Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties E. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

6. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. ANK 505 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu ir buvo nubaustas E. J., numato atsakomybę asmeniui už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįsileidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Kaip teisingai pastebina ir E. J. skunde, kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo privalėjo vykdyti atsakingų institucijų nurodymuose nustatytus įpareigojimus, tai yra buvo tinkamas subjektas, bei tai, kad asmeniui pateikti įpareigojimai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

8. Šiuo konkrečiu atveju E. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas dėl to, kad per nustatytą terminą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nepateikė atsakymų į jos raštuose E. J. nurodytus klausimus. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijoje buvo gauti M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. (toliau – ir skundus pateikę asmenys) skundai, kuriuose jie nurodė, jog 2020 m. liepos 13 d. ieškinyje teismui, kuriuo pareiškėjas E. J. prašo pripažinti rinkimų į (duomenys neskelbtini) valdymo organus rezultatus negaliojančiais ir priteisti neturtinę žalą iš (duomenys neskelbtini) prezidento, apeliantas skundus pateikusius asmenis nurodė trečiaisiais asmenimis, ieškinyje atskleidė jų vardus, pavardes, adresus, ir asmens kodus, šiuos jų duomenis surinko ir tvarkė neteisėtai, neturėdamas tam teisėto duomenų tvarkymo tikslo ir pagrindo, skundą pateikusiems asmenims nepateikė informacijos apie jų asmens duomenų tvarkymą, nenurodė iš kur buvo gauti duomenys ir kam jie yra naudojami. Skundą pateikę asmenys prašė institucijos įpareigoti E. J. pateikti paaiškinimus dėl jų asmens duomenų šaltinio, tvarkymo tikslo ir pagrindo bei skirti E. J. administracinę baudą ir / arba taikyti BDAR numatytas poveikio priemones. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimais M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skundus dalyje dėl pareiškėjo asmens duomenų atskleidimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams buvo atsisakyta nagrinėti, o skundai dalyje dėl asmens duomenų rinkimo, tvarkymo ir duomenų subjekto teisės būti informuotam perduoti nagrinėti institucijos inspekcijos vyriausiajai specialistei.

9. Institucija, nagrinėdama minėtų asmenų skundus, 2020-11-12 raštais Nr. 2R-5634(2.13.), 2R-5635(2.13.), 2R-5636(2.13.), 2R-5637(2.13.), 2R-5638(2.13.), 2R-5639(2.13.) ir 2R-5640(2.13.) kreipėsi į E. J., prašydama iki 2020 m. lapkričio 26 d. pateikti šią informaciją: 1) nurodyti iš kur (nurodant fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, juridinio asmens pavadinimą, kontaktinius duomenis), kada, kokius pareiškėjų asmens duomenis E. J. gavo, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu juos gavo (surinko), bei pateikti tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas; 2) jeigu asmenų duomenis rinko (gavo) remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, nurodyti, ar supažindino juos su teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jų asmens duomenys, kaip to reikalauja BDAR 21 straipsnis? Jei taip, nurodyti kokiu būdu supažindino ir pateikti tokio supažindinimo faktą patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas. Jei nesupažindino, teisiškai pagrįsti, kodėl; 3) ar šiuo metu tvarko pareiškėjų asmens duomenis? Jei tvarko, prašė nurodyti, kokius pareiškėjų asmens duomenis tvarko (tvarkė), kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu, numatytu BDAR 6 straipsnyje ar kitame teisės akte, tai daro? Jei pareiškėjų asmens duomenų šiuo metu nebetvarko, nurodyti, kada pareiškėjų asmens duomenų tvarkymas buvo nutrauktas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; 4) ar informavo pareiškėjus apie jų asmens duomenų tvarkymą (rinkimą) taip, kaip to reikalauja BDAR 14 straipsnis? Jei taip, nurodyti kokiu būdu informavo ir pateikti tokio informavimo faktą patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas. Jei nesupažindino, teisiškai pagrįsti, kodėl. E. J., atsakydamas į minėtus institucijos raštus, nurodė, kad gindamas savo pažeistas teises bei teisėtus interesus ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl (duomenys neskelbtini) metu priimtų sprendimų panaikinimo (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus kreipėsi su ieškiniu kaip privatus fizinis asmuo, siekdamas apginti savo pažeistas teises, skundus pateikusių asmenų asmens duomenis tvarkė išimtinai asmeniniais tikslais. Pareiškėjas taip pat rašte paaiškino, kad teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo yra nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir įgyvendinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatyta tvarka. CPK 111 straipsnio nustatyti reikalavimai procesiniams dokumentas, taip pat ir ieškiniui. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus bei adresus. Kadangi institucijai skundus pateikusiems asmenims teismo sprendimas gali sukelti teisines pasekmes, sutinkamai su CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šie asmenys ieškiniu buvo įtraukti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) trečiaisiais asmenimis. Atitinkamai, vykdant aukščiau aptartus įstatymo reikalavimus, šie asmens duomenys buvo nurodyti ieškinyje. E. J. rašte pažymėjo, kad jokiems kitiems asmenimis, neturintiems įgaliojimų priimti ir nagrinėti jo ieškinio, skundus pateikusių asmenų asmens duomenys nebuvo atskleisti.

10. Institucija 2020-12-11 raštais Nr. 2R-6235(2.13.E), 2R-6236(2.13.E), 2R-6237(2.13.E), 2R-6233(2.13.E), 2R-6240(2.13.E), 2R-6242(2.13.E) ir 2R-6243(2.13.E) pakartotinai kreipėsi į apeliantą dėl informacijos reikalingos skundų nagrinėjimui pateikimo, prašydama pateikti atsakymus į tuos pačius keturis klausimus. Tuomet E. J. pateikė atsakymą, kuriame jis pažymėjo, kad pakartotiniame paklausime institucija nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl jo pirmajame rašte pateiktas paaiškinimas dėl jo veiksmų priskyrimo asmeninei veiklai nėra tinkamas ir kodėl pakartotinai pateikiami tie patys klausimai. Taip pat E. J. rašte paaiškino, kad jokie teisės aktai, jo, kaip fizinio asmens, neįpareigoja renkant informaciją, reikalingą ieškinio parengimui, fiksuoti ir išsaugoti duomenis ir įrodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis minėta informacija buvo gauta, todėl nei tokio pobūdžio informacijos, nei įrodymų apie tai institucijai pateikti negali. Fizinio asmens veiksmai, susiję su jam teisės aktais suteiktų teisių įgyvendinimu, laikytini asmenine veikla, kurios metu vykdomam asmens duomenų tvarkymui BDAR reikalavimai nėra taikomi, o fizinis asmuo nelaikytinas duomenų valdytoju. Taip pat apeliantas nurodė, kad asmens duomenų nerenka, netvarko BDAR aspektu. Institucija 2021 m. vasario 8 d. raštu Nr. 2R-530(2.13.Mr.) dar kartą kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos pateikimo, pažymėdama, kad tam, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija galėtų nustatyti, ar skundus pateikusių asmenų asmens duomenys buvo tvarkomi užsiimant išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla, E. J. turi jai nurodyti, iš kur (nurodant fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, juridinio asmens pavadinimą, kontaktinius duomenis), kada, kokius skundus pateikusių asmenų asmens duomenis gavo, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu juos gavo (surinko). Institucija 2021-02-17 gavo pareiškėjo raštą, kuriame jis nurodė, kad VDAI jau buvo pateikti atsakymai raštu 2020-11-25 bei 2020-12-28 dienomis. Pakartotiniame paklausime VDAI nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl jo siųstuose raštuose pateiktas paaiškinimas dėl jo veiksmų priskyrimo asmeninei veiklai nėra tinkamas ir kurie klausimai nebuvo atsakyti, dėl to nėra aišku, kodėl pakartotinai pateikiami tie patys klausimai. Institucija 2021-03-02 raštu Nr. 2R-927(2.13.Mr.) pakartotinai kreipėsi į E. J., prašydama patikslinti skundų pateikusių asmenų asmens duomenų rinkimo aplinkybes ir nurodydama, kad tam, jog VDAI galėtų nustatyti, ar skundų pateikusių asmenų asmens duomenys buvo tvarkomi užsiimant išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla, jis turi VDAI pateikti prašomą informaciją. VDAI 2021-03-15 gavo E. J. atsakymą, kuriame, be kita ko, pareiškėjas nurodė, kad realizuodamas konstitucinę teisę į teisminę gynybą naudojosi (naudojasi) profesionalaus teisininko (advokato) pagalba Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, institucija 2021-03-16 raštu Nr. 2R-1239(2.13.Mr) dar kartą kreipėsi į E. J. prašydama nurodyti, kokio teisininko (advokato) paslaugomis jis naudojosi (naudojasi) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje, nurodant teisininko (advokato) vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis. Inspekcija 2021-03-29 raštu Nr. 2R-2257(2.13.Mr.) gavo E. J. atsakymą, kuriame jis nurodė, jog jokių (rinkimo, tvarkymo, saugojimo ir pan.) veiksmų su skundus pateikusių asmenų asmens duomenis neatliko bei neatlieka. Rašte pažymėjo, kad atsakymai jau buvo pateikti dar 2020-11-25 raštu, skundus pateikusių asmenų duomenys buvo nurodyti išimtinai tik teismui pateiktame ieškinyje, naudojantis CPK įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos bei vykdant tame pačiame proceso įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Taip pat nurodė, jog minėto teisinio reguliavimo bei jo veiksmų teisėtumo niekaip neįtakoja advokato asmuo, t. y. kurio konkrečiai advokato teisinėmis paslaugomis naudojosi. Taigi, VDAI užduotas klausimas, kuris konkrečiai profesionalus teisininkas jam padėjo (padeda) realizuoti teisę į teisminę gynybą, yra teisiškai nereikšmingas institucijos atliekamame tyrime. Be to, ir pati VDAI raštu nenurodo bei nepagrindžia šios informacijos ryšio su atliekamu tyrimu. Dėl šios priežasties laiko, jog VDAI reikalaudama pateikti šią, tyrimui nereikšmingą, informaciją išeina už tyrimo ribų, t. y. nepagrįstai bei neteisėtai kišasi į jo privatų gyvenimą.

11. E. J. taip ir nepateikus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai visos jos prašomos nurodyti informacijos apelianto atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu jis pripažintas padariusiu šį nusižengimą ir nubaustas 390 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės nesutinka su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos bei pirmosios instancijos teismo, kuris skundžiama nutartimi paliko institucijos nutarimą dėl E. J. nubaudimo galioti, padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Toks apeliacinio skundo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais: 1) E. J. teigia, kad VDAI neturėjo teisės reikalauti jo pateikti prašomos informacijos, kadangi ši institucija nėra kompetentinga prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas, dėl ko ji neturėjo jokio pagrindo apskritai priimti ir nagrinėti M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skundus; be to, prašydama suteikti tokią informaciją institucija iš esmės vertė duoti jį parodymus prieš save, kas prieštarauja teisingo proceso principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje; 2) apeliantas pažymi, kad jis neatsisakė bendradarbiauti su VDAI, pateikė tiek jų prašomos informacijos, kiek žinojo ir tiek, kiek tai susiję su institucijos vykdomu tyrimu, išsamiai atsakė į kiekvieną iš septynių VDAI raštų, todėl išvada, kad jis trukdė VDAI naudotis savo įgaliojimais ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų yra nepagrįsta; 3) pažeidėjas tvirtina, kad jis neprivalėjo pateikti VDAI raštuose nurodytos informacijos, kadangi jam, kaip fiziniam asmeniui, BDAR nuostatos nėra taikomos. Su šiais skundo argumentais apygardos teismas nesutinka ir konstatuoja, kad tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl E. J. kaltės padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

12. Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį, duomenų tvarkymas yra bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

13. Valstybinės apsaugos inspekcijos nuostatų (toliau – Nuostatų), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156, 12.1 ir 12.2 punktuose nustatyta, kad siekdama Nuostatų 10.2 papunktyje nurodyto veiklos tikslo, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Asmens duomenų tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus šių įstatymų ir Elektroninių ryšių įstatymų nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą bei privatumo apsaugą, nustatytais atvejais, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais, ir, remdamasi skunduose pateikta informacija, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą BDAR, ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų.

14. Pagal ADTAĮ 14 straipsnį juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus (įskaitant reikalavimą atvykti į priežiūros institucijos patalpas, duoti paaiškinimus, bet tuo neapsiribojant), nedelsdami pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, dokumentų kopijas ir nuorašus, dokumentų kopijas, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais priežiūros institucijos funkcijoms atlikti.

15. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai yra suteikta kompetencija nagrinėti asmenų skundus, susijusius su galimais asmens duomenų tvarkymo, įskaitant rinkimą, pažeidimais, savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal ADTAĮ ir BDAR jai suteiktus įgaliojimus, tame tarpe ir spręsti, kaip reikalinga nagrinėti asmens skundus, kad būtų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija, o fiziniai bei juridiniai asmenys gavę Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimus, tame tarpe ir reikalavimą duoti paaiškinimus, susijusius su skundo nagrinėjimu, privalo pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai prašomą informaciją, dokumentus ir k. t.

16. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes, kad VDAI 2020-11-12 raštais Nr. 2R-5634(2.13.), 2R-5635(2.13.), 2R-5636(2.13.), 2R-5637(2.13.), 2R-5638(2.13.), 2R-5639(2.13.) ir 2R-5640(2.13.), prašydama pateikti prašomą informaciją, į E. J. kreipėsi po to, kai institucijoje buvo gauti net septynių asmenų skundai, dėl galimai neteisėto jų asmens duomenų (vardų, pavardžių, asmens kodų, adresų) tvarkymo, yra akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje Valstybinės apsaugos duomenų inspekcijos pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pagal jiems teisės aktų suteiktus įgaliojimus tikrinti aplinkybes, nurodytas M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skunduose, o tam institucijai reikėjo prašyti E. J., kuris kartu su civiliniu ieškiniu ir pateikė teismui minėtų asmenų duomenis, papildomos informacijos apie tai iš kur, kada ir kokius minėtų asmens duomenis jis gavo, kokiu būdu ir teisiniu pagrindu juos gavo (rinko) ir t. t. Skunde apeliantas akcentuoja tai, kad skundus VDAI pateikusių asmenų duomenis jis naudojo tik teikdamas teismui – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje, tuo tarpu BDAR 55 straipsnio 3 dalyje yra tiesiogiai įtvirtinta, kad VDAI nėra kompetentinga prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas, analogiškai aktualų teisinį reguliavimą interpretuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo praktikoje konstatavęs, kad ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalis nesuteikia VDAI teisės kontroliuoti bet kurių su asmens duomenimis teismuose atliekamų veiksmų, t. y. asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kuriuos atlieka teismai. Apygardos teismas sutinka, jog VDAI nėra įgaliota kištis į civilinių bylų ar kokių nors kitų bylų nagrinėjimo teisme procesą, dėl ko ji negali ir negalėjo vertinti skundus VDAI pateikusių asmenų asmens duomenų atskleidimo teismui teisėtumo, tačiau tuo pačiu atkreipia apelianto dėmesį, jog šiuo atveju institucija prašė pateikti E. J. informaciją, susijusią ne su asmens duomenų pateikimu teismui aplinkybėmis, o su jų rinkimo, tvarkymo ir duomenų subjekto teisės būti informuotam aplinkybėmis, dėl ko M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skundai ir buvo priimti nagrinėti, prieš tai atsisakius nagrinėti jų skundus dalyje dėl asmens duomenų atskleidimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Taigi, institucija pradėjo ir atliko tyrimą ne dėl galimo asmens duomenų, juos pateikiant teismui, pažeidimo, o dėl galimo pažeidimo juos tvarkant dar iki jų pateikimo teismui, visų pirma, juos gaunant (renkant). Kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, vien tai, kad duomenys, tiek kiek yra žinoma iš bylos duomenų, buvo panaudoti išimtinai asmeninėms reikmėms, apeliantui kreipiantis į teismą, savaime nereiškia, jog jie buvo surinkti teisėtai.

17. Atmestinas ir skundo argumentas, kad E. J. apskritai neturėjo pareigos prisiminti ir nurodyti iš kur gavo kitų asmenų asmens duomenis, saugoti su tuo susijusių dokumentų ir juos pateikti VDAI, nes jam BDAR nuostatos nėra taikomos, kadangi jis kitų žmonių asmens duomenis naudojo išimtinai asmeniniais tikslais, o ne vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą. BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte iš tiesų yra nustatyta, kad BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, nepaisant to, kad jis atliekamas automatinėmis priemonėmis, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Pagal BDAR preambulės 18 punkto išaiškinimą, šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Tačiau, kaip ir nurodoma Valstybinės apsaugos duomenų inspekcijos vyresniosios specialistės atsiliepime, BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos išimties taikymą visais atvejais būtina nustatyti, o ne preziumuoti. Pareiga konstatuoti, ar BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta išimtis taikytina šioje konkrečioje situacijoje, teko Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai, kaip BDAR priežiūrą vykdančiai ir asmenų skundus nagrinėjančiai institucijai. Tik įvertinusi duomenų surinkimo aplinkybes, šaltinius, apie ką informaciją ir privalėjo pateikti E. J., VDAI turėjo galimybę motyvuotai spręsti, ar šiuo atveju BDAR išimtis yra taikoma, ar ne, t. y. ar asmuo, rinkdamas duomenis, veikė išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Pažymėtina, jog ir VDAI tai savo raštuose buvo ne kartą išaiškinusi E. J., tačiau pastarasis vis tiek ignoravo šios institucijos nurodymus paaiškinti kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis surinko pareiškėjų duomenis. Be to, kaip matyti VDAI prašė apelianto pateikti informaciją ir apie teisininką, kurio paslaugomis jis naudojosi (naudojasi) civilinėje byloje, kurioje ir buvo pateiktas civilinis ieškinys su kitų žmonių asmens duomenimis, numanant, jog galimai būtent teisininkas E. J. vardu tvarkė (tame tarpe ir surinko) skundus padavusių asmenų asmens duomenis ir darė tai vykdydamas profesinę veiklą, tačiau E. J. nepateikė institucijai ir šių duomenų.

18. Apygardos teismas taip pat nesutinka, kad VDAI reikalavimas pateikti prašomą informaciją šiuo atveju negali būti pripažįstamas teisėtu ir dėl to, jog tokiu būdu E. J. yra verčiamas duoti parodymus prieš save, kas prieštarauja teisingo proceso principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje. Principas nemo tenetur se ipsum accusare (niekas negali būti verčiamas kaltinti pats save) yra vienas iš kertinių sąžiningo (teisingo) proceso sąlygų, tačiau šios nuostatos, saugančios nuo vertimo duoti parodymus prieš save, taikymas nagrinėjamoje situacijoje akivaizdžiai reikštų pernelyg platų jos aiškinimą. Tuo tarpu platesnė draudimo versti duoti parodymus prieš save traktuotė nėra išplėtota nei Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Darymas priešingos išvados formuotų ydingą praktiką, kai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, motyvuodamas tuo, kad naudojasi konstitucine garantija neliudyti prieš save, galėtų neteikti jokioms valstybės institucijoms jokių reikalaujamų duomenų ar dokumentų, taip trukdydamas joms atlikti būtinus jų veiklos veiksmus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo raštais pareikalavo tokios informacijos, be kurios jai vykdyti įstatymo priskirtas funkcijas ir išnagrinėti M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skundų būtų neįmanoma. Be to, priešingas aiškinimas prieštarautų jau anksčiau paminėtoms ADTAĮ 14 straipsnio nuostatoms. Kita vertus, kaip jau minėta, VDAI prašė apelianto pateikti informaciją ir apie teisininką, kurio paslaugomis jis naudojosi (naudojasi) civilinėje byloje, tuo tikslu, jog būtų galima patikrinti versiją, ar neteisėtai duomenų netvarkė būtent pastarasis, o ne apeliantas, tačiau E. J. nepateikė atsakymo ir į šį klausimą, nors tokios informacijos suteikimas niekaip negali būti traktuojamas kaip vertimas duoti parodymus prieš save, kadangi tokiu atveju atsakomybė už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą kiltų ne pačiam E. J., o visai kitam subjektui.

19. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad VDAI pareigūnų E. J. duotas nurodymas pateikti informaciją apie tai kokiomis aplinkybėmis, kokiu pagrindu jis surinko kitų asmenų duomenis, kaip juos tvarkė surinkęs, ar apie tai informavo juos, koks teisininkas atstovavo apelianto interesus civilinėje byloje, buvo teisėtas, tokiam reikalavimui pateikti egzistavo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas. Taip pat spendžiama, kad E. J. buvo tinkamas subjektas, būtent jis ir privalėjo vykdyti šį VDAI reikalavimą, kadangi jis pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriame buvo nurodyti skundus VDAI padavusių asmenų asmens duomenys, ir tik jis galėjo nurodyti asmens duomenų šaltinį ir kitą su tuo susijusią informaciją.

20. Absoliučiai nepagrįstas yra ir skundo argumentas, kad E. J. buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad jis išsamiai ir laiku atsakė į kiekvieną iš VDAI pateiktų raštų, neatsisakė su institucija bendradarbiauti, tiesiog pateikė jų prašomos informacijos tiek, kiek jos žinojo ir turėjo, ir tiek kiek ji buvo susijusi su vykdomu tyrimu. Iš 9 ir 10 šios nutarties punkte pateiktos VDAI ir E. J. susirašinėjimo santrumpos matyti, kad, nors apeliantas ir reaguodavo į VDAI raštus, tačiau taip ir nenurodė iš kur, kada, kokius M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. asmens duomenis jis gavo, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu juos gavo (surinko), ar supažindino šiuo asmenis su jų teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jų asmens duomenys, ar šiuo metu tvarko jų duomenis, ar informavo skundus VDAI pateikusius asmenis apie jų asmens duomenų tvarkymą (rinkimą) taip, kaip to reikalauja BDAR 14 straipsnis, taip pat nepateikė savo teisininko vardo, pavardės, kontaktinių duomenų, nors akivaizdu, jog ši informacija jam negalėjo būti nežinoma. Apygardos teismas visiškai pritaria ne teismo tvarka bylą išnagrinėjusios institucijos vertinimui, kad E. J. raštuose pateikti paaiškinimai, nurodant, kad jam taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta išimtis, kadangi duomenis jis naudojo išimtinai asmeniniais tikslais, teikdamas civilinį ieškinį byloje, taip siekdamas apginti savo teises, bet nepaaiškinant, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo surinkti asmenų duomenys, bei nenurodant jokios informacijos apie teisininką, nes tai, jo manymu, nėra susiję su VDAI vykdomu tyrimu, negali būti laikoma tinkamu institucijos nurodymų įvykdymu.

21. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu E. J. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Neatsakydamas į institucijos klausimus, kurie buvo pateikti apeliantui visiškai pagrįstai ir teisėtai, E. J. trukdė institucijai atlikti savo įgaliojimus ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, ir tokie jo veiksmai visiškai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Atitinkamai teisėtu ir pagrįstu pripažįstamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apelianto skundas netenkintas ir institucijos nutarimas buvo paliktas galioti. Nors žemesnės instancijos teismas iš tiesų pasisakė ne dėl visų E. J. skunde nurodytų argumentų, tačiau tai savaime negali būti vertinama kaip netinkamas skundo išnagrinėjimas ir nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

E. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.