- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-25
- Bylos Nr.
- AN2-17-519/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00101-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. N.
- Nukentėjusysis
- IĮ "V.Neverauskienės klinika - vaistinė Direktorė Vitalija Neverauskienė
- Institucija
- Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos V. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 26 d. nutarimu L. N. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, ir jam paskirta 38,00 Eur dydžio bauda. Administracinio nusižengimo protokolas L. N. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2021 m. birželio 5 d. apie 7.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, įvykdė tikrą savo teisę, kurią ginčija V. N., t. y. paėmęs ir išmetęs kilimėlį kojoms valyti, kuris, kol teismo sprendimu nėra nutraukta santuoka ir nepadalintas santuokos metu įgytas turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti valdomas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tuo L. N. savo veiksmais suvaržė ir pažeidė V. N. teises, nes išmesdamas kilimėlį nors ir nedidelės vertės, sumažino santuokos metu įgytą turtą, bei tokiais savo veiksmais L. N. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87, 3.92 straipsnių reikalavimų, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu L. N. skundas tenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-697-2021 panaikintas bei administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį L. N. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėja V. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir palikti nepakeistą Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021-10-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-697-2021.
3.1. Pareiškėja skunde nurodo, kad Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnai visapusiškai ištyrė šią bylą, įvertino liudytojų parodymus ir įvykių eigą bei pagrįstai nustatė, jog L. N. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes tam įrodymų pakanka. Tačiau Teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi vien tik nekaltumo prezumpcijos principu ir ignoravo byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes.
3.2. Teigia, kad teismas nevertino jos išdėstytos pozicijos, kuri tiek teismo posėdyje, tiek procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2021-06-05 dingo prie (duomenys neskelbtini) durų gulėjęs kilimėlis. Ji paskambino kolegei, teiravosi kaimynų ar jie nematė kilimėlio. Tą dieną kaimynė B. K. išgirdo kaip ji kalbasi su kitu kaimynu M. G. apie dingusį kilimėlį ir paaiškino, kad jos vyras J. K. matė kaip anksti ryte L. N. iš laiptinės išsinešė kilimėlį ir išmetė į šiukšlių konteinerį. Nuėjusi prie kieme esančio šiukšlių konteinerio ji pamatė, kad tai tas pats dingęs įmonės kilimėlis. Pažymi, jog šioje susiklosčiusioje situacijoje esminė aplinkybė yra ne dingusio kilimėlio vertė, o tai, kad L. N. savivaldžiauja, nuolat meluoja, piktybiškai kenkia (duomenys neskelbtini) prestižui.
3.3. Taip pat skunde nurodo, kad L. N. visą laiką neigė, kad paėmė (duomenys neskelbtini) kilimėlį ir jį išmėtė į šiukšlių konteinerį. Tačiau akivaizdu, kad L. N. šioje byloje turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą, jo pozicija yra gynybinė. Pažymi, kad L. N. parodymai ir teiginiai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Iš pradžių jis teigė, kad kilimėlis buvo laiptinėje prie (duomenys neskelbtini)durų, tačiau jis jo neėmė ir kur dingo kilimėlis nežino, o teisme jau teigė, kad kilimėlis visada buvo vidinėje vaistinės pusėje, o koridoriuje, laiptinės pusėje nebuvo bei tvirtino, kad per 7 metus nėra pirkęs kilimėlio ir kitų žmonių, kurie galėtų tai daryti, nebuvo. Tačiau ji, (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kaimynai, visi matė, kad kilimėlis visą laiką buvo laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) durų, o ne (duomenys neskelbtini) viduje, kaip dabar jau teigia L. N. taip bandydamas išsisukti nuo atsakomybės. Pareiškėjos nuomone, ši esminė aplinkybė t nebuvo įvertinta, nesupranta, kodėl teismas nenagrinėjo, kodėl L. N. keičia parodymus.
3.4. Nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog savavaldžiavimo faktas negali būti pagristas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Atkreipia dėmesį į tai, kad kompetentinga institucija, t. y. Joniškio rajono policijos komisariatas įvertino liudytojų parodymus bei nuosekliai ištyrė įvykio eigą, t. y. surinko pakankamai duomenų, kad L. N. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjos nuomone, L. N. jaučiasi nenubaudžiamas, todėl tyčia ir sąmoningai paėmė ir nunešęs išmetė (duomenys neskelbtini) priklausantį durų kilimėlį, taip realizavo savo tariamą teisę nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Tokiu būdu L. N. pažeidė ne tik jos materialiąsias teises ir teisėtus interesus, bet ir pakenkė visam (duomenys neskelbtini) darbo kolektyvui, ko pasėkoje (duomenys neskelbtini) daroma tiesioginė žala – nukenčia įmonės dalykinė verslo reputacija.
3.5. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas nepagrįstai panaikino Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 26 d. nutarimą, nes visapusiškai, pilnai ir objektyviai neištyrė visų aplinkybių. Nurodo, kad nutarime rašoma, kad tarp L. N. ir jos vyksta skyrybų procesas, santuokoje įgytas turtas, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) bei joje esantis turtas nėra padalinti. Teismo vertinimu, šiuo atveju vieno iš sutuoktinių veiksmai valdant santuokoje įgytą turtą neturėtų būti kriminalizuoti. Akivaizdu, kad skyrybos gali trukti ilgą laiką, tačiau tai nereiškia, kad L. N. gali nebaudžiamas siautėti, tyčiotis, sąmoningai kenkti kitiems asmenims, elgtis kaip tinkamas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į pareiškėjos V. N. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas prašo V. N. skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas visapusiškai, pilnutinai ir nešališkai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą. Nutarime išdėstyti teismo motyvai aiškūs ir suprantami, kodėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Taip pat nurodo, kad V. N. dėl šio įvykio buvo siūloma ginčus spręsti civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog nesurinkta objektyvių duomenų, kad L. N. savavališkai vykdė savo tikrą teisę nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, o tai, kad vyksta skyrybų procesas, santuokoje įgytas turtas, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) bei joje esantis turtas nėra padalinti, nereiškia, kad L. N. gali nebaudžiamas siautėti, tyčiotis, sąmoningai kenkti kitiems asmenims, elgtis kaip tinkamas. Taigi aukštesnysis teismas patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas panaikindamas Institucijos 2021 m. spalio 26 d. nutarimą, vadovavosi Institucijai pateiktu pareiškimu bei jo priedais, pareiškėjos bei jos norimo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, duotais tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek teisme, taip pat liudytojų parodymais, kita rašytine tyrimo medžiaga. Taigi, apylinkės teismas vadovavosi surinktų įrodymų visuma ir juos vertino teisingai, t. y. nepadarė nei faktinių aplinkybių konstatavimo, nei įrodymų vertinimo klaidos. Todėl nesutikti su priimto sprendimo teisingumu pagrindo nėra.
7. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja 2021 m. birželio 5 d. atvykusi į darbovietę pastebėjo, kad prie įėjimo į vaistinės patalpas ji pasigedo durų kilimėlio, o J. K. nurodžius, kad per langą jis matė einantį L. N., kuris rankose nešėsi susuktą daiktą, panašų į kilimėlį kojoms valyti bei išmetė į šiukšlių konteinerį, kurio viduje rado kilimėlį, anksčiau buvusį padėtą prie vaistinės durų kojoms valyti. Nors pareiškėja tvirtina, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad L. N., išmesdamas kilimėlį, kuris buvo padėtas prie vaistinės durų, savavališkai vykdė savo tikrą teisę nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, tačiau administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų nepakanka daryti neabejotinos išvados dėl L. N. kaltės.
8. Tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek ir teisme L. N. neigė paėmęs ir išmetęs kilimėlį buvusį prie (duomenys neskelbtini) įėjimo. Tuo tarpu liudytojas J. K. apklaustas tyrimo metu tvirtino, kad jis matė kaip L. N. neša ir išmeta kilimėlį į konteinerį. Tačiau apklausiamas teisme liudytojas iš esmės šių aplinkybių nepatvirtino. Jis parodė, kad matė per aikštelę einantį L. N. bei nešantį kažkokį daiktą, tačiau ką L. N. nešė ir kur ėjo, jis nežino, nes jo regėjimas yra prastas. Liudytojas taip pat nurodė, jog žinodamas, kad kaimynei R. yra dingęs kilimėlis padarė išvadą, jog L. N. galimai rado kilimėlį. Teigė, jog nesakė pareigūnams, kad L. N. išmetė daiktą į konteinerį. Tuo metu kai matė, L. N. buvo viduryje aikštelės, buvo likę 5 metrai iki konteinerio, iš tos vietos galima nueiti ir į kitą aikštelę, ir jis nematė kur link nuėjo L. N.. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamame nutarime apylinkės teismas, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, o tokių įrodymų, administracinio nusižengimo byloje nėra.
9. Be to, skundžiamame nutarime pagrįstai pažymėta ir tai, kad santuoka tarp pareiškėjos ir L. N. šiuo metu dar nėra nutraukta ir santuokoje įgytas turtas, tame tarpe ir Klinika bei joje esantis turtas, nėra padalinti, todėl, šiuo atveju netgi nustačius aplinkybę, kad kilimėlį galimai paėmė L. N., vieno iš sutuoktinių veiksmai valdant santuokoje įgytą turtą neturėtų būti kriminalizuoti.
10. Apygardos teismo vertinimu, asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
11. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog L. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, todėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas paliekamas galioti, o pareiškėjos V. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos V. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.