų sklypų savininkams J. S. (gim. (duomenys neskelbtini))ir M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) vietoje apžiūrėjo iki 1940-07-22 nacionalizacijos buvusio žemės savininko A. B. turėtą žemės sklypą ir nustatė šio sklypo ribas bei surašė aktą. Sklypo ribos – pietuose- S. O., M. G. žemės sklypai, rytuose – senoji Revuonos gatvė, šiaurėje M. žemės sklypas, vakaruose Ch. A. žemės sklypai. Numatyto grąžinti sklypo plotas 0,7866 ha.

2001-05-15 Prienų miesto žemės savininkų arba pretendentų sugrąžinti žemę susirinkimo protokolu (t.2,b.l.16) užfiksuota, kad buvo išnagrinėti turimi archyviniai dokumentai t.y. Marijampolės apskrities statybos komisijos 1929-11-05 statybos leidimas Nr.5056, Prienų Darbo Žmonių Deputatų V. K. 1950-04-26 Prienų darbo žmonių deputatų tarybos išvada ir namų valdos žemės sklypo planus ir buvo nustatyta, kad A. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,7866 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

1950-04-26 Prienų Darbo Žmonių Deputatų Komunalinio ūkio skyriaus išvada (t.2,b.l.18), kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus – leidimai statybai Nr.5056, 1929m. Nr.875, 1939 m. draudimo liudijimus Nr.1225 ir 1948 m. Nr.90 ir 1949 m., nustatė, kad A. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,7866 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir minėta išvada 1950-05-31 Prienų Darbo Žmonių Deputatų V. K. sprendimu Nr.17-157 patvirtinta.

1991-05-17 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimas Nr.174-B (t.2,b.l.19) nurodyta, kad Vyriausiosios žemės našavimo komisijos archyviniame fonde, Marijampolės apskritie Prienų valsčiaus Prienų miesto seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1933-08-18 žiniaraštyje įrašyti savininkai P. R. ir V. B. Prienų mieste turėjo 3,96 ha žemės. Pastabose nurodyta, kad žinių, kad R. A. turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o vėliau tą sklypą valdė B. A., Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos dokumentuose nerasta.

Marijampolės apskrities Statybos komisijos 1929-11-04 leidimas Nr.5056 (t.2, b.l.20) patvirtina, kad komisija leido jam statyti medinį tvartą (duomenys neskelbtini).

Sąraše nekilnojamojo turto savininkų Prienų miesto Marijampolės apskrities, (duomenys neskelbtini) namo savininkė R. P., namas medinis, 3000 auksinių vertės (t.1,b.l.16).

2013-04-24 Lietuvos centrinio valstybinio archyvo (t.1,b.l.18) rašte nurodyta, kad daugiau dokumentų apie A. B. ir V. (V.) B. (duomenys neskelbtini) turėtą nekilojamąjį turtą, žemės ir pastatų situacijos planų archyve saugomuose fonduose nerasta.

1998-09-03 Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymėjime (t.1,b.l.22) Nr.T-7403-13 nurodyta, kad Prienų m. nekilnojamojo turto savininkų 1919-12-01 sąraše įrašyta (duomenys neskelbtini) gyvenusi R. P., turėjusi medinį namą ir sklypą, kurio vertė 3000 auksinių (žemės kiekis nenurodytas).

1998-08-24 Kauno apskrities archyvo (t.1,b.l.26) pažymėjimas B-324 nurodyta, kad 1950-01-01 Prienų miesto gyvulių surašymo kiemų–ūkio sąraše, įrašytas B. A., S., ūkis (duomenys neskelbtini). Išvardyti gyvuliai. Daugiau žinių apie A. B. namų valdą ir žemę (duomenys neskelbtini) išlikusiuose archyvo dokumentuose nėra.

2007-06-21 Išvada Nr.257 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, (t.2,b.l.22) pagal N. H. pateiktus dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas A. B. valdė nuosavybės teisėmis Prienų mieste nekilnojamąjį turtą 0,7866 ha žemės. Pagal susitarimą N. H. turi teise atkurti nuosavybės teises į 0,0833 ha žemės.

2013-04-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus, komisijos dėl archyvinių dokumentų A. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini) mieste nagrinėjimo susirinkimo protokolu (t.2,b.l.26-28) komisija išnagrinėjusi dokumentus, nusprendė, kad A. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisme nevaldė 0,7866 ha žemės sklypo. Esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) Prienų mieste, ir A. A. B. bei N. H. pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

Liudytojas J. V. R. (gimęs (duomenys neskelbtini) metais) paaiškino, kad bendravo su senuoju A. B. ir iš jo pasakojimų žino, kad pastarasis žemės buvo gavęs kaip žmonos kraitį, o 1938 metais dar padovanojo. Viso buvo apie vienas hektaras. Sklypas buvo aptvertas iki 1950-1955 metų. Turėjo du žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), žemė ribojosi su J., Ž., O.. Plane parodė ribas, kurias jam buvo parodęs A. B..

Liudytojas A. B. (gimęs (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad bendravo su A. B. ir žino jo žemių ribas. Tuomet dar buvo vaikas, tačiau parodė žemės sklypo ribas iš to ką prisiminė. Kiek turėjo žemės nežino. Tačiau jam buvo sakę, kad gavo kaip žmonos kraitį, o vėliau 1938-1939 gavo likusią pasogą.

Liudytoja M. Z. K. (gimusi (duomenys neskelbtini) metais) paaiškino, kad A. B. buvo kaimynas, turėjo daug žemės, kiek nežino. Bendravo su A. B. žmona ji pasakojo, kad 1922 metais jiems žemę padovanojo tėvai. Žino, kad turėjo du sklypus, du namus, tie sklypai nebuvo atskirti.

Dėl juridinio fakto nustatymo į 1,3833 ha žemės

Tam tikrais atvejais asmuo, siekdamas įgyti atitinkamą subjektinę teisę ar įgyvendinti turimą, turi patvirtinti, kad egzistuoja tokios teisės įgijimo ar įgyvendinimo pagrindas, t. y. juridinis faktas. Ne visada juridinis faktas yra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, todėl įstatyme nustatyta galimybė kreiptis į teismą jam nustatyti. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinį reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kaip minėta, pagal Aukščiausio Teismo praktiką yra išskiriami kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar juridinis faktas konkrečiu atveju nustatinėtinas: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėtina, kad turi egzistuoti visos nurodytos aplinkybės, priešingu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu.

Iš 2012-03-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr.40S-65 matyti, kad N. H. pagal jos prašymą atkurti nuosavybės teisėmis į buvusio savininko A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, atkurta nuosavybės teisės į 0,0833 ha žemės grąžinant natūrą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 2,67 žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. 2012-12-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr.40S-65 matyti, kad N. H. pagal jos prašymą atkurti nuosavybės teisėmis į buvusio savininko A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, atkurta nuosavybės teisės sprendimu Nr.10S-(14.103.)-267 į 0,1266 ha, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.23,24)

Kadangi sprendimai dėl 0,2099 ha (0,0833 ha+0,1266 ha) A. B. Prienų mieste valdytos žemės yra priimti, todėl juridinis faktas dėl 0,2099 ha nenustatytinas, kadangi nesukels teisinių pasekmių.

Pastaraisiais metais suformuotoje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ligvistiškai ir sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 9 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 ir 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 nuostatas, sprendžiant dėl nuosavybės teisės patvirtinimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas. Šis faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d, nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. L. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2009). Tai reiškia, kad, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, asmuo gali pateikti pirmiau nurodytuose teisės aktuose išvardytus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisių įgijimo pagrindą arba valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą. Minėta, kad kai asmuo negali gauti tam tikrą juridinį faktą patvirtinančių dokumentų arba jie prarasti, jis gali kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą. Kai prašoma nustatyti juridinį faktą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, asmeniui taip pat nekyla pareigos įrodyti būtent nuosavybės teisių įgijimo pagrindą, tokiu atveju asmuo gali pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo, į kurio turto pretenduojama atkurti nuosavybės teises, valdė jį nuosavybės teise nacionalizavimo momentu.

Iš byloje esančių dokumentų – 1929-11-04 Statybos leidimo Nr.5056, (b.l.20), Prienų Darbo žmonių Deputatų Vykdomojo komiteto 1950-05-31 sprendimo Nr.17-157 bei kitų esančių dokumentų – Prienų miesto nekilnojamojo turto savininkų 1919-12-01 sąrašo, kuriame užfiksuota kad P. R., (duomenys neskelbtini) turėjo medinį namą ir sklypą 3000 auksinių vertės, 2001-01-10 sklypo apžiūros ir ribų nustatymo akto (b.l.15) kuriame buvo užfiksuotos iki 1940-07-22 nacionalizacijos buvusio žemės savininko A. B. turėtas žemės sklypas, užfiksuotas numatyto gražinti sklypo plotas – 0,7866 ha, įvertinus liudytojų paaiškinimus teisme, yra pagrindas nustatyti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. iki žemės nacionalizacijos Lietuvoje nuosavybės teise valdė 0,5767 ha Prienų mieste, nes į 0,2099 ha faktas nenustatytinas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių.

Nors pareiškėjai prašo nustatyti, kad viso A. B. iki nacionalizacijos valdė 1,3833 ha Revuonos gatvėje Prienuose ir tas aplinkybes įrodinėja liudytojų parodymais. Tačiau teismas vertindamas liudytojų parodymus, atsižvelgia į jų amžių nustatinėjamojo fakto metu, jų sužinojimo apie nurodytas aplinkybes šaltinius, sprendžia, kad liudytojai nepatvirtino, kad iki nacionalizacijos A. B. valdė 1,3833ha. Nei vienas teisme apklaustas liudytojas nežinojo kiek A. B. turėjo žemės, o liudytojas J.V. R., nurodė, kad apie hektarą. Todėl teismas sprendžia, kad liudytojai patvirtino faktą, kad A. B. turėjo žemės iki nacionalizacijos, tačiau kokio dydžio žemės sklypą valdė nepatvirtino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas analogiškas bylas ne kartą yra išaiškinęs ir laikosi nuostatos, kad nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu. O esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados. Šioje byloje kaip matyti A. B. valdytas žemės plotas užfiksuotas 0,7866 ha, kuris buvo padovanotas jo žmonos motinos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada ir kokiu būdu (kokiu sandoriu) A. B. valdomas žemės plotas (duomenys neskelbtini). buvo 1,3833 ha. Atsižvelgiant į tai matyti, kad pareiškėjams juridinis faktas galėtų būti nustatomas dėl 0,7866 ha A. B. valdytos žemės (duomenys neskelbtini),(tačiau dėl 0,2099 ha jau yra priimta sprendimai), todėl pareiškimas tenkintinas dalyje dėl juridinio fakto nustatymo į 0,5767 ha A. B. valdytos žemės (CPK 177, 178 str.).

Dėl termino atnaujinimo

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą skirtingu laikotarpiu reguliavo skirtingi teisės aktai: 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojęs 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojęs iki 1997 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“ ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu įstatymai apibrėžė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo sąlygas ir tvarką. Tvarkai priskiriami ir terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku paduoti, kurie nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. (1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įsigaliojimo“) buvo prailginami, taip sudarant galimybę visiems pretendentams realizuoti įstatymo nustatytą teisę susigrąžinti visą ar dalį išlikusio nekilnojamojo turto, prarasto dėl jo nacionalizavimo. Galutinį terminą prašymams paduoti nustatė 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnis: prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai tiems, kurie prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavė laiku – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Tačiau, nustatydamas galutinį terminą, įstatymas nustatė galimybę piliečiams, praleidusiems terminą prašymams paduoti, jį atnaujinti, tačiau tik tuo atveju, jei toks terminas praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Po šio įstatymo pakeitimo terminai prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams paduoti išliko tie patys – 2001 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (tokiais laikomi asmenys, atitinkantys Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. reikalavimus), prašymus galėjo paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o padavę prašymus – paduoti dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. Šiems asmenims nerealizavus minėtos galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių, terminas paduoti prašymą gali būti atnaujinamas. Nustatyti terminai prašymams (iki 2001-12-31) ir kitiems dokumentams (iki 2003-12-31) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Todėl svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 6 d.). Pagal nagrinėjamų teisės normų prasmę, svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas prašymui ar dokumentams pateikti, laikytinos nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai visumoje buvo kliūtimi realizuojant Įstatymo numatytas teises.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nuosavybės teisių atkūrimą vykdančią instituciją kreipėsi laiku, paduodami prašymus ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, visą laiką buvo aktyvūs, dėl 0,2099 ha valdytos žemės pareiškėjai N. H. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisė. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pareiškėjai nuolat rūpinosi žemės atkūrimo klausimais, rinko dokumentus, kreipėsi į archyvus. 2007-03-12 Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų skyriaus komisija išnagrinėjusi dokumentus nutarė, kad esamų dokumentų pakanka nustatyti, kad dėl buvusio žemės savininko A. B. turėtos 0,7866 ha bendro ploto žemės (duomenys neskelbtini). Tik 2013-04-22 Nacionalinė žemės tarnyba peržiūrėjusi tuos pačius dokumentus, juos įvertino per naują ir nutraukė nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui A. B. ir pasiūlė pareiškėjams kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Kadangi pripažįstama, kad pareiškėjai Įstatymu nustatytus terminus praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas juos atnaujinti (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys).

Iš pareiškėjų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 270 str., 444 str., 448 str., 577 – 578 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo dėl 0,2099 ha žemės palikti nenagrinėtu.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų N. H. ir A. A. B. senelis A. B. iki žemės nacionalizavimo Lietuvoje nuosavybės teisėmis valdė 0,5767 ha (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti pareiškėjams įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybę įrodančius dokumentus.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Iš pareiškėjų N. H. ir A. A. B. priteistina po 8,16 Eurų (aštuoni eurai, 16 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.