- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-294-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00737-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Romualdas Januška
- Atsakovas
- A. Z.
- Ieškovas
- BUAB „Kupsta“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-294-425/2013
Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00737-2012-5
N U T ARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-783/2013 pagal ieškovo BUAB „Kupsta“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Kupsta“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo A. Z. priteisti 8 000 Lt, 5% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinyje nurodė, jog 2012 m. balandžio 20 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi patvirtino trečiojo asmens D. T. kreditorinį reikalavimą 24 000 Lt sumai, kurį sudarė 2012 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartimi UAB „Kupsta“ suteiktos ir negrąžintos 16 000 Lt ir 8000 Lt paskolos. Tačiau pagal BUAB „Kupsta“ turimus dokumentus į bendrovės kasą 2009 m. rugsėjo 28 d. įnešta ir apskaityta 16 000 Lt. 8000 Lt, kurie buvo paskolinti bendrovei, neįnešti ir neapskaityti buhalteriniuose dokumentuose. Todėl ieškovė mano, jog šiuos pinigus priėmęs atsakovas jų neįnešė ir privalo grąžinti BUAB „Kupsta“. Tuo pagrindu raštu kreipėsi į atsakovą, tačiau šis atsisakė grąžinti prašomą sumą, nurodė, kad tai yra techninė buhalterinė klaida, nes dviejų kasos pajamų orderių vienodu numeriu būti negali. Atsakovui atsisakius padengti įsiskolinimą, ieškovas prašė reikalaujamą sumą priteisti iš atsakovo, taip pat priteisti 5 % dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai bei iš atsakovo A. Z. BUAB „Kupsta“ naudai priteisti 8 000 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2012 m. spalio 9 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisė iš atsakovo A. Z. valstybės naudai 266 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. į UAB „Kupsta“ iš A. A., atstovaujančio D. T., kasą vietoje 24 000 Lt buvo priimta 16 000 Lt. 2012 m. balandžio 20 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi D. T. prašymu buvo patvirtintas jos kreditorinį reikalavimą 24 000 Lt sumai, o BUAB „Kupsta“ atsirado pareiga vienai iš kreditorių (D. T.) padengti 8 000 Lt, kurie bendrovėje 2009 m. rugsėjo 28 d. kasos pajamų orderio pagrindu nustatyta tvarka nebuvo apskaityti. Teismas pažymėjo, kad bendrovės vadovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, neužtikrino, jog pagal paskolos sutartį bendrovėje UAB „Kupsta“ priimti 8 000 Lt būtų įstatymų reikalavimų pagrindu būtų apskaityti. Vadovas taip pat privalo nepasirašyti buhalterinių dokumentų, jeigu dokumentai yra netikslūs, o jei buvo pasirašyta tokiuose dokumentuose, nustatyta tvarka juos anuliuoti, kad šie vėliau netaptų pagrindu reikalauti iš bendrovės turto, kurio bendrovė negavo. Teismas darė išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų bankrutavusios bendrovės kreditoriai patyrė 8 000 Lt dydžio žalą. Pirmosios instancijos teismas atmetė tiek atsakovo A. Z., tiek liudytojos D. V. paaiškinimus, kad tokiu pačiu numeriu du kasos pajamų orderiai negalėjo būti išrašomi, kadangi tai yra paneigta ieškovės atstovo pateiktais įrodymais, taip pat nevertino atsakovo pateiktos 2013-01-08 išrašytos UAB „Splainas“ pažymos kaip įrodymo nevertina, kadangi jis neatitiko įrodymams keliamų reikalavimų, be to neturi reikšmės ieškinio pagrįstumui. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo kaltę, teismas ieškinį tenkino, taip pat priteisė 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas A. Z. apeliaciniu skundu prašė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas išlaidas. Atsakovas pažymėjo, jog UAB „Kupsta“ iš A. A. pagal paskolos sutartį Nr. 5 ir 2009-09-28 kasos pajamų orderį Nr. KUPST325 yra gavusi 16 000 Lt, tačiau kasos pajamų kvitas negali besąlygiškai būti vertinamas kaip prima facie įrodymas, patvirtinantis 8 000 Lt suteikimo paskolos faktą bendrovei. Apeliantas nurodė, kad su akcininkais buvo susitarta įnešti 16 000 Lt, tačiau po to kilo diskusija, ar įnešti du kartus po 8 000 Lt ar 16 000 Lt vienu metu. Atsakovui buvo perduoti tik 16 000 Lt, tačiau iš pradžių išrašytas kasos pajamų kvitas 8 000 Lt, o vėliau 16 000 Lt kasos pajamų orderis. Paskolos sutartis buvo pasirašyta tik 16 000 Lt, kasos kvitai išrašyti tuo pačiu metu, todėl D. T. neturėjo teisės pateikti 16 000 Lt + 8 000 Lt kreditorinį reikalavimą, kadangi ji paskolino tik 16 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti UAB „Splainas“ pažymą ir turėjo taikyti ne civilinę atsakomybę, tačiau darbo kodekso normas, reglamentuojančias atsakomybę, kadangi atsakovas veikė kaip bendrovės kasininkas bendrovės vidiniuose santykiuose. Ieškovas praleidęs ieškinio senaties terminą reikalauti žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Kupsta“ atsiliepimu prašė Panevėžio apygardos teismo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimo atmesti kaip nepagrįstą ir sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė palaikantis ieškinio argumentus. Taip pat pažymėjo, jog UAB „Splainas“ pažyma tik patvirtina, kad įvesti identiškų kasos pajamų orderių negalima, tačiau atspausdinti naujai surašyto kasos pajamų orderio ir jo neišsaugoti apskaitos programoje, buhalterinė programa nedraudžia. Šį faktą įrodo ir kasininko bei buhalterės pasirašytas kasos pajamų orderis KUPST325.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais, teisiniu situacijos vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl sprendimo argumentų nebekartoja, tačiau pasisako dėl A. Z. apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios teismas rėmėsi tik vienu įrodymu – kasos pajamų orderiu, kuris negali būti vertinamas kaip prima facie įrodymas. Toks apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas, nes, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, buvo įvertinti visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių ir liudytojų parodymai ir paaiškinimai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas, remdamasis visapusišku ir objektyviu aplinkybių ištyrimu, priėmė sprendimą. Kasos pajamų orderis Nr. KUPST325 (b. l. 13) nebuvo vertinamas kaip dokumentas, turintis didesnę įrodomąją reikšmę, kadangi sprendimas priimtas vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinus tiek pateiktus kasos kvitus, paskolos sutartį, bendrovės buhalterinius dokumentus, tiek ir liudytojų A. A., D. V. paaiškinimus. Nors apeliantas teigia, kad abu kasos pajamų orderiai buvo išrašyti tuo pačiu metu ir buvo susitarta tik dėl 16 000 Lt paskolos, tačiau ištyrus abu kasos pajamų orderius Nr. KUPST325 (b. l. 12-13), matyti, kad 16 000 Lt suma įnešta pagal paskolos sutartį Nr. 5, o 8 000 Lt suma įnešta pagal paskolos sutartį Nr. 6, kuri bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikta, kadangi tarp bendrovės dokumentų neišliko. Skirtingų sumų įnešimas į bendrovės kasą skirtingų sutarčių pagrindu patvirtina, kad kasos pajamų orderis 8 000 Lt sumai nebuvo išrašytas už 16 000 Lt paskolos dalies įnešimą, kaip kad teigia atsakovas.
Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. (redakcija, galiojusi 2009-08-04 – 2009-12-27) bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas A. Z., būdamas UAB „Kupsta“ vadovu, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, neužtikrino tinkamo buhalterinių dokumentų tvarkymo, pasirašė du tuo pačiu numeriu pažymėtus bendrovės kasos dokumentus, kurių vienas nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, taigi nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir pažeidė bendrovės vadovui nustatytas pareigas, tokiu būdu atlikdamas neteisėtus veiksmus. Sutiktina, kad BUAB „Kupsta“ bankroto byloje patvirtintas 8 000 Lt D. T. reikalavimas yra bendrovei BUAB „Kupsta“ padaryta žala, tarp kurios ir A. Z. veiksmų yra priežastinis ryšys. Egzistuojant visoms bendrovės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir iš A. Z. priteisė 8 000 Lt žalą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo pateikta UAB „Splainas“ pažyma neturi reikšmės ieškinio pagrįstumui. Aplinkybė, kad į buhalterinę apskaitą negalima įvesti dviejų tuo pačiu numeriu paženklintų kasos pajamų orderių, nepatvirtina atsakovą tokių dokumentų neišrašius ar nepasirašius, pinigų nepriėmus ar juos įnešus į bendrovės kasą. Byloje esantys UAB „Kupsta“ buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad kasos pajamų orderis Nr. KUPST325 8 000 Lt sumai į apskaitą nebuvo įtrauktas, todėl UAB „Splainas“ pažyma neįrodo ar nepaneigia jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šią pažymą priimti.
Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo taikyti ne civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, tačiau darbo kodekse įtvirtintas normas. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą pripažįsta esant nepagrįstą. Jau minėta, kad bendrovės vadovas, būdamas vienvaldžiu valdymo organu, atsako už visą bendrovės veiklą, įskaitant ir tinkamą finansinių dokumentų pildymą, buhalterinės apskaitos tvarkymą ir kt. Bendrovės vadovas gali savo pareigas atlikti pats arba pavesti kitiems darbuotojams. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. Z. buvo paskirtas bendrovės vadovu, jis UAB „Kupsta“ neėjo kasininko pareigų pagal darbo sutartį. Priimdamas pinigų įnašą iš A. A., atsakovas atliko kasininko funkcijas, tačiau veikė kaip bendrovės vadovas, todėl ir pareiga atlyginti padarytą žalą akcinės bendrovės administracijos vadovui kyla CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kadangi Darbo kodekso normos nereglamentuoja juridinio asmens valdymo organų veiklos, jų atsakomybės už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Įstatymuose įtvirtinta ne materialinė bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė, o būtent civilinė atsakomybė, kurios esminis bruožas (požymis) – visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neprašė taikyti ieškinio senaties termino. Vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trijų metų senaties terminas. Bankroto byla UAB „Kupsta“ buvo iškelta Panevėžio apygardos teismo 2009-12-18 nutartimi, tačiau apie priimtą, bet neįneštą į UAB „Kupsta“ kasą 8 000 Lt sumą paskirtas bankroto administratorius sužinojo tik Panevėžio apygardos teismui 2012-04-20 patvirtinus D. T. 24 000 Lt kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Ieškinys dėl 8 000 Lt žalos iš bendrovės vadovo priteisimo pareikštas 2012-10-08, t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.