- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-175-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-02032-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, D. Š., R. B., S. Y.
veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, D. Š., R. B. ir S. Y. (S. Y.) dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 9 d. leidimo rekonstruoti statinį (-ius) Nr. Lrs-(duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje šalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 9 d. išduoto leidimo rekonstruoti statinį (-ius) Nr. -(duomenys neskelbtini) galiojimą; leisti D. Š. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal teisės aktų reikalavimus parengti naują statinio projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; neatlikus 5 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovą S. Y. savo asmeninėmis lėšomis per 3 mėnesius nuo 5 punkte nurodytų terminų pabaigos atstatyti administracinės paskirties pastatą (unikalus Nr. - (duomenys neskelbtini)), esantį - (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. -(duomenys neskelbtini)), kuris yra Pasvalio miesto istorinėje dalyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) ir Kultūros vertybių registre nurodytas kaip architektūrinis, istorinis pastatas, į buvusią padėtį pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis: žymėjimas žemės sklypo plane 1b/p, ilgis 2,94 m, plotis 1,48 m, aukštis 2 m, iš viso 4,35 kv. m (kadastro duomenų nustatymo data – 2000 m. gegužės 24 d.); grąžinti į buvusią padėtį pastato pietvakariniame fasade 3 langų (1-ojo aukšto pirmas iš kairės, 2-ojo aukšto (antras ir trečias iš kairės) iki grindų lygio padidintas angas, langų angų aukštis turi būti 1,40 m; išmontuoti pastato fasado šiaurės rytinėje pusėje įstatytą langą (aukštis 1,70 m, plotis 1,25 m), lango angą užmūryti pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos dokumentuose: Nr. 05-20, 2010-05-14; Nr. 05-21, 2010-05-14; Nr. KPD-AV-864, 2015 m. rugsėjį 21 d., užfiksuotą padėtį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškinio dalį dėl ieškinio 5 ir 6 reikalavimų nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme; likusį ieškinio reikalavimą – panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 9 d. išduoto leidimo rekonstruoti statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą perdavė nagrinėti Regionų administraciniam teismui. Teismo motyvai:
2.1. Nurodė, kad ieškovė reikalavimą dėl statybos padarinių šalinimo sieja su Statybos patikrinimo aktu (surašytas 2023 m. birželio 2 d.) ir Patikrinimo vietoje aktu (surašytas 2024 m. rugsėjo 27 d.) konstatuotomis aplinkybėmis. Projektas parengtas bei Leidimas jo pagrindu buvo išduotas kur kas vėliau nei surašytas Savavališkos statybos aktas – atitinkamai 2024 m. kovo 19 d. ir 2024 m. balandžio 9 d. Projektu buvo siekiama įteisinti jau atliktus ir Savavališkos statybos aktu konstatuotus Pastato savavališkos statybos darbus (rekonstrukciją). Kaip matyti iš Patikrinimo vietoje akto, jokie statybos darbai po Savavališkos statybos akto surašymo ginčo Pastate nebuvo atlikti išskyrus stogo uždengimą – pastato apsaugojimą nuo aplinkos poveikio.
2.2. Nurodė, kad šiuo atveju ir yra susiklosčiusi būtent savavališkos statybos situacija: Savavališkos statybos aktu konstatuota, jog Statytojas, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto statybos projekto bei statybą leidžiančio dokumento, 2023 m. gegužės mėn. atliko Pastato statybos darbus (rekonstrukciją), kurių metu buvo nugriauta Pastato dalis pietvakarinėje pusėje bei pastatyta nauja Pastato dalis; atlikti paprastojo remonto darbai, keičiantys Pastato išvaizdą. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentų padarinių šalinimą reglamentuojančios nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi joks statybą leidžiantis dokumentas ginčo statybos darbų atlikimo metu nebuvo išduotas, o po Leidimo išdavimo statybos darbai apskritai nebuvo atliekami.
2.3. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad buvo atlikta savavališka Pastato rekonstrukcija, surašė Savavališkos statybos aktą, o vėliau ir Privalomąjį nurodymą jo pagrindu. Kadangi Privalomojo nurodymo pagrįstumas teisme nebuvo ginčijamas, taip pat nebuvo iškelta byla dėl juo nustatyto termino pratęsimo, konstatuotina, jog tai yra galiojantis vykdomasis dokumentas, kuriuo galutinai išspręstas savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas.
2.4. Nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai, susiję su statybos padarinių šalinimu, yra pertekliniai ir nenagrinėtini teisme, nes jau yra išspręsti, ji turi vykdomąjį dokumentą, kurį gali priverstinai vykdyti, todėl bylos dalis dėl ieškovės ieškinio 5 ir 6 reikalavimų nutrauktina.
2.5. Pažymėjo, kad jokie statybos darbai Leidimo (2024 m. balandžio 9 d. leidimas rekonstruoti statinį (- ius) Nr. (duomenys neskelbtini)), skirto savavališkos statybos padariniams įteisinti, pagrindu nebuvo atlikti, o savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas jau yra išspręstas galiojančiu Privalomuoju nurodymu, kuris pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalį yra vykdomasis dokumentas, todėl pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipiasi į administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas, todėl byla perduotina Regionų administraciniam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) prašo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Nurodo, kad statybos darbai išduodant rekonstravimą leidžiantį dokumentą buvo baigti. Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra spręstina pagal tai, ar, pripažinus rekonstravimo leidimą negaliojančiu, reikės pašalinti statybos padarinius. Nagrinėjamu atveju rekonstravimo leidimo pagrindu yra atlikti statybos darbai, užfiksuoti patikrinimo akte Nr. FAK-1313, todėl darytina išvada, kad ši byla pagal Inspekcijos ieškinį yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
3.2. Nurodo, kad teisme civilinė byla iškelta 2024 m. spalio 10 d. Inspekcija vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 144.2. punktu, kuriame numatyta, kad tuo atveju, kai teisme yra priimtas Inspekcijos reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir visų savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nurodymas yra panaikinamas, 2024 m. spalio 30 d. potvarkiu Nr. P3-103 „Dėl 2023 m. rugpjūčio 4 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius NR. (duomenys neskelbtini) panaikinimo“ panaikino privalomąjį nurodymą.
3.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nesivadovavo suformuota teismine praktika.
3.4. Nurodo, kad neteisėtai išduotas rekonstravimo leidimas jau sukėlė materialinius teisinius padarinius, todėl vien administracinio akto galiojimo panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų tinkamai įgyvendinti Inspekcijos funkcijų ir apginti įstatymų saugomo intereso.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Pasvalio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Nurodo, kad, skundžiama nutartimi nutraukus civilinės bylos dalį dėl statybos padarinių šalinimo, ieškinio reikalavimas lieka vien dėl Statybos leidimo galiojimo panaikinimo, t. y. nebelieka reikalavimų, susijusių su statinio savininko nuosavybės teisėmis, ir laikytina, kad dominuoja administracinio teisinio pobūdžio santykiai. Tuo tarpu, ieškovei 2024 m. spalio 30 d. panaikinus Privalomąjį nurodymą, nebeliko galiojančio vykdomojo dokumento, išsprendžiančio savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą, ir civilinių teisinių padarinių klausimas lieka neišspręstas.
4.2. Pažymi, kad ieškiniu ginčijamo Statybos leidimo pagrindu (po jo išdavimo) nebuvo atlikti jokie statybos darbai, statybos darbai buvo atlikti iki Statybos leidimo išdavimo, jie užfiksuoti Savavališkos statybos akte, o Specialioji teisėjų kolegija taip pat ne kartą yra pažymėjusi ir tai, kad, ginčijamą statybos leidimą byloje pripažinus negaliojančiu, aktualus būtų tik šio leidimo pagrindu neteisėtai atliktų statybos darbų pasekmių šalinimo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
5. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria dalis bylos nutraukta, o kita dalis perduota Regionų administraciniam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
6. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad statytojo D. Š. (toliau – ir statytojas) įgaliotas asmuo 2024 m. kovo 19 d. pateikė Pasvalio rajono savivaldybės administracijai prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jis buvo priimtas ir patenkintas. Pasvalio rajono savivaldybės administracija 2024 m. balandžio 9 d. išdavė statytojui rekonstravimo leidimą, kuriuo pagal projektuotojo R. B. (toliau – ir projektuotojas) 2024 metais parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Administracinės paskirties pastato, keičiant dalies patalpų paskirtį į gyvenamąją, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ (toliau – statybos projektas) suteikiama teisė rekonstruoti statinį, adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcija laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. atliko rekonstravimo leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą ir 2024 m. gegužės 27 d. rekonstravimo leidimo patikrinimo aktu konstatavo, kad rekonstravimo leidimas išduotas neteisėtai.
8. Taip pat S. Y. 2023 m. rugpjūčio 4 d. surašytas nurodymas nevykdyti statybos darbų, juo S. Y. įpareigotas „nevykdyti jokių administracinės paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra Pasvalio miesto istorinėje dalyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir Kultūros vertybių registre nurodytas, kaip pastatas turintis vertingųjų savybių požymių, rekonstravimo darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius“. Be kita ko, šiame nurodyme pažymėta, kad „TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams“.
9. Inspekcijos įgaliota pareigūnė 2024 m. rugsėjo 11 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo: „Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi. Po 2023 m. gegužės 22 d. atlikto patikrinimo metu (IS ,,Infostatyba“ surašytas 2023 m. birželio 2 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuotų faktinių aplinkybių situacija pakitusi: statinio – rekonstruojamo administracinės paskirties pastato (toliau – pastatas) – stogas padengtas stogo danga (skardos lakštai su užlankstais). Google street view nuotraukose pastato stogo danga fiksuota 2023 m. rugpjūčio mėn., t. y. stogas padengtas danga iki surašant 2023 m. rugpjūčio 4 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).“
10. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. spalio 10 d. priėmė ieškovės Inspekcijos ieškinį atsakovams Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, D. Š., R. B., S. Y. dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 9 d. leidimo rekonstruoti statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje šalinimo.
11. Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškinio dalį dėl ieškinio 5 ir 6 reikalavimų nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme; likusį ieškinio reikalavimą – panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 9 d. išduoto leidimo rekonstruoti statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą perdavė nagrinėti Regionų administraciniam teismui.
12. Apeliantė nesutinka su ginčijama nutartimi, nurodydama, kad statybos darbai išduodant rekonstravimą leidžiantį dokumentą buvo baigti. Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra spręstina pagal tai, ar, pripažinus rekonstravimo leidimą negaliojančiais, reikės pašalinti statybos padarinius. Nagrinėjamu atveju rekonstravimo leidimo pagrindu yra atlikti statybos darbai, užfiksuoti patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad ši byla pagal Inspekcijos ieškinį yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Be to, Inspekcija jau 2024 m. spalio 30 d. potvarkiu Nr. P3-103 „Dėl 2023 m. rugpjūčio 4 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius NR. (duomenys neskelbtini) panaikinimo“ panaikino privalomąjį nurodymą.
13. Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.
14. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aiškus reglamentavimas, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Aptariamu atveju ginčijamo statybos leidimo pagrindu statyba jau baigta, todėl minėti reikalavimai teismingi bendrosios kompetencijos teismui (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. T-57/2015, priimta byloje D. D.-U. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2013 m. liepos 10 d. nutartis T-88-2013, priimta byloje „Inovatyvūs aplinkosaugos sprendimai“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras; 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. T-244-2012, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius v. Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir kt.; 2012 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. T-77-2012, priimta byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt.). Nors byloje reiškiami ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jie negali pakeisti viso ginčo teismingumo, kai kitiems ieškiniu reiškiamiems reikalavimams įstatymams nustato aiškias teismingumo taisykles. Be to, visi byloje pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, taigi juos išskirti į atskiras bylas netikslinga, todėl visų pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-87/2016; 2016 m. vasario 3 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-16/2016; Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-60/2022).
15. Dėl bylos rūšinio teismingumo Specialioji teisėjų kolegija laikosi nuoseklios pozicijos, kad įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, o Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi bendros praktikos, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017; 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2016; kt.). Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne. Specialioji teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad toks reikalavimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Išnagrinėtoje byloje Specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad Inspekcija 2018 m. balandžio 5 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame užfiksavo, kad statytojas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, 2017 m. rugsėjo–spalio mėnesiais rekonstravo Elektrinę. Inspekcija 2018 m. balandžio 9 d. surašė privalomąjį nurodymą. 2019 m. gegužės 22 d. Inspekcijai pateikė duomenis, kad gavo statybą leidžiantį dokumentą dėl Elektrinės statybos, dėl kurios savavališkos rekonstrukcijos buvo surašytas 2018 m. balandžio 5 d. savavališkos statybos aktas. Ginčijamas Statybos leidimas yra išduotas vietoje, kurioje yra konstatuota savavališka statyba, o pati statyba yra ne tik pradėta, bet ir baigta. Specialioji kolegija nusprendžia, kad keliamas ginčas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, jame (ginče) siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones ir todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose specialiosios kolegijos nutartyse, sprendžiant dėl bylų, kuriose vertinama savavališka statyba, pradėta (įvykdyta) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, teismingumo (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2019; 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2017).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi analogiška situacija, dėl kurios yra pateiktas Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimas, t. y. statybos darbai išduodant rekonstravimą leidžiantį dokumentą buvo baigti. Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra spręstina pagal tai, ar, pripažinus rekonstravimo leidimą negaliojančiu, reikės pašalinti statybos padarinius. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju rekonstravimo leidimo pagrindu yra atlikti statybos darbai, užfiksuoti patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad ši byla pagal Inspekcijos ieškinį yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
17. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos, o kartu ir valstybės interesų apsaugos užtikrinimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra galimas tik iš esmės nagrinėjant klausimą dėl statybos padarinių šalinimo bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad neteisėtai išduotas rekonstravimo leidimas jau sukėlė materialinius teisinius padarinius, todėl vien administracinio akto galiojimo panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų tinkamai įgyvendinti Inspekcijos funkcijų ir apginti įstatymų saugomo intereso.
18. Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 144.2 punkte numatyta, kad jei atlikus statybą leidžiančio dokumento patikrinimą nustatoma, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas per 10 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto surašymo Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka patikrina, ar statinys (jo dalis) nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, surašo statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą ir atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus atliekami reikiami Reglamento 141.5.1 papunktyje arba 141.5.2 papunktyje nurodyti veiksmai. Tuo atveju, kai teisme yra priimtas Inspekcijos reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir visų savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nurodymas yra panaikinamas.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Inspekcija 2024 m. spalio 30 d. potvarkiu Nr. P3-103 „Dėl 2023 m. rugpjūčio 4 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius NR. PNSSP-20-230804-00099 panaikinimo“ panaikino privalomąjį nurodymą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimai, susiję su statybos padarinių šalinimu, yra pertekliniai ir nenagrinėtini teisme, nes jau yra išspręsti, ir ji turi vykdomąjį dokumentą, kurį gali priverstinai vykdyti, vertintina kaip nepagrįsta, padaryta netinkamai pritaikius materialinės teisės normas ir tinkamai nesivadovavus suformuota teismine praktika.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bylų rūšinį teismingumą, nesivadovavo Specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika dėl bylų rūšinio teismingumo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės visa ieškinio apimtimi (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės visa ieškinio apimtimi.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.