- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- I-2076-289/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01037-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 8 d. buvo gautas pareiškėjo V. Š. skundas (2–3 b.l.), kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK), 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad savo skundą palaiko. Atkreipė dėmesį, kad kamerose nebuvo veidrodėlių, kurių jis prašė du kartus. Šviesa dega nuo 8.00 val. ryto, kalkės krinta nuo lubų. Elektros rozetė įrengta per aukštai, nes turi rankose laikyti virdulį. Rozetė turėtų būti ne aukščiau kaip metras. Elektros laido prailgintuvą turi turėti pats asmuo. Pripažįsta, kad prailgintuvo atnešti pareigūnų neprašė.Tualetas areštinės kameroje atitvertas tik iš vienos pusės tvorele 1-1,20 m aukščio.
Pareiškėjas savo skunde (2–3 b.l.) nurodė, kad 2014 m. gruodžio 8 d. apie 10 val. buvo etapuotas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Kamerose Nr. 8, 7 jis buvo laikomas kelias dienas. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad areštinėje jam buvo išduota nešvari patalynė: čiužinys, antklodė, paklodė, pagalvė buvo prastos kokybės – dėmėti, nešvarūs indai; kamerose elektros rozetės įmontuotos per aukštai, apie 1 metro aukštyje; sanitarinis mazgas neatitinka standartų, pilnai neatitvertas, atidarius duris ar langelį duryse, matosi, jei atliekami gamtiniai reikalai kameroje; kameroje nėra veidrodžio, jis negalėjo skustis barzdos; kamerose nuo sienų ir lubų krinta dažai, tinkas, tamsu, prastas apšvietimas, langai neatsidaro, bloga ventiliacija.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais. Rozetės įrengtos pagal numatytus standartus. Butuose tuometinės statybos visos rozetės įrengtos tokiame pat aukštyje. Areštinė pastatyta apie 1980 m. Buvo galimybė pasinaudoti savais prailgintuvais arba esamais. Dėl veidrodėlio – būdavo duodamas areštinėje esantis veidrodėlis einant į dušą. Kamerose veidrodėlių nėra dėl saugumo reikalavimų, kad žmogus negalėtų savęs žaloti. Pareigūno G. Š. tarnybiniame pranešime nurodytas Lietuvos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymas Nr. 5-V-356, kuriuo remiantis areštinės kamerose veidrodžių nėra. Veidrodis – aštriabriaunis daiktas, kurį sudaužius galima sužaloti arba susižaloti. VTB areštinės darbas organizuotas taip, kad veidrodis išduodamas, kai reikia, kai eina švarintis. Nežino, ar šiuo metu areštinėje yra veidrodis.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities VPK atsiliepime (56–59 b.l.) nurodoma, jog LR CK 6.271 straipsnyje reglamentuota, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtaką asmens teisėms, laisvėms ir interesams. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų, atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti valdžios institucijų ar jų pareigūnų veiksmai, šiais veiksmais padarytos žalos faktas, bei priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.). Pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios valstybės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktą. Pareiškėjui neįrodžius bent vienos iš būtinųjų šios rūšies atsakomybės sąlygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde yra nurodyta, kad areštinėje jam buvo išduotas netinkamas minkštasis inventorius – antklodė buvo purvina, smirdanti, su kraujo dėmėmis, kad minkštasis inventorius laikomas areštinėje ant grindų. Šiaulių aps. VPK su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka. Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo G. Š. 2015 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie V. Š. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-13524 nurodyta, kad pristatytiems į areštinę asmenims yra išduodamas patalynės komplektas: čiužinys, pagalvė, antklodė ir lovos skalbiniai (rankšluostis, paklodė, pagalvės ir antklodės užvalkalai) bei puodelis. Taip pat šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išvardinto inventoriaus išdavimo registravimas nėra reglamentuotas teisės aktais, todėl dokumentų, patvirtinančių inventoriaus išdavimo faktą, pateikti nėra galimybių. Taip pat nurodyta, kad kiekvieną kartą panaudojus minkštąjį inventorių, jis yra dezinfekuojamas ir dėl šios priežasties kartais paruduoja. Visi patalynės dezinfekavimo atvejai registruojami žurnale. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad lovos skalbiniai skalbiami UAB „Šiaulių skalbykla“, kad minkštasis inventorius ir lovos skalbiniai, jų nedezinfekavus ir neišplovus, neišduodami. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad panaudotas minkštasis inventorius iki dezinfekavimo laikomas ant medinių grotų, o, jį dezinfekavus, sudedamas į lentynas. Tai patvirtina ir Šiaulių aps. VPK į bylą pateikti kiti dokumentai – Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, dezinfekavimo žurnalo išrašas. Šiaulių aps. VPK nuomone, pareiškėjo teisės dėl jam išduoto minkštojo inventoriaus ir patalynės pažeistos nebuvo.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad areštinės kamerose yra netinkamai įrengti elektros lizdai, dėl to sunku jais naudotis, jų nepatogus naudojimas kelia grėsmę laikomų asmenų sveikatai ir saugumui. Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo G. Š. 2015 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie V. Š. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-13524 nurodyta, kad kameroje esantys kištukiniai lizdai yra 1,40 m nuo lovos ir 1 m atstumu nuo grindų. Jų įrengimas visose kamerose yra vienodas. Taip pat šiame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad kameroje esantiems asmenims yra suteikta teisė naudotis turimais prailginimo laidais (prailgintuvais). Šiaulių aps. VPK pažymi, kad kištukinių lizdų įrengimo reikalavimai areštinėse nėra reglamentuoti, tik nustatyta, kad jie turi būti įrengti. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių aps. VPK nuomone, pareiškėjo teisės dėl nepatogumų naudojant elektros kištukinį lizdą pažeistos nebuvo.
V. Š. taip pat skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo veidrodžių, dėl to jis negalėjo nusiskusti ir patyrė nepatogumus bei išgyvenimus. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-24, nuostatomis, veidrodis kameroje privalo būti. Policijos areštinių bendrieji sveikatos reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-820, o policijos areštinės veiklą reglamentuoja Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, kurių 5 punkte nurodyta, jog policijos areštinė – teritorinės policijos įstaigos padalinys, skirtas sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areštuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 21 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kalėjimas yra terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo pataisos įstaiga. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, akivaizdu, kad kalėjimas ir areštinė nėra tapačios asmens laisvės apribojimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdančios įstaigos, kad policijos areštinės paskirtis, yra kita, nei kalėjimų, taip pat skiriasi šių įstaigų patalpų įrengimo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių aps. VPK negalėjo pažeisti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-24, reikalavimų.
Taip pat Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo G. Š. 2015 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie V. Š. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-13524 nurodyta, kad areštinės kamerų patalpose bei duše veidrodžių nėra dėl saugumo reikalavimų, nustatytų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – Areštinių veiklos taisyklės). Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai areštinėje laikomi asmenys paprašo, jiems laikinai duodamas veidrodis tik nusiskutimui (prižiūrint pareigūnui). G. Š. nurodė, kad pareiškėjas V. Š. veidrodžio nusiskutimui pareigūnų neprašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinę reglamentaciją, Šiaulių aps. VPK nuomone, pareiškėjo teisės dėl to, kad kamerose nėra įrengtų veidrodžių, pažeistos nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodyta, kad areštinės sienų dažai buvo atsilupę, cemento dulkės krito ant miegamų vietų bei valgomojo stalo, dėl to jis buvo priverstas visą parą kvėpuoti cemento bei dažų dulkėmis, tai erzino gerklės gleivinę, skaudėjo galvą, negalėjo ramiai išsimiegoti. Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo G. Š. 2015 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie V. Š. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-13524 nurodyta, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro darbuotojai patikrinimo metu buvo nustatę, kad areštinės patalpos neremontuotos, nuo sienų ir lubų lupasi dažų danga, trupa bei byra tinkas, tačiau pažymėtina, jog 2015 m. balandžio 1 d. atlikto patikrinimo metu (2015 m. balandžio 1 d. patikrinimo aktas Nr. EP-122) buvo nustatyta, kad kameros Nr. 7 ir 8 buvo švarios ir tvarkingos, jose nemalonių kvapų neužuodžiama. Pažymėtina, kad nei Šiaulių visuomenės sveikatos centras, nei po jo patikrinimą atlikusi Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nenustatė, kad areštinės vidaus patalpų būklė pažeidžia sveikatos saugos reikalavimus, konstatavo tik higienos normos pažeidimą, todėl konstatuoti, kad dėl šio fakto buvo pažeistos V. Š. teisės dėl saugios sveikatai aplinkos, nėra pagrindo.
Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad kamerose Nr. 7 ir Nr. 8, kuriose jis buvo laikomas, langai neatsidaro, o įrengta ventiliacija per silpna. Be to, nurodė, kad trūko natūralaus apšvietimo kamerose, dirbtinis apšvietimas gadino akis. Su šiais pareiškėjo teiginiais Šiaulių aps. VPK nesutinka. Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo G. Š. 2015 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie V. Š. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-13524 nurodyta, kad areštinės kamerų langai yra įstiklinti permatomu stiklu, langai atsidarinėja. Areštinės kameros vėdinamos per langus bei mechaninę patalpų vėdinimo sistemą. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 16 d. patikrinimo kate Nr. EP-429 taip pat nurodyta, kad yra natūrali ventiliacija, kameros vėdinamos per langus. Areštinės patikrinimo metu taip pat nebuvo nustatyta pažeidimų dėl dienos per kamerose įrengtus langus šviesos pralaidumo. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių aps. VPK nuomone, pareiškėjo teisės dėl patalpų vėdinimo ar apšvietimo pažeistos nebuvo.
Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A - 653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A44 - 619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Prašė pareiškėjo skundo dėl 1000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. Š. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95).
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 5-V-739 redakcija) patvirtintų Šiaulių apskrities VPK nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių apskrities VPK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos veiklos ir kitais įstatymais, nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais ir šiais nuostatais.
Iš Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo G. Š. 2015-04-17 pažymos „Dėl V. Š.“ matyti, kad V. Š. areštinės kameroje Nr. 8, kurios plotas 22,63 kv. m, buvo kalinamas nuo 2014-12-08 iki 2014-12-11. Kameroje buvo nuo 2 iki 4 asmenų. V. Š. taip pat buvo kalinamas dalį dienos 2014-12-11 kameroje Nr. 7, kurios plotas 20,97 kv. m. Kameroje buvo nuo 1 iki 2 asmenų. Vienam asmeniui teko nuo 5,66 kv. m iki 20,97 kv. m kameros ploto.
Dėl sanitarinio mazgo, higienos sąlygų kamerose
Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punkte numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir „Genujos“ tipo klozetas. Taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau ir HN 37:2009) 20 punkte numatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.
Byloje yra pateikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 1 d. patikrinimo akte Nr. EP-122 (27–29 b.l.) yra nurodyta, jog 2015 m. kovo 31 d. atlikto patikrinimo metu Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinėje kameros Nr. 7 ir 8 švarios, tvarkingos, jose neužuodžiamas nemalonus kvapas. Kamerose sienų danga aptrupėjusi, nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama danga (pažeidžiamas HN 76:2010 27 punktas). Areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai, atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniuose mazguose įrengtos tupyklos. Patalpose yra praustuvė, tualeto reikmenų lentynėlė. Gyvenamųjų patalpų valymo inventorius (šepečiai, kibirai, šluostės) laikomos vienoje patalpoje, paženklintas, švarus, sausas. Tikrintos gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. EP-429 (24–26 b.l.) yra nurodyta, jog 2014 m. rugsėjo 18 d. atlikto patikrinimo metu Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės kamerose yra sanitariniai mazgai, sanitariniai įrenginiai veikia. Kameros vėdinamos atidarius langus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo akcentuota, kad reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, pažeidimą (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013). Ši administracinių teismų praktikos kryptis, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, aiškinančia Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio turinį. Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 paragrafus). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).
Atsakovas nei savo atsiliepime, nei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu šiuo klausimu nepasisakė. Darytina išvada, kad sanitarinio mazgo erdvė nebuvo visiškai atitverta. Įvertinus sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijas darytina išvada, jog nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą.
Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punkto, numatančio, kad „kaliniai turi turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“.
Dėl čiužinių, pagalvių, indų
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras įsakymu „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 56 punktas numato, kad policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankšluosčiais; 57 punkte numatyta, kad draudžiama policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems suimtiems asmenims; 58 punktas numato, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje; minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje; lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., areštinėje įrengtoje dezinfekcijos kameroje.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. EP-429 (24–26 b.l.) yra nurodyta, jog 2014 m. rugsėjo 18 d. atlikto patikrinimo metu Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinėje karštas vanduo tiekiamas į sanitarinę švaryklą, medicinos punktą ir indų plovyklą. Kiekvienam asmeniui kameroje skiriamas numatytas teisės aktus atitinkantis inventoriaus kiekis. Lovos skalbiniai keičiami 1 kartą per savaitę. Nešvarūs skalbiniai surenkami į polietileninius maišus, laikomi sanitarinės švaryklos patalpoje, tam skirtoje dėžėje. Sudaryta sutartis su UAB „Šiaulių skalbykla“, kuri nešvarius skalbinius išveža ir švarius pristato savo transportu. Neskalbiamas minkštasis inventorius nukenksminamas dezinfekcijos kameroje.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 1 d. patikrinimo akte Nr. EP-122 (27–29 b.l.) taip yra nurodyta, jog 2015 m. kovo 31 d. atlikto patikrinimo metu Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinėje kiekvienas asmuo kameroje aprūpinamas minkštu inventoriumi (čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei). Patalynė keičiama kartą per savaitę. Nešvarūs skalbiniai surenkami į polietileninius maišus. Sudaryta sutartis su UAB „Šiaulių skalbykla“, kuri nešvarius skalbinius išveža ir švarius pristato savo transportu. Neskalbiamas minkštasis inventorius nukenksminamas dezinfekcijos kameroje. Kontroliuojamas dezinfekcinės kameros dezinfekcinis režimas, duomenys fiksuojami žurnale.
Iš Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalo Nr.40-11.25 (30–32 b.l.) matyti, kad 2014 m. gruodžio 8 d., 2014 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gruodžio 10 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. buvo dezinfekuojami čiužiniai, pagalvės, antklodės.
Iš turimų rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, kad Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinėje nebuvo įgyvendinami HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 56–58 punktų reikalavimai.
Dėl elektros kištukinių lizdų įrengimo
Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo G. Š. 2015 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie V. Š. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-13524 (40–41 b.l.) nurodyta, kad kameroje esantys kištukiniai lizdai yra 1,40 m nuo lovos ir 1 m atstumu nuo grindų. Jų įrengimas visose kamerose yra vienodas. Taip pat šiame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad kameroje esantiems asmenims yra suteikta teisė naudotis turimais elektros prailginimo laidais (prailgintuvais).
Pats pareiškėjas V. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis į pareigūnus dėl elektros prailginimo laidų (prailgintuvų) nesikreipė.
Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime bei Šiaulių apskrities VPK atstovo teisme išsakyta nuomone, kad kištukinių lizdų įrengimo reikalavimai areštinėse nėra reglamentuoti, tik nustatyta, kad jie turi būti įrengti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teisės dėl naudojimosi elektros kištukiniais lizdais pažeistos nebuvo.
Dėl veidrodžio įrengimo
HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte numatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).
Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo G. Š. 2015 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie V. Š. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-13524 (40–41 b.l.)nurodyta, kad areštinės kamerų patalpose bei duše veidrodžių nėra dėl saugumo reikalavimų.
Įvertinus turimus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog Šiaulių apskrities VPK, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktą (dėl veidrodžių įrengimo) neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl sanitarinio mazgo tinkamo neatitvėrimo bei veidrodžių neįrengimo areštinės kamerose kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Teismas neabejoja, kad dėl sanitarinio mazgo tinkamo neatitvėrimo bei veidrodžių neįrengimo areštinės kamerose pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuroareštinės patalpose būtų buvę laikytasi anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir higienos normų reikalavimų.
Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo jis siekia apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas ilgalaikio sulaikymo patalpose. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasis išdėstytais argumentais teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. Š. reikalavimas dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, atmestinas kaip nepagrįstas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, atmesti.