Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-30135-2024 paliktas nepakeistu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2024 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-30135-2024, kuriuo E. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji Justiniškių g. 91, Vilniuje, 2024 m. spalio 16 d. 13.22 val., vairavo automobilį „Mazda“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbulomis kliudė stovintį automobilį „BMW“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 14, 101 punktus. E. R. paskirta nuobauda – 430 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 10 mėn.

3. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi E. R. padavė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį.

3.1. Skundu nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kadangi apylinkės teismas nepripažino, kad 2024 m. spalio 16 d. apie 13.22 val. važiavo – vairavo automobilį „Mazda“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Justiniškių g. 91, Vilnius, pagrindiniu keliu, prieš pradėdama važiuoti įsitikino, kad tai daryti saugu, tačiau staiga iš parkavimo vietos į pagrindinį kelią išvažiavo automobilis „BMW“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vairuotojas turėjo nekliudyti jai bei kitiems eismo dalyviams, tačiau to nepadarė. Iš vaizdo įrašo medžiagos matyti, kad „BMW“ vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti apsižiūrėjo, todėl matė, kad ji važiuoja pagrindiniu keliu. Jos yra šio įvykio liudytoja, tačiau iki šiol nėra apklausta. Ji (E. R.) išvengti susidūrimo negalėjo, nes „BMW“ automobilis atsidūrė aklojoje zonoje, t. y. per veidrodėlį ji jo nematė.

3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas neišnagrinėjo, kad ir 2024 m. spalio 16 d. ir šiuo metu yra nenuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, nes užsieniečio nuolatinio gyventojo Lietuvos Respublikoje statusą patvirtina tik leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio ji neturi. Turėjo tik užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2024 m. rugpjūčio 8 d. Taip turėjo užsieniečio nuolatinio gyventojo LR statusą ir patvirtinanti dokumentą nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. spalio 24 d. E. P. vardu, vėliau gavo tik užsieniečio registracijos pažymėjimą E. P. vardu, asmens kodas Lietuvos Respublikoje suteiktas nuo 2011 m., nes ji yra lietuvių kilmės (duomenys neskelbtini) pilietė, jos mergautinė pavardė P., po pirmos santuokos P., dabartiniu metu R.. Kodėl policijos pareigūnai ir apylinkės teismas naudojasi negaliojančių dokumentų archyvų jai yra nežinoma. Apylinkės teismas pripažino, kad E. R. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2025 m. gruodžio 29 d., tačiau R. tapo tik 2023 m. liepos 13 d., norėdama gauti šį dokumentą 2025 m. vasario 11 d. nuvyko į Migracijos Departamentą, tačiau tokio dokumento rasta nebuvo, tik vėl gavo naują užsieniečio registracijos pažymėjimą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji su vyru turi automobilį „Mazda“, butą Vilniuje, kur yra deklaruota jos gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje, tačiau šis faktas nesuteikia jai nuolatinio gyventojo Lietuvos Respublikoje statuso ir neturi jokios reikšmės nagrinėjant šią bylą bei 2024 m. spalio 16 d. įvykį. Kai gaus nuolatinio gyventojo statutą Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos pilietybę, pakeis vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą įstatymu nustatyta tvarka. 2024 m. spalio 16 d. ji jokių Lietuvos Respublikos bei ES įstatymų nepažeidė, vairavo nuosavą automobilį Lietuvos Respublikoje.

3.3. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas neišnagrinėjo lengvinančių aplinkybių, jos šeimoje yra sunki materialinė situacija, du nepilnamečiai vaikai, vienam iš jų (I. R.) eismo įvykio metu buvo tik (duomenys neskelbtini), ji yra vaiko priežiūros atostogose, dirba tik vyras, todėl šiuo metu jų biudžetas yra mažas. Neišnagrinėta, kodėl policijos pareigūnai į įvykio vietą važiavo apie 4 valandas, tuo metu I. R. liko be šilumos ir maisto, bet jos laukė policijos pareigūnų, nes jų uždaviniai ginti pažeistą teisę, o į teismą institucija parašė, kad ji nori išvengti administracinės atsakomybės, jeigu norėtų išvengti atsakomybės, eismo įvykio vietoje galėjo surašyti eismo įvykio deklaraciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukta E. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė kyla asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal šią nuostatą, turi būti nustatyta, kad asmuo: 1) neturi teisės vairuoti transporto priemonę; 2) padarė KET pažeidimą; 3) dėl padaryto KET pažeidimo kitiems asmenims priklausančiai transporto priemonė, krovinys, kelio ir kitas įrenginys arba kitas turtas buvo apgadintas (sugadintas). E. R. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2024 m. spalio 16 d. 13.22 val., Justiniškių g. 91, Vilniuje, vairavo automobilį „Mazda“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį „BMW“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

7. E. R. skunde nurodo, jog automobilių susidūrimas įvyko ne dėl jos kaltės, taip pat nesutinka, kad neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Pirmiausia nurodo, kad ji važiavo pagrindiniu keliu, prieš pradėdama važiuoti įsitikino, kad tai daryti saugu, tačiau staiga iš parkavimo vietos į pagrindinį kelią išvažiavo automobilis „BMW“. Minėto automobilio vairuotojas turėjo nekliudyti jai, tačiau to nepadarė. Iš vaizdo įrašo medžiagos matyti, kad „BMW“ vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti apsižiūrėjo, todėl matė, kad ji važiuoja pagrindiniu keliu. Ji išvengti susidūrimo negalėjo, nes „BMW“ automobilis atsidūrė aklojoje zonoje, t. y. per veidrodėlį ji jo nematė.

8. Su tokia E. R. pozicija sutikti nėra jokio pagrindo. Apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, jog važiavo pagrindiniu keliu. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3.14 punktu, pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko transporto priemonių stovėjimo aikštelėje (toliau – stovėjimo aikštelė), kas, remiantis KET 3.16 punktu, yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Stovėjimo aikštelėse nenumatyta atskira transporto priemonių važiavimo tvarka, todėl turi būti laikomasi bendrų KET nuostatų – nesant kelio ženklų laikytis kelio ženklinimo, nesant ir pastarojo – bendrų taisyklių. KET 159 punkte numatyta, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. KET 106 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, persirikiuodamas, sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

9. Iš vaizdo įrašo matyti, kad E. R., važiuodama automobiliu „Mazda“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu stovėjimo aikštelėje, ketino sukti į kairę, tačiau, pakeitė važiavimo kryptį, pavažiuodama atgal ir pasukdama vairą taip, kad galėtų išsukti. Apeliantė nurodo, kad automobilis „BMW“ automobilis staiga išvažiavo iš stovėjimo vietos, tačiau vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia šį skundo argumentą. Matyti, kad vaizdo įrašo laiku 0.01.52, kaip tik tuo metu, kai „Mazda“ automobilis yra tiesiai už „BMW“, pastarasis pradeda lėtai judėti atbulas, tačiau sustoja, kad praleistų „Mazda“. Šis lėtas judėjimas atbulomis vyko tiesiai priešais „Mazdos“ vairuotojos pusės langą, todėl E. R. jau tuo metu turėjo matyti, kad „BMW“ ruošiasi išvažiuoti iš stovėjimo vietos. „Mazdai“ važiuojant tolyn, tolygiai pamažu juda ir „BMW“ automobilis, tačiau pamatęs, kad „Mazda“ atbula važiuoja tiesiai į jį, vaizdo įrašo laiku 0.02.03 sustoja. Tuo tarpu E. R., neįsitikinusi, kad pakeisti važiavimo kryptį (pradėti važiuoti atbuline eiga) yra saugu, atsitrenkia į jau sustojusį „BMW“ automobilį. Iš to, kokioje pozicijoje yra susidūrę automobiliai, akivaizdu, jog pro galinio vaizdo veidrodėlius (pro kairės pusės bei automobilio viduje esantį veidrodėlį) ji turėjo matyti „BMW“ automobilį, ir net jeigu nebūtų mačiusi, važiuodama atbula turėjo kitais būdais įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, tačiau to nepadarė.

10. Skundu apeliantė taip pat nesutinka su nutarime ir teismo nutartyje konstatuota aplinkybe, kad ji neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Teigia, kad yra nenuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, nes užsieniečio nuolatinio gyventojo Lietuvos Respublikoje statusą patvirtina tik leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio ji neturi. Tokią pareiškėjos poziciją paneigia teisės aktų nuostatos.

11. Pažymėtina, kad nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas nagrinėjamu atveju siejamas ne tik su teisiniu asmens statusu, ir kokio dokumento pagrindu asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau ir faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta; fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Taip pat, Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

12. Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Taigi trečiosios šalies pažymėjimo keitimas į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra paprasta administracinė dokumentų keitimo procedūra, o reiškia realų asmens (užsieniečio) teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje nustatyta, kad vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas). Dėl to darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje motorinę transporto priemonę vairuojantis asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus, vairuoja neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones.

13. Tiek iš pačios apeliantės skunde pateiktų argumentų, jog anksčiau turėjo išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau šiuo metu neturi, nes keitėsi pavardė, yra keičiami dokumentai, tiek iš byloje esančių duomenų apie E. R. deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tai yra padaryta jau nuo 2020 metų. Todėl spręstina, kad yra praėjęs 185 dienų laikotarpis, ir E. R., tam, kad galėtų vairuoti transporto priemones, teisėtai dalyvauti viešajame eisme, turėjo įstatymų nustatyta tvarka pasikeisti trečiojoje šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą išlaikydama egzaminą, tačiau to nepadarė, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdama tokios teisės. Pažymėtina, kad E. R. žinojo, kad vairuoja transporto priemonę neturėdama tokios teisės, ir kad turi išlaikyti egzaminą, tačiau to sąmoningai nedarė Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, E. R. dar 2022 m. gruodžio 19 d. buvo nubausta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti ir jai buvo skirta 350 Eur bauda bei specialios teisės atėmimas 6 mėnesiams.

14. Skunde taip pat teigiama, kad nebuvo įvertintinos lengvinančios aplinkybės – sunki materialinė padėtis, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, vienam iš jų eismo įvykio metu buvo tik 10 mėn. ANK 35 straipsnio 1 dalyje įvardyta 10 atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nei viena, administracinėn atsakomybėn patraukta E. R. neprisipažino ir nesigailėjo dėl padaryto nusižengimo, nėra duomenų apie savanoriškai atlygintus nuostolius ar pašalintą padarytą žalą, pats nusižengimas nebuvo padarytas dėl itin sunkios materialinės padėties ir kt. Nors teismas, ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija gali pripažinti ir kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju tam teisinio pagrindo nėra – jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių itin sunkią materialinę padėtį teismui nepateikta. Taip pat, nors nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad praeityje E. R. jau buvo bausta už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau atitinkamų išvadų nepadarė. Nagrinėjamu atveju E. R. paskirta kiek didesnė už minimali (350 Eur) bauda – 430 Eur, ir nežymiai ilgesnis nei minimalus (9 mėnesiai) specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – 10 mėnesių. Tiek nuobauda tiek administracinio poveikio priemonė paskirtos pagrįstai, teisėtai ir yra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui.

15. Skundo argumentai, jog byloje neišsiaiškinta dėl kokių priežasčių policijos pareigūnai į įvykio vietą važiavo apie 4 valandas, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir niekaip nekeičia nustatytų aplinkybių. Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad piliečiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka apskųsti policijos pareigūnų ir organų veiksmus. Piliečių skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų nagrinėja ir sprendžia policijos įstaigos, kurioje dirba policijos pareigūnas, vadovas. Nesutikus su šio pareigūno ar vadovo sprendimu, galima kreiptis į aukštesniąją policijos įstaigą ar kompetentingą kontroliuoti policijos veiklą organą arba teismą.

16. Papildomai Vilniaus apygardos teismui pateikti duomenys – skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo įsakymo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo išmokėjus draudimo išmoką niekaip nepaneigia E. R. kaltės nagrinėjamoje byloje ir nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas nagrinėjamoje byloje nesprendžia žalos atlyginimo, draudimo išmokos išmokėjimo pagrįstumo klausimų, kadangi administracinio susižengimo byla nagrinėjam tik dėl padaryto nusižengimo ir jo aplinkybių.

17. Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalie 4 punktą, paaiškėjus kitoms aplinkybėms, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį, E. R., turi teisę kreiptis į Lietuvos kelių policijos tarnybą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms Administracinių nusižengimų kodekso XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą, materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos E. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.