Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Justinui Borevičiui ir atsakovės atstovėms Gerdai Petrikienei bei Ditei Rimkutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „NEB Finance“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „NEB Finance“ (toliau – Bendrovė) padavė teismui skundą (t. I., b. l. 25–27), prašydama panaikini Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2014-10-30 nutarimą Nr. 12R-103 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ginčijamu nutarimu jai nepagrįstai buvo paskirta 6 371,64 eurų (22 000 Lt) bauda, nes nepažeidė Reklamos įstatymo 13 str. 1 ir 2 d. nuostatų. Bauda pareiškėjai buvo skirta remiantis UAB „Interneto vizija“ pateiktais duomenimis, kad domeno www.kreditubirza.lt, iš kurio vartotojams skleidžiama nepageidaujama reklama, valdytoja yra Bendrovė. Tarnyba neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, kad nurodyto domeno savininkas yra Estijos Respublikos juridinis asmuo „Web Go OU“, todėl ji negali būti atsakinga už nepageidaujamos reklamos skleidimą. Pareiškėjos atstovas Tarnyboje vykusiame posėdyje negalėjo pateikti sutarties dėl domeno perleidimo, tačiau atsakovė tam papildomo termino nedavė. Tarnybos argumentai, kad Bendrovė trukdė tyrimui, yra nepagrįsti, nes ji negavo nė vieno Tarnybos siųsto rašto dėl informacijos suteikimo. Domenas www.kreditubirza.lt Estijos įmonei buvo perleistas 2014-05-28 sutartimi. Pagal sutarties 4.1.2 p. sąlygas, Estijos įmonė „Web Go OU“ perimtus domenus turėjo perregistruoti per penkis mėnesius, tą padarė iki 2014-10-17.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje keliamas ginčas dėl Tarnybos 2014-10-30 nutarimo Nr. 12R-103, kuriuo Bendrovė pripažinta pažeidusi Reklamos įstatymo 13 str. 1 ir 2 d. ir jai paskirta 6 371,64 eurų (22 000 Lt) bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad Tarnyboje buvo gauti vartotojų, t. y. 2014-05-05 ir 2014-08-27 G. M. (t. I, b. l. 52, 98), 2013-05-13 V. S. ir E. T. (t. I, b. l. 56–57), 2014-07-01 S. G. (t. I, b. l. 72–73), 2014-08-01 ir 2014-09-12 V. B. (t. I, b. l. 81, 112), 2014-09-01 V. S. (t. I, b. l. 105) skundai, kurių pagrindu Tarnyba UAB „NEB Finance“ atžvilgiu pradėjo tyrimą dėl galimo Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimo.

Išnagrinėjusi visą surinktą medžiagą ir išklausiusi Bendrovės atstovo bei vartotojo V. B. paaiškinimus, Tarnyba priėmė 2014-10-30 nutarimą Nr. 12R-103, kuriuo pripažino, kad Bendrovė pažeidė Reklamos įstatymo 13 str. 1 ir 2 d. ir paskyrė jai 6 371,64 eurų (22 000 Lt) baudą (t. I, b. l. 12–20).

Bendrovė su tokiu tarnybos nutarimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, motyvuodama tuo, kad ji negali būti pripažinta Reklamos įstatymo 13 str. reikalavimų pažeidimo subjektu, kadangi nėra domeno www.kreditubirza.lt savininkė.

Reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nustato Reklamos įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 str. 7 d., reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu (Reklamos įstatymo 13 str. 1 d.). Pagal Reklamos įstatymo 2 str. 16 d., reklamos vartotojas – tai asmuo, kuriam skiriama arba kurį gali pasiekti reklama.

Sisteminė nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad tam, jog asmuo galėtų būti pripažintas pažeidęs Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas, turi būti nustatyta, ar jo skleista informacija laikytina reklama Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. prasme, ar reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu buvo skleidžiama negavus reklamos vartotojo sutikimo arba nesant jo prašymo.

Pažymėtina, kad ginčo dėl to, kad vartotojams G. M., V. S., E. T., S. G., V. B. ir V. S. elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis teikta nepageidaujama informacija, dėl kurios jie kreipėsi į Tarnybą, atitinka reklamos sąvoką, todėl siekiant ją skleisti elektroniniu paštu ar telefonu turėjo būti gautas išankstinis vartotojo sutikimas. Ginčo dėl to, kad toks sutikimas iš vartotojų gautas nebuvo, byloje taip pat nėra.

Ginčas iš esmės keliamas tik dėl to, kad Bendrovė nėra tas subjektas, kuris gali būti pripažintas padaręs pažeidimą ir jam būtų skiriama bauda.

Nustatyta, kad pareiškėja Reklamos įstatymo 13 str. 1 ir 2 d. nuostatas pripažinta pažeidusi dėl to, kad reklamos vartotojams be išankstinio jų sutikimo elektroniniu paštu ir telefonu teikė nepageidaujamo turinio reklamą, t. y. G. M. elektroniniu paštu – 2014-04-17 ir 2015-05-02 (t. I, b. l. 53, 54), o telefonu – 2014-08-25 (t. I, b. l. 98–99), E. T. telefonu – 2014-04-12, 2014-04-23, 2014-05-12, V. S. telefonu – 2014-04-23, 2014-05-07 ir 2014-05-12 (t. 56–59), S. G. elektroniniu paštu – 2014-02-24 (t. I, b. l. 74), telefonu – 2014-07-01 (t. I, b. l. 78), V. B. telefonu – 2014-08-01 (t. I, b. l. 102–104) ir 2014-09-01 (t. I, b. l. 102–104), V. S. elektroniniu paštu 2014-08-06 (t. I, b. l. 107) ir 2014-08-27 (t. I, b. l. 110).

Teismui pateikta tarp UAB „NEB Finance“ ir Estijos įmonės „Webgo OU“ sudaryta 2014-05-28 pirkimo-pardavimo sutartis (t. I, b. l. 5–9) tvirtina, kad nuo šios sutarties pasirašymo momento domenas kreditubirza.lt (1.2.27 sutarties punktas) buvo parduotas įmonei „Webgo OU“.

Teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti nurodytos sutarties sudarymo aplinkybėmis, todėl pripažįsta pagrįstus Bendrovės argumentus, kad nuo šios sutarties sudarymo momento ji negali būti atsakinga už nepageidaujamos reklamos teikimą iš jai nebepriklausančio domeno kreditubirza.lt. Kita vertus, teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad nepageidaujama reklama be vartotojų sutikimo elektroniniu paštu ar telefonus buvo teikiama ir iki 2014-05-28, t. y. pareiškėjai esant domeno kreditubirza.lt savininke. Neginčytinai nustatyta, kad nepageidaujama reklama be vartotojo sutikimo buvo teikiama G. M. elektroniniu paštu – 2014-04-17 ir 2015-05-02 (t. I, b. l. 53, 54), E. T. telefonu –2014-04-12, 2014-04-23, 2014-05-12, V. S. telefonu – 2014-04-23, 2014-05-07 ir 2014-05-12 (t I, b. l. 56–59), S. G. elektroniniu paštu – 2014-02-24 (t. I, b. l. 74). Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu domeno kreditubirza.lt savininkė buvo Bendrovė, konstatuotina, kad ji pagrįstai pripažinta pažeidusi Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas.

Reklamos įstatymo 13 str. 2 d. nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atžvilgiu Tarnyba yra priėmusi 2014-04-10 nutarimą Nr. 12R-15, kuriuo už Reklamos įstatymo pažeidimą Bendrovei buvo skirta 1 370 Lt bauda. Šis nutarimas buvo priimtas gavus pačių vartotojų skundus, t. y. G. M., V. S., E. T. ir kt. Nutarimas teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, todėl yra galiojantis (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Bylos duomenys tvirtina, kad vartotojai G. Č., V. S. ir E. T., pirmą kartą kreipdamiesi į Tarnybą dėl nepageidaujamos reklamos, aiškiai išreiškė savo nesutikimą tokią reklamą gauti ir tai Bendrovei buvo žinoma, todėl pripažintina, kad pareiškėja pažeidė Reklamos įstatymo 13 str. 2 d. nuostatas.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nors Bendrovė dėl dalies nustatytų pažeidimų atsakomybėn patraukta nepagrįstai, tai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutarimą, nes teismas nustatė, kad pareiškėja, teikdama nepageidaujamą reklamą iki 2014-05-28, pažeidė Reklamos įstatymo 13 str. 1 ir 2 d. nuostatas.

Pareiškėja nesutinka su Tarnybos taikytomis jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis ir teigia, kad paaiškinimų bei dokumentų pateikti negalėjo, nes negavo nė vieno jai siųsto reikalavimo. Vadinasi, iš esmės nesutinka su jai paskirtos baudos dydžiu.

Ginčui aktualiu metu galiojusiame Reklamos įstatymo 24 str. 1 d. buvo nustatyta, kad už įstatymo 13 str. nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą (24 str. 5 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą (24 str. 7 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jeigu reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos baudos paskyrimo (24 str. 8 d.).

Iš ginčijamo nutarimo matyti, kad, individualizuodama Bendrovei skirtiną baudą, atsakovė atsižvelgė į tokias jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes: pareiškėja kliudė vykdyti tyrimą, t. y. nebendradarbiavo su Tarnyba ir neteikė jos prašomos informacijos, dėl pažeidimo gauti kelių vartotojų skundai, itin didelį pažeidimo mąstą, kelių reklamos sklaidos priemonių naudojimą bei į tai, kad padarytas pakartotinis pažeidimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai siųsti Tarnybos pranešimai dėl informacijos ir paaiškinimų pateikimo jai nebuvo įteikti, todėl iš dalies sutiktina, kad parenkant skiriamos baudos dydį į tai negalėjo būti atsižvelgta kaip į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kita vertus, nustatytos kitos pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad paskirta bauda individualizuota tinkamai. Pažymėtina, kad skundą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo padavė ne trys asmenys, pažeidimas buvo intensyvus, t. y. nevienkartinio pobūdžio, reklama teikta dviem sklaidos priemonėmis, t. y. elektroniniu paštu ir telefonu. Tai, kad padarytas pakartotinis Reklamos įstatymo pažeidimas ir jis padarytas tų pačių vartotojų atžvilgiu, teismas vertina kaip pareiškėjos atsakomybę itin sunkinančią aplinkybę. Akivaizdu, kad 2014-04-10 nutarimu paskirtos nuobaudos tikslai nebuvo pasiekti, nes Bendrovė ir toliau darė Reklamos įstatymo 13 str. pažeidimus.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos UAB „NEB Finance“ skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o Tarnybos 2014-10-30 nutarimas Nr. 12R-103 paliktinas galioti nepakeistas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pagal Administracinių bylu teisenos įstatymo 44 str. nuostatas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „NEB Finance“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.