Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2008-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-479-349-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-10-08
Bylos Nr.
1A-479-349-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arnoldas Šukaitis (pirm.), Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
A. J.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas

Pranešėjas Arnoldas Šukaitis Baudž. byla Nr. 1NSA-479-349/2008

Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.1.,2.4.6.3.2 (S)

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nuteistajai A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažinta kalta pagal BK 260 str. 1 d. ir pritaikius BK 54 str. 3 d. jai paskirtas laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

Šiuo nuosprendžiu A. J. išteisinta pagal BK 214 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. nuteista už tai, kad 2007 m. rudenį, tiksliai nenustatytu laiku, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo psichotropinių medžiagų mišinį – amfetaminą, kurio bendroji masė yra 0,870 g., ir metamfetaminą, kurio bendroji masė yra 0,048 g, kurį nuo įsigijimo momento neteisėtai gabeno į butą, esantį duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir neteisėtai laikė psichotropines medžiagas šiame bute bei su savimi iki 2008 m. sausio 9 d., 14 val., kuomet Panevėžio m., duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos patikrinimo metu psichotropinės medžiagos pas ją buvo rastos ir paimtos Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Šalies argumentai

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendį, panaikinant jo dalį, kuria A. J. taikyta BK 54 str. 3 d. ir jai paskirta švelnesnė bausmė, bei už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., paskirti A. J. 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Skunde teigiama, kad teismo nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), nes A. J. taikydamas BK 54 str. 3 d., teismas pažeidė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas.

Skunde nurodoma, kad BK 54 str. 3 d. nuostatos gali būti taikomos tik esant neeilinei, išskirtinei situacijai ar ypatingoms aplinkybėms. Tokios situacijos ar aplinkybių šioje byloje nėra, todėl nėra ir pagrindo A. J. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Teismas neatsižvelgė į A. J. padaryto nusikaltimo didelį pavojingumą visuomenės gerovei ir saugumui, nes visos nusikalstamos veikos susijusios su narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos, platinimo, naudojimo tvarkos pažeidimais daro didžiulę žalą valstybei, visuomenei, atskiriems visuomenės nariams. Taip pat neatsižvelgė į nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus — norą pasipelnyti iš nusikalstamos veikos.

Teismas nuosprendyje nepagrįstai teigia, kad, įvertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, bausmei keliamus tikslus, įstatyme numatytos net ir švelniausios bausmės paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, kad nusikalstama veika buvo padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad psichotropines medžiagas A. J. iš nenustatyto asmens gavo ne sau vartojimui, o būtent turint konkretų tikslą jas parduoti, platinti. Pažymėtina, kad A. J. turėjo visas galimybes atsisakyti daryti nusikalstamą veiką, tačiau ji pati planavo ir aktyviais veiksmais ruošėsi nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. J. padarytą nusikaltimą įvardinti kaip atsitiktinį nėra jokio pagrindo. Teismo įvardintomis „nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis“ galima laikyti nebent tik tai, kad policijos pareigūnai visiškai atitiktinai pastebėję gatvėje keistai ir įtartinai besielgiančią merginą ir nutarę ją patikrinti rado pas ją psichotropinių medžiagų. Aplinkybė, kad A. J. pardavė psichotropines medžiagas liudytojos („klientės") paprašyta, nešalina A. J. atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ir nemažina jos kaltės dėl padaryto nusikaltimo.

Taip pat skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai teigia, kad nusikaltimas buvo išaiškintas pačiai A. J. duodant parodymus pirmos apklausos metu. Jos padaryta nusikalstama veika buvo akivaizdi jau tuo metu, kai pas A. J. buvo rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos, o iš jos psichotropines medžiagas įsigijusios liudytojos buvo nustatytos be jos pagalbos. Šios teismo nurodytos aplinkybės sudaro tik A. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi).

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Vienas tokių atvejų numatytas BK 54 str. 3 d. Ši įstatymo norma taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas, taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą, nuosprendyje turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 260 str. 1 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų. Teismas nuteistajai A. J. skyrė švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Vienas pagrindinių argumentų, kuriuo remdamasis teismas nuteistajai taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, yra tas, jog A. J. padarė nusikaltimą atsitiktinai, įtakojama kitų asmenų, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Tokia motyvacija suponuoja išvadą, kad nuteistoji nusikaltimą padarė spontaniškai, iš anksto nesuplanavusi nusikalstamų veiksmų eigos, jos pasirinkimo laisvė – daryti ar nedaryti nusikaltimą – buvo iš dalies suvaržyta. Tačiau tai prieštarauja byloje nustatytoms nusikaltimo padarymo aplinkybėms. A. J. įvykdytas nusikaltimas yra tęstinis ir truko keletą mėnesių – nuo 2007 m. rudens iki 2008-01-09. A. J. šiuo laikotarpiu atliko kelias iš BK 260 str. 1 d. dispozicijoje numatytų alternatyvių nusikalstamų veikų – turėdama tikslą parduoti, įgijo psichotropinių medžiagų, jas parsigabeno į savo butą, ten jas laikė bei dalį jų nešiojosi su savimi iki 2008-01-09, kol šias medžiagas nuteistosios patikrinimo ir jos namuose atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Pati A. J. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2007 m. rudenį, įsigydama psichotropines medžiagas pardavimui iš jaunuolio, vardu Paulius, suprato daranti nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad A. J., įsigijusi psichotropines medžiagas iš nenustatyto asmens, kartu su juo aptarė šių medžiagų realizavimo planą, pagal kurį nuteistoji psichotropines medžiagas turėjo pardavinėti dalimis, imdama po 40 Lt už gramą ir tris ketvirtadalius šios sumos atiduodama šios medžiagos tiekėjui, o likusią pasilikdama sau. Nuteistoji, įgyvendindama šį planą, dozėmis supilstė psichotropinę medžiagą į iš anksto tam tikslui įsigytus plastikinius maišelius ir dalį psichotropinės medžiagos 2008-01-09 pardavė liudytojai A. M. šios liudytojos prašymu. Teismas šį vienkartinį narkotinės medžiagos pardavimo atvejį vertina kaip vieną iš pagrindinių nuteistosios nusikalstamos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji, dozuodama psichotropines medžiagas, ruošėsi nevienkartiniam jų pardavimui ir dėl šių medžiagų pardavimo su liudytoja tarėsi įprastu psichotropines medžiagas platinantiems asmenims būdu – pirkėjai kreipiantis į šių medžiagų pardavėją, nuteistosios vieną kartą įvykdyto psichotropinių medžiagų pardavimo nėra pagrindo laikyti mažinančia nuteistosios padaryto nusikaltimo pavojingumą aplinkybe. Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ar jų platinimą, nereikalauja nustatyti tokių veiksmų pakartotinumo ar sistemiškumo – baudžiamąją atsakomybę sukelia ir vieną kartą atlikta neteisėta veika. Todėl nuteistoji, įvykdžiusi kelias iš BK 260 str. 1 d. numatytų alternatyvių veikų, viena kurių buvo neteisėtas psichotropinių medžiagų pardavimas, neabejotinai padarė didelę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Ilgalaikis nusikalstamos veikos darymas, pačiai nuteistajai neabejotinai suvokiant savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, psichotropinių medžiagų įgijimas ir tarimasis dėl būsimo pelno paskirstymo, jos aktyvūs veiksmai, ruošiantis psichotropinių medžiagų daugkartiniam platinimui ir jų pardavimas liudytojai rodo, kad A. J. nusikaltimą vykdė ne atsitiktinai, o apgalvojusi ir suplanavusi savo veiksmus. Nors nuteistajai pardavinėti narkotines medžiagas pasiūlė kitas asmuo, tačiau nei nuteistosios parodymai, nei kiti byloje esantys įrodymai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jos sutikimas su šiuo pasiūlymu ir tolimesni veiksmai, realizuojant nusikalstamą sumanymą, buvo įtakojami šio asmens veiksmų taip, kad nuteistoji neturėtų galimybės rinktis savo elgesio būdo. Priešingai, nuteistoji buvo aktyvi nusikaltimo vykdytoja ir veikė, turėdama tikslą neteisėtai pelnytis iš nusikalstamos veikos.

Kiti argumentai, kuriais remdamasis teismas nuteistajai skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmės rūšį, yra susiję su nuteistosios elgesiu po nusikaltimo padarymo vertinimu ir ją charakterizuojančiais duomenimis : nusikaltimas buvo išaiškintas išimtinai dėl nuteistosios duotų parodymų, ji yra jauno amžiaus, neteista, nebausta administracine tvarka, po nusikaltimo padarymo pradėjo dirbti. Tačiau teismo išvada, jog nusikaltimas buvo išaiškintas vien tik nuteistajai duodant parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, prieštarauja nuosprendžio turiniui, iš kurio matyti, jog A. J. parodymai buvo ne vienintelis įrodymų šaltinis : teismas, grįsdamas nuteistosios kaltę, rėmėsi nuteistąją sulaikiusių ir jos rankinėje psichotropines medžiagas radusių policijos pareigūnų parodymais, liudytojų A.Milaševičiūtės ir I. R., davusių parodymus apie psichotropinių medžiagų įsigijimo iš A. J. aplinkybes, parodymais, kitų tyrimo veiksmų – kratos, asmens kratos, daiktų paėmimo – metu gautais duomenimis, specialisto išvada. Pati nuteistoji neatvyko į teisėsaugos institucijas ir nepranešė apie vykdomą nusikalstamą veiką, o parodymus apie nusikaltimą davė tuomet, kai ją patikrinę policijos pareigūnai rado psichotropines medžiagas. Pažymėtina, kad ir teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, jog nuteistosios kaltę įrodo ne tik jos prisipažinimas, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma, todėl bausmės skyrimo motyvuose nepagrįstai nuteistosios prisipažinimui suteikė lemiamą reikšmę, išaiškinant nusikaltimą. Nuosprendyje nurodyti A. J. charakterizuojantys duomenys – tai, kad ji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, nusikalto, būdama jauno amžiaus – 20 metų, neturėdama savarankiško gyvenimo patirties, po nusikaltimo padarymo pradėjo dirbti – nesuteikia pagrindo vertinti juos kaip išskirtinius, nes jie būdingi daugeliui tokio amžiaus pirmą kartą nusikaltimą padariusių asmenų.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistosios A. J. padaryto nusikaltimo ar jos asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, nepagrįstai taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, o tai sąlygojo neteisingos bausmės paskyrimą, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Pripažinus, jog nuteistajai skirtina bausmė sankcijos ribose ir įvertinus tai, jog prokuroras apeliaciniame skunde siūlo minimalų sankcijoje numatytą bausmės dydį – dvejus metus laisvės atėmimo, kolegija nuteistajai skiria būtent tokios trukmės bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J. pagal BK 260 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

A. J. pagal BK 260 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008 m. sausio 9 d. iki 2008 m. sausio 11 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Arnoldas ŠukaitisTeisėjai Algirdas GaputisEvaldas Vanagas