- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- I-1931-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04956-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti 5 000 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 29). Skunde ir jo patikslinime (b. l. 1–3, 24) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-07-20 iki 2016-10-23 buvo konvojuojamas apgailėtinomis, nežmoniškomis sąlygomis, sėdint ant kieto pagrindo. Konvojavimo automobiliai buvo labai nešvarūs, purvini, juose buvo prinešta žemių, mėtėsi kiaušinių lukštai, dešrelių odelės ir plėvelės, plastikiniai maišeliai ir buteliai, saldainių popieriukai, saulėgrąžų lukštai ir nuorūkos. Pažymėjo, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas konvojaus pareigūnams reiškė pretenzijas, prašė, kad būtų užfiksuota, kad suolai buvo purvini ir dulkėti. Tačiau konvojaus pareigūnai į pareiškėjo pretenzijas nereaguodavo ir jų neužfiksuodavo. Nurodė, kad konvojaus pareigūnai pareiškėjui ir kitiems konvojuojamiesiems rodė šaunamuosius ginklus, mojavo guminėmis lazdomis, dėl ko pareiškėjui kildavo baimė ir neapykanta. Ne vieną kartą konvojavimų metu teko kalinių akivaizdoje šlapintis į plastikinius butelius, nes kelionės metu nebuvo suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu. Konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų, nebuvo rankenų, už kurių būtų galima laikytis konvojavimo metu. Konvojaus automobiliai trūkčiojo, dėl ko pareiškėją pykino. Konvojaus automobiliuose nebuvo ventiliacijos, gryno oro ir dienos šviesos. Žiemos metu konvojaus automobiliuose buvo šalta, o vasara karšta. Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas patyrė pažeminimą, fizines ir dvasines kančias, stresą ir baimę.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 31–36) nurodė, kad turimais duomenimis Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnai pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu jį konvojavo 9 kartus planinio konvojaus maršrutais: Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Lukiškių TI-K-Vilniaus pataisos namai- Lukiškių TI-K. Planinio konvojavimo metu buvo panaudoti specialiosios paskirties automobiliai: VW Crafter 50 valst. Nr FUV 254, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 558, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 561, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 149, VW Crafter 50, valst. Nr. FUV 253, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 152, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 153, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 150, Iveco Eurocargo ML90E18/9 valst. Nr. GND 472. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios paskirties transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti. Tarnyba konvojavo konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos. Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis šiais teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama nurodytais dokumentais. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų, tarnyba pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Pareiškėjas buvo konvojuotas ir specialiosiomis transporto priemonėmis - VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 558, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 149, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 152, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 153, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 150, kuriose saugos diržai yra įrengti. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad konvojavimo metu konvojuojamieji nebuvo vedami į tualetą Tarnyba pažymėjo, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad konvojavimo automobiliuose buvo antisanitarnės sąlygos. Nurodo, kad Tarnybos vado 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-441 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos“ 26 punkte, Tarnybos vado 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 47V-596 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 18 punkte ir Tarnybos vado 2014 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 47V-248 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ pakeitimo 15 punkte nustatyta, kad „Vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekciją. Neplaninės dezinfekcijos atliekamos atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų prašymus.“ Tarnyba užtikrina tinkamą paruošimą specialaus transporto konvojavimui, t. y., konvojavimui skirtos transporto priemonės yra švarios. Konvojuojamieji privalo vykdyti specialius reikalavimus konvojavimo metu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 129 punktu konvojaus viršininkas ar konvojaus viršininko padėjėjas paskelbia konvojuojamiesiems taikomus Konvojavimo taisyklių 126-128 punktų režimo reikalavimus. Konvojavimo taisyklių 126.4 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji privalo palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose). Konvojavimo taisyklių 3 punkte nurodyta, kad „Konvojus - viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos (toliau vadinama - Karo policija), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama - Kalėjimų departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimas-ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą“. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą). EŽTT savo praktikoje ne kartą nustatė Konvencijos 3 str. pažeidimą panašiose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., EŽTT 2007-06-19 sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą, nr. 12066/02 19; Kalashnikov prieš Rusiją, nr. 47095/99 ir kt.). Pagal šio teismo praktiką, atsakovo atsakomybės nepašalina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymo vietų perpildymo bei tai, kad atsakovės atstovė neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius ir nuteistuosius. Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sąlygas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės (EŽTT 2005-01-18 sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją, Nr. 41035/98; 2006-02-02 sprendimas byloje Iovchev prieš Bulgariją, Nr. 41211/98).
Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 p. nustatyta, konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 p. – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Atsakovės atstovė Tarnyba pateikė kelionės žiniaraščius, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Tarnybos buvo konvojuojamas 2014-07-17, 2014-08-07, 2015-03-30, 2015-05-13, 2015-05-14, 2015-05-25, 2016-10-13, 2016-10-20, 2016-10-24, t. y. iš viso 9 kartus ( b. l. 37-72). Taip pat byloje gauti automobilių, kuriais yra vykdomas konvojavimas registracijos liudijimų ir techninės apžiūros rezultatų kortelių kopijos (b. l. 73-80, 83-84, 88, 92-93, 95-96, 98-99, 101-102, 104-105, 107-108, 110-111, 113-114), patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimo automobiliuose teko sėdėti ant kieto pagrindo, nebuvo saugos diržų. Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės). Minėtame Konvojavimo taisyklių punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtino Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (toliau – Techniniai reikalavimai). Techninių reikalavimų 1 punkte numatyta, kad šiuo teisės aktu yra nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent šis teisės aktas taikytinas ginčo teisiniam santykiui (dėl saugos diržų). Techninių reikalavimų 1 priedas numato motorinių transporto priemonių bendruosius reikalavimus. Šio priedo 7.1 punkte numatyta, kad M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai. Iš transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad transporto priemonės su kuriomis buvo vykdomas konvojavimas ginčo laikotarpiu, yra M ir N tipo (M2, N2). Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 244 punkte taip pat nustatyta, kad kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. KET 235 punkte numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą. Techninės apžiūros metu, vertinant transporto priemonės techninę būklę, be kita ko, vertinama ir tai, ar yra įrengti privalomi saugos diržai (Techninių reikalavimų 2 priedo 7.1.2 punktas). Tuo atveju, jeigu nėra įrengti saugos diržai, kai jie yra būtini, techninę būklę vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra didelis trūkumas (DT). Pagal Techninių reikalavimų 16 punktą, vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai arba kiti esminiai trūkumai. Pašalinus nustatytus esminius trūkumus, transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai (Techninių reikalavimų 17 punktas). Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuotas ir specialiosiomis transporto priemonėmis (VW Crafter 50, valst. Nr. EFS 558, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 149, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 152, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 153, VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 150), kuriose saugos diržai yra įrengti. Teismas nemato pagrindo abejoti atsakovės atstovės teiginiu, kad kai kuriuose automobiliuose, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, buvo saugos diržai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su saugos diržų įrengimo pažeidimais, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad konvojuojamieji konvojavimo metu nebuvo vedami į tualetą, tekdavo šlapintis į plastikinius butelius. Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Apie tai daromas įrašas kelionės žiniaraštyje. Iš į bylą pateiktų kelionių žiniaraščių (b. l. 38, 42, 46, 50, 54, 58, 62, 66) matyti, kad konvojuojamieji buvo vedami tualetą, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad konvojavimų metu nebuvo vedamas į tualetą, atmetamas kaip nepgrįstas.
Dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl ventiliacijos, gryno oro ir dienos šviesos nebuvimo konvojaus automobiliuose teismas pažymi, kad, kaip buvo paminėta aukščiau, Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatyta, kad specialiuosiuose automobiliuose turi būti įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui. Iš specialiųjų automobilių, skirtų konvojuojamiems pervežti, kėbulo kamerų schemų matyti, kad juose įrengta ventiliacija (b. l. 82, 91, 94, 97, 100, 103, 106, 109, 112). Be to iš į bylą pateikto Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus 2014 m. gegužės 12 d. Ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolo Nr. F-M-175 matyti, jog, patikrinus automobilius, kuriais Tarnyba vykdė asmenų konvojavimą, ventiliacijos efektyvumo pažeidimų nenustatyta (b. l. 89-90). Dėl pareiškėjo nusiskundimo, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo dienos šviesos, teismas pažymi, kad iš minėtų į bylą pateiktų automobilių schemų matyti, jog automobiliuose, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, langai yra (b. l. 82, 91, 94, 97, 100, 103, 106, 109, 112). Iš į bylą pateikto Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus 2014 m. gegužės 12 d. Dirbtinės apšvietos matavimo protokolo Nr. F-A-167 matyti, jog, patikrinus automobilius, kuriais Tarnyba vykdė asmenų konvojavimą, dirbtinės apšvietos pažeidimų nenustatyta (b. l. 86-87).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojaus pareigūnai rodė šaunamuosius ginklus ir mojavo guminėmis lazdomis. Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taisyklių 221 punkte nustatyta, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Todėl pareiškėjo teiginys, kad pareigūnai demonstravo šaunamuosius ginklus ir gumines lazdas nelaikytinas pažeidimu.
Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų. Esant galimiems pareiškėjo teisių pažeidimams pareiškėjas turėjo teisę juos išreikšti. Šiuo atveju jokių įrašų nei apie pareiškėjo nusiskundimus, nei pareiškėjo skundų dėl pareigūnų veiksmų atsakovo atstovo vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylą nepateikta. Taip pat pareiškėjas nepateikė į bylą jokių kitų duomenų, patvirtinančių netinkamą pareigūnų elgesį. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl pareigūnų netinkamo elgesio vykdant jo konvojavimą laiko neįrodytais. Pareiškėjo teiginius, kad konvojaus pareigūnai į jo žodines pretenzijas nereaguodavo, teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes pareiškėjas savo teises tuomet turėjo ginti kreipdamasis į Tarnybos viršininką.
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2217-13 ir kt.). Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nepripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl konvojavimo sąlygų, pareigūnų elgesio konvojavimo metu, byloje nenustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų. Teismas daro išvadą, kad konvojuojant pareiškėją pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl Tarnybos vykdytų jo konvojavimų laikotarpiu nuo 2014-07-20 iki 2016-10-23 neturtinės žalos CK 6.250 str. prasme nepatyrė.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas neturtinės žalos nepatyrė ir skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.