- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- e1-1687-471/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43293-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- R. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. M. 2022 m. lapkričio 13 d. prieš 18.16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo prieangyje, tyčia rankomis suėmė ir du kartus spaudė rankų žastus nukentėjusiajai R. B., sukeldamas jai fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamasis R. M. kaltę pripažino dalinai ir parodė, kad visą gyvenimą gyvena (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jo mamai, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir broliui, kuris išvažiavęs uždarbiauja užsienyje. Todėl gyvena dviese su brolio sugyventine R. Lapkričio 13 d. apie 17 val. turėjo 3 vnt. po 1 l. talpos alaus, kurį namuose dviese su R. gėrė. Begerdami išėjo į lauke esantį prieangį parūkyti. Ten besikalbėdami susipyko, todėl ją vieną kartą suėmė rankomis ties pečiais ir pastūmė, daugiau jai nieko nedarė. Tuo metu jautėsi nestipriai girtas, R. irgi buvo neblaivi. Pastūmus ji nenugriuvo, jam nieko nedarė, nuėjo į namą ir iškvietė policiją. Atvažiavę policininkai jam nustatė apie 1,3 prom. girtumą.
Prisimena, kad R. suėmė ir pastūmė vieną kartą, bet ji sakė, kad daugiau kartų, todėl policijoje sutiko sakyti, kad stūmė du kartus. Stumdamas jai rankų nespaudė, ji buvo su megztiniu, todėl mano, kad jai skaudėti negalėjo. Bet pati vėliau sakė, kad jai skaudėjo.
Jis gyvena viename namo gale, o brolis su sugyventine kitame. Broliui išvykus uždarbiauti R. bendrai daro valgyti, abu dirba prie ūkio, naudojasi brolio siunčiamais pinigais, tačiau jų šeimos visą laiką yra atskiros. Yra dirbęs 2021 m. „pagal žalius lapus“ ( cituojama ), šiuo metu pajamų neturi. Anksčiau su R. konfliktų yra buvę, 2020 m. buvo panašus įvykis, bet dabar yra susitaikę. Išgeria nedažnai, blaivus taip nebūtų pasielgęs.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. proceso eigoje kaltę pripažino. 2022-11-16 apklausoje jis parodė, kad su brolio J. sugyventine R. gyvena apie 4 metus brolio name, brolis yra išvykęs į užsienį. Su R. dažnai nekonfliktuoja, tik kai abu pavartoja alkoholio. 2022-11-13 po pietų jis į namus nupirkęs parnešė 3 butelius 1 l. tūrio alaus ir su R. jį gėrė, konflikto tarp jų nebuvo. Apie 18 val. išėjo į namo prieangį parūkyti. Iš paskos atėjo R. Jautėsi apsvaigęs, o R. atrodė labiau apsvaigusi. Jiems berūkant vienu metu R. iš jo norėjo atimti cigaretę, jis R. pastūmė, kiek pamena, vieną kartą, kažkur ties petimi. Nežino, ar galėjo jai tai padaryti skaudžiai, bet gal jai skaudėjo. R. pastūmė tik vieną kartą. Ji po pastūmimo nenugriuvo ant žemės, tiesiog nuėjo į namus ir iškart iškvietė policiją. Nežino, kodėl ji nurodė, kad stūmė ją suėmęs už žastų tris kartus, jis tai padarė tik kartą. R., kai tik išgeria, kviečia policijos pareigūnus jam dėl bet kokio konflikto ( 82-83 l. ).
2022-11-17 apklausoje jis nurodė, kad parodymus davė ne visiškai tikslius. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Įvykio dieną su R. vartojo alkoholį. Pripažįsta, kad ją pastūmė du kartus. Pirmiau nurodė, kad tik vieną kartą, nes dėl tuo metu išgerto alkoholio jis buvo pamiršęs, kad pastūmė ir antrą kartą. Abu kartus R. buvo suėmęs už rankų žastų ir ją stūmė. Ji ant žemės nebuvo pargriuvusi, bet jai nuo suėmimo ir stūmimo galėjo skaudėti. Pripažįsta savo kaltę, labai gailisi. R. atsiprašė. Kai negeria alkoholio, jie sutaria gerai, tačiau jo pavartojus konfliktuoja ( 87-88 l. ).
Analogiškai jis nurodė prieš šią apklausą ir akistatos su nukentėjusiąja metu ( 73-74 l. ).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. M. kaltė įrodyta jo daliniu prisipažinimu, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji R. B. parodė, kad maždaug 4 metus kaip šeima gyvena su kaltinamojo broliu jam priklausančiame name, vaikų neturi. Tame pačiame name dar ilgiau už ją gyvena kaltinamasis, kuriam jos sugyventinis leido gyventi, nes kitos patalpos R. neturi. Su R. tik gyvena viename name, tačiau jų šeimos yra atskiros. Su R neretai kyla konfliktai dėl buitinių dalykų. Įvykio metu su kaltinamuoju namuose gėrė alų, po to išėjo į prieangį parūkyti. Ten susiginčijus ji atsistojo eiti į kambarį, tačiau jis suėmė ją už žastų ir du kartus stūmė link kiemo, daugiau nieko nedarė. Ji nenugriuvo, į nieką neatsitrenkė, sužalojimų nebuvo, tik paskaudėjo abu žastus, nes juos stipriai suspaudė. Pastūmęs jis dar pasakė „džiaukis, kad nuo laiptų nenulėkei“. Todėl išsigando, kad nebūtų ko blogesnio ir iš karto paskambino į policiją. Netrukus atvažiavę policininkai jai nustatė apie 1,7 prom. girtumą. Ji nedirba ( tik savo ūkyje ), gauna neįgalumo išmoką, maistui pinigų atsiunčia sugyventinis. Su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Iš tikrųjų jis ją stūmė tris kartus, bet policijai pasiūlius sutiko sakyti, kad buvo du kartai. Suspaudimo skausmą 10-balėje sistemoje vertina apie 4-5 balais. Blaivus R. taip nesielgia. Bausmę siūlo skirti teismo nuožiūra.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta 11-14 d. 10.20 val. ( t. y. sekantį rytą po įvykio ) nukentėjusioji R. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinio J. M. name. Šiuo metu sugyventinis yra išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Su ja, kol nėra brolio, gyvena sugyventinio brolis R. M. 11-13 d. nuo pietų su R. M. dviese gerdami alų konfliktavo žodžiu dėl buitinių dalykų. Apie 18 val. ji išėjo į prieangį parūkyti, iš paskos atėjo R. M. Parūkiusi norėjo eiti atgal namo, o jis pradėjo konfliktuoti, supykęs sugriebė ją abiem rankomis už žastų ir tris kartus pastūmė. Jai skaudėjo, iki 10 balų skalėje skausmą vertintų 6 balais. Žastus skauda ir šiandien, t. y. 11-14 d. Sužalojimų ar mėlynių po sugriebimo neatsirado. Iškart išsikvietė policijos pagalbą. Su R. M. konfliktuoja nuolat. Jis anksčiau yra naudojęs fizinį smurtą prieš ją, dėl to buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Lankosi pas psichiatrą dėl tam tikrų psichologinių problemų, vartoja vaistus, tačiau įvykio aplinkybes pamena ir viską supranta ( 6 l. ).
Papildomos apklausos metu R. B. parodė, kad davė tikslius parodymus. Papildo, kad su R. M. neveda bendro ūkio, tik šis dažnai būna pas jos sugyventinį J. name, kadangi priglaudžia R. nes R. neturi jokios gyvenamosios vietos. R. negauna jokių pajamų, tačiau ji kartais iš savo lėšų, kurias jai persiunčia J., nuperka maisto ir R. Su R. turi kartu gyventi, dėl to tarp jų dažnai kyla konfliktinės situacijos, nes R. jai nieko prie ūkio darbų nepadeda. R. ne pirmą kartą smurtauja prieš ją, prieš metus taip pat vyko ikiteisminis tyrimas, tačiau buvo nutrauktas susitaikius. Šį kartą viskas įvyko vėl dėl tų pačių buitinių dalykų, o dar abu buvo neblaivūs. Kai vyko konfliktas ji išėjo iš namo į prieangį parūkyti, išėjęs R. priėjo prie jos ir suėmęs abiem rankomis už žastų pastūmė vieną kartą, tačiau ji nenugriuvo ant žemės. Tuomet jis vėl priėjo ir suėmęs už žastų dar kartą pastūmė, tačiau ji vėl nenugriuvo R. paskutinį kartą priėjo prie jos ir dar kartą suėmęs už žastų vėl stūmė, po šio paskutinio pastūmimo ji nenugriuvo, nubėgusi į savo kambarį paskambino bendruoju pagalvos telefonu. R. tai išgirdęs iškart nusiramino. Jai visus tris kartus, kai R. suėmė už žastų, skaudėjo, skauda dar ir dabar palietus. Kai atvyko policijos pareigūnai ji nurodė, kad medikų pagalba nereikalinga, kadangi sužalojimų nesimatė. Pas medicinos ekspertus nevyks. Civilinio ieškinio nereikš ( 68-69 l. ).
Akistatos su kaltinamuoju metu ji nurodė supratusi, kad galėjo būti, jog R. ją pastūmė ne tris, o du kartus ( 73-74 l. ).
Nukentėjusioji R. B. 2022-11-13 18.16 val. kreipėsi į BPC su telefoniniu pranešimu, jog sugyventinio brolis prieš kelias minutes namuose ją apstumdė, puolė muštis ( 20 l. ).
Nukentėjusiosios telefoninio pranešimo BPC apžiūros protokole užfiksuota, kad asmuo ( R. B. ) sako, jog „šiandien vos į galvą negavau, nu ir dabar... sugyventinio brolis... tik apstumdė, tik dar apsigyniau, kad neužduotų... mes gyvenam jis vienam trobos gale, aš kitam“ ( 31-32 l. ).
11-14 d. 10.20 val. rašytame pareiškime ji prašė nubausti sugyventinio brolį R. M., kuris 2022-11-13 apie 18 val. namuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena ir pats, prieangyje sugriebęs abiem rankomis už jos žastų, spaudė ir stūmė, dėl ko juto fizinį skausmą ( 5 l. ).
Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) teritorijoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Vieno aukšto su mansarda gyvenamojo namo rytinėje dalyje yra 1,5x1,5 m. prieangis, į kurį patenkama pro duris. Apžiūrint patalpą joje grumtynių pėdsakų nerasta. Iš prieangio yra dviejų pakopų betoniniai laiptai. Teritorijoje aplink laiptus grumtynių požymių nėra. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta ( 6-7, 15-18 l. ).
PRĮR Įvykio suvestinėje nurodyta ( manytina – pagal policijos pareigūno duomenis, nors tarnybinių pranešimų byloje kažkodėl nėra ), kad namuose (duomenys neskelbtini), pranešėjai R. B. alkotesteriu nustatytas 1.75 prom. girtumas. Ši teigė, kad kartu viename name gyvenantis sugyventinio, kuris šiuo metu yra užsienyje, brolis R. M. alkotesteriu nustatytas 1,26 promilių girtumas. Jokio smurto naudojo, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. M. pastūmė pranešėją, tačiau jai fizinio skausmo nesukėlė. Policiją kvietė bijodama didesnio konflikto. Ant matomų kūno vietų sužalojimų nėra, ankščiau SAA tarp jų nėra buvę. Pretenzijų neturėjo. Pareiškimų, skundų negauta. Filmuota Body kameromis ( taip tekste - 20 l. ).
11-14 d. 10.50 val. policijos pareigūnės pradėtos asmens apžiūros protokole nurodyta, kad R. B. žastuose ir kitose matomose kūno vietose sužalojimų nesimato ( 24-29 l. ).
Neginčijama, kad pagal policijos pareigūnės užduotį ( 34-35 l. ) nukentėjusioji sužalojimų tyrimui ( tik neaišku, kokiu tikslu, jei sužalojimų nefiksuota ) nenuvyko ir raštu atsisakė vykti pas med. ekspertus.
Aptarti įrodymai ( tame tarpe – ir kaltinamojo dalinis prisipažinimas ) patvirtina, kad kaltinamasis R. M. po bendro girtavimo kilusio buitinio ginčo metu gyvenamojo namo prieangyje tyčia rankomis suėmė ir spaudė rankų žastus nukentėjusiajai R. B. Duomenys apie šių veiksmų skaičių yra prieštaringi - kaltinamasis faktiškai pripažįsta vieną kartą, nukentėjusioji nurodo tris kartus, o jokių jų parodymus patvirtinančių ar paneigiančių patikimų įrodymų nėra. Tačiau kad buvo ne vienas toks veiksmas, netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios pranešimas BPC ( „apstumdė ... apsigyniau“ ). Todėl vadovaujamasi abiejų asmenų akistatoje ir papildomose apklausose pripažintu ( nors pakankamai argumentuotai neigiamu teismo posėdyje ) faktu, jog buvo du tokie veiksmai. Pažymėtina, kad jų skaičius vis tiek neturėtų įtakos veikos kvalifikavimui. Nors byloje yra duomenų ( policijos pareigūno nurodymas nukentėjusiąją teigus, jog žodinio konflikto metu R. M. ją pastūmė, tačiau fizinio skausmo nesukėlė, policiją kvietė bijodama didesnio konflikto – 20 l.; nukentėjusiosios pripažinimas teismo posėdyje, kad policiją kvietė labiau bijodama galimų tolesnių veiksmų ), nukentėjusiajai visose apklausose teigiant jutus skausmą ( pvz., 11-15 d. apklausoje – jog visus tris kartus, kai R. suėmė už žastų, skaudėjo, skauda dar ir dabar palietus - 69 l. ), svarstyti veikos mažareikšmiškumo klausimą ( Lietuvos BK 37 str. ) nėra pakankamo pagrindo.
Pagrindinis klausimas, dėl kurio byla teismo 2022-12-02 nutartimi buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje, yra veikos kvalifikavimas. Prokurorės pareiškime R. M. kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d., tačiau jokie motyvai nenurodomi, apsiribojant formuluote kaltinime „brolio sugyventinė“, kas aiškiai neatitinka 2 d. nurodytų kvalifikuojančių požymių ( artimasis giminaitis ar šeimos narys ). Tokią poziciją teismas vertina kaip iš principo ydingą, nes prokurorei pareiškime išvis nenurodžius veikos kvalifikavimo motyvų teismas, kilus abejonių, dėl proceso ypatumų ( rašytinis ) iš esmės neturi jokių galimybių patikrinti to, ko prokurorė net nenurodė. Teismo posėdyje prokurorė nurodė, kad asmenys gyvena vienuose namuose, veda bendrą ūkį, gyvena iš bendrų pinigų ir pan., todėl laikytini šeima, o veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas prieš šeimos narį pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. Su tokiu vertinimu teismas nesutinka dėl sekančių motyvų.
Pagal Lietuvos BK 248 str. taisykles artimieji giminaičiai yra tėvai..., vaikai..., broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai ( 1 d. ), o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai ..., vaikai..., broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos ( partnerystė ), sutuoktinio tėvai ( 2 d. ). Pagal Lietuvos BPK 38 str. taisykles asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys aukščiau nurodyti asmenys, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat ... išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Pagal šias formuluotes kaltinamojo brolio ( o ne paties kaltinamojo ) sugyventinė nepatenka į šeimos narių apibrėžimą. Be to, kaltinamasis ir nukentėjusioji, nors ir pripažįsta tam tikrus bendro gyvenimo požymius ( maisto gaminimą, ūkio darbus, naudojimąsi nukentėjusiosios sugyventinio siunčiamais pinigais ir pan. ), abu viso proceso metu nuosekliai teigia, jog nėra bendra šeima, tik gyvena viename name ( bet atskiruose namo galuose, kaip nurodė kaltinamasis ), kas, teismo vertinimu, ir sąlygoja aukščiau nurodytus atskirus bendro gyvenimo požymius. Pats jų ryšys ( brolio sugyventinė ) savaime nepatvirtina šeimos ryšių; priešingai - įprastai šeimoje būna du sugyventiniai. Taip pat atsižvelgtina, kad šių asmenų ryšiai nėra pasikeitę per visą gyvenimo name laiką ( taip abu teigia ), o analogiška veika 2020-12-29 prokurorės nutarime buvo kvalifikuota ( nors tai ir neformuoja praktikos kitose bylose ) pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d. ( 96-97 l. ). Tokioje situacijoje taip pat taikytina taisyklė, jog visos abejonės ( šiuo atveju – dėl atsakomybės sunkumo, susijusio su veikos kvalifikavimu ) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl nesant patikimų įrodymų apie asmenų šeiminius santykius veika perkvalifikuojama į Lietuvos BK 140 str. 1 d. ir pašalinamas įtakos neturintis nurodymas „brolio sugyventinė“. Taip pat patikslinant kaltinimą nurodoma, kad veika padaryta (duomenys neskelbtini) ir prieš 18.16 val. ( kai nukentėjusioji iškart po įvykio paskambino į BPC – 20 l. ).
Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ( kaltės pripažinimas yra dalinis - Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui ( tai jis pripažino; jam nustatytas daugiau kaip 1 prom. girtumas – 20 l., Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p. ).
Kaltinamasis R. M. iki šio nusikaltimo buvo neteistas ( 93-94 l. ), tačiau 2020 m. dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją ( tik santuokine pavarde ) jam byla nutraukta susitaikius Lietuvos BK 38 str. pagrindu ( 96-97 l. ), analogišką nesunkų smurtinį nusikaltimą įvykdė praėjus kiek daugiau nei dviem metams. Taip pat atsižvelgtina į nusikaltimo aplinkybes ( kartu girtaujant, kilus nereikšmingam konfliktui; jo metu vyras moterį tik suėmė už rankų ir jas spaudė, kas akivaizdžiai rodo labiau pykčio išraišką, o ne norą sukelti stiprų skausmą ar sužaloti; sužalojimų nepadaryta, skausmą nukentėjusioji įvertino kaip nestiprų, kt. ) ir pasekmes ( jie yra susitaikę, nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė ). Atskirai pažymėtina, kad nusikaltimo padarymui tam tikros įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios elgesys - po girtavimo kartu jai nustatytas 1,75 prom. girtumas ( 20 l. ), konfliktas prasidėjo jau esant neblaiviems, dėl nereikšmingo kivirčo ir pan. Kartu konstatuojama, kad toks nukentėjusiosios elgesys savaime nelaikytinas nei neteisėtu, nei provokuojančiu ar rizikingu Lietuvos BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme. Taip pat atsižvelgtina, kad R. M. yra baustas administracine tvarka ( 99-100 l. ), (duomenys neskelbtini) ( 102 l. ), bet yra (duomenys neskelbtini) ( 104 l. ), kitokios jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra.
Todėl teismas vertina, kad tokiam asmeniui ( nusikaltusiam ne pirmą, bet nuteisiamam pirmą kartą, pavartojusiam akivaizdžiai mažo intensyvumo smurtą ) skirtina prokurorės siūloma laisvės apribojimo, tačiau trumpesnės trukmės - 6 mėnesių – laisvės atėmimo bausmė ( Lietuvos BK 41, 48 str., 54 str. ir 55 str. ). Kaltinamajam kaltę pripažinus tik dalinai Lietuvos BK 64-1 str. nuostatos netaikytinos. Dėl akivaizdžiai mažo asmenybės ir veikos pavojingumo visuomenei laipsnio prokurorės siūloma intensyvi priežiūra neskiriama ( BK 48 str. 3 d. ), bet skiriamas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas ( siekiant užtikrinti efektyvią elgesio kontrolę – BK 48 str. 4 d. 1 p. ir 5 d. 4 p. ).
Kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( 89-91 l. ) R. M. paliktina galioti ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti šešių mėnesių ( 6 mėn. ) laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos BK 48 str. 4 d. 1 p. ir 5 d. 4 p. paskirti R. M. įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje R. M. palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.