Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-26 · Civilinė byla Nr. e2S-76-431/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-26
Bylos Nr.
e2S-76-431/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06217-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
V. M., L. S.
Ieškovas
Z. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-76-431/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06217-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.10.;
(S)3.3.2.5.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovams V. M. ir L. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Atsakovas prašė išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimu priteistų sumų įvykdymą, tai yra leisti atsakovui mokėti ieškovei po 723,59 Eur dydžio mėnesinę sumą per 30 mėnesių. Nurodė, kad šiuo metu iš gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais, sumokėti iš karto visą priteistą sumą neturi jokių realių finansinių galimybių, o skolos mokėjimo išdėstymas dalimis suteiktų atsakovui galimybę tinkamai įvykdyti prievolę ir sumokėti paskolą. Pažymėjo, jog siekia parduoti jam priklausantį autobusą.

Ieškovė nesutiko su prašymu. Nurodė, kad atsakovo pateikta pažyma apie jo darbo užmokestį patvirtina, kad jis gauna apie 37 Eur darbo užmokesčio, mokamo (duomenys neskelbtini). Atsakovas kitų duomenų apie visas savo gaunamas pajamas ir turtą nepateikė. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl jo nurodomi duomenys apie jo 37 Eur siekiantį darbo užmokestį neatitinka tikrovės ir nurodomi tik siekiant vilkinti savo įsipareigojimų vykdymą ieškovei. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui priklauso ½ dalis buto, kuris jam po atiteko santuokos nutraukimo. Tačiau nuo 2008 m. spalio 10 d. šis turtas yra įkeistas, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti ieškovei palankaus sprendimo įvykdymu. Ieškovė, būdama atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės kreditore, atsakovo santuokos nutraukimo byloje nebuvo informuota apie šią bylą. Tokiais veiksmais atsakovas siekė nuslėpti kreditorinių įsipareigojimų ieškovei vykdymą. Atsakovas teismo sprendimo nevykdė, ir jokių lėšų pagal paskolos sutartį ieškovei nemokėjo. Atsakovas teikia paskolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų grąžinimo grafiką, iš kurio matyti, jog išdėstoma tik sprendimu priteista suma. Akivaizdu, jog atsakovas neketina mokėti palūkanų už naudojimąsi ieškovės lėšomis ar sutartinių palūkanų. Tenkinus atsakovo prašymą, jis nepagrįstai naudotųsi ieškovės lėšomis dar 30 mėnesių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė atsakovo V. M. prašymą dėl teismo sprendimu priteistų sumų išdėstymo ir priteisė iš atsakovo V. M. ieškovei Z. K. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovas, kreipdamasis į teismą su prašymu išdėstyti teismo sprendimu priteistas sumas 30 mėnesių laikotarpiui, nepateikė pakankamai įrodymų ir duomenų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį. Atsakovas nei per paskutinius metus, nei bylos nagrinėjimo metu geranoriškai ieškovei nemokėjo palūkanų ir negrąžino paskolos dalies pagal turimas galimybes. Todėl teismas padarė išvadą, jog nėra tikslinga išdėstyti teismo sprendimo įvykdymo. Formalus prašymo tenkinimas, nesant byloje prašymą pagrindžiančių įrodymų, neatitiktų įstatymo dėl sprendimų įvykdymo ar išdėstymo tvarkos reikalavimų bei pažeistų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo bei sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus (CK 1.5 straipsnis, CPK 17-18 straipsniai), todėl nėra pagrindo patenkinti atsakovo prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį. Nurodo, jog atsakovas prašyme teigė, kad šiuo metu iš gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais, sumokėti iš karto visą priteistą sumą neturi jokių realių finansinių galimybių. Teismas, patenkinęs atsakovo prašymą priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, suteiktų galimybę atsakovui tinkamai įvykdyti prievolę ir sumokėti paskolą. Atsakovas mokėdamas ieškovei po 723,59 Eur skolos per mėnesį, mokėtų didesnę sumą, negu ta kurią realiai priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu išieškotų antstoliai. Siekdamas tinkamai įvykdyti prievolę atsakovas parduoda areštuotą transporto priemonę už kainą nuo 30 000 Eur iki 24 000 Eur. Atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovei 500 Eur piniginę įmoką.

Ieškovė Z. K. atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu, prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas nepateikė duomenų apie visas savo gaunamas pajamas ir turtą, todėl darytina išvada, kad atsakovas nėra sąžiningas ir nenurodo tikrosios savo turtinės padėties. Atsakovo nurodomi duomenys, jog dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis gauna tik 37 Eur darbo užmokestį, neatitinka tikrovės ir nurodomi siekiant vilkinti savo įsipareigojimų vykdymą. Atsakovo pateiktame skolos grąžinimo grafike yra nurodoma tik sprendimu priteista suma. Tai patvirtina, kad atsakovas neketina mokėti palūkanų už naudojimąsi ieškovės lėšomis ar sutartinių palūkanų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su sprendimo vykdymo išdėstymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši teismo teisė vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas gali būti taikomas tada, kai jų taikymo reikalauja tam tikros socialiai reikšmingos aplinkybės (LAT 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002).

Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, t. y. konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, taip pat turi būti atsižvelgta, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei 17 500 Eur paskolos, 2 730 Eur sutartinių palūkanų, 67,68 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 20 297,68 Eur sumos nuo 2016 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 410 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas dirba dviejose įmonėse, iš viso gauna apie 1 037,77 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovas nuosavybės teise turi didelės vertės transporto priemonę, kurią siekia parduoti, taip pat ½ dalį buto, kuris yra įkeistas nuo 2008 m. spalio 10 d. Kitų duomenų apie atsakovo turimą turtą, gaunamas pajamas bei skolas kitiems asmenims byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis, jo turimo turto, gaunamų pajamų ir teismo sprendimu priteistos mokėtinos sumos santykį atsakovo turtinė padėtis nepripažintina ypač sunkia. Atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, negu vidutinis darbo užmokestis, vien parduodamos transporto priemonės kaina – 24 000 Eur – viršija teismo sprendimu priteistos skolos dydį. Todėl primos instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo ir neišdėstė priimto sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad atskirajame skunde atsakovas nenurodė jokių aplinkybių bei teisinių argumentų, kurie galėtų pagrįsti pirmos instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

Ieškovė pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatui sumokėjo 200 Eur, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Z. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Laima Gerasičkinienė