Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-02-26 · Byla Nr. A2.6.-3919-891/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-26
Bylos Nr.
A2.6.-3919-891/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02443-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
J. L.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3919-891/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02443-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2016 m. sausio 21 d., apie 17.00 val., Žirmūnų g. 21, Vilniuje, vairuodamas automobilį HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė gretimoje eismo juostoje pristabdžiusį automobilį VOLKWAGEN NEW BEETLE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tokiais savo veiksmais J. L. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Taip J. L. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L. nurodė, jog pripažįsta, kad tokia situacija buvo, bet jis nejautė kontakto. Buvo labai nežymus automobilių kontaktas - lyg švitriniu popieriumi perbraukta. Negalėjo būti taranavimo, nes nėra įlenkimo žymės, tik įbrėžimas. Buvo triukšmas, todėl negirdėjo jokio prisilietimo garso. Jo automobilis draustas privalomuoju draudimu ir KASKO. Nukentėjusiosios atsiprašė ir savo iniciatyva atlygino moralinę žalą, pervedė 500 € į jos vyro sąskaitą, nes jautėsi kaltas.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir J. L. 2016-02-03 rašytiniame paaiškinime.

Nukentėjusiosios R. Č. 2016-01-21 rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2016-01-21, maždaug 17 val., vairavo automobilį VOLKWAGEN NEW BEETLE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, priklausantį V. Č.. Važiavo Žirmūnų gatve, link P. Lukšio gatvės (norėjo sukti į kairę). Buvo jau tamsu, buvo trys eismo juostos, ji važiavo iš antros į trečią, parodžiusi posūkį. Greitis buvo minimalus, vos judėjo, nes iš priekio buvo kliūtis (mašinos), degė raudonas šviesoforo signalas, kai jau beveik buvo trečioje juostoje, jau sustojus, į galinę automobilio dalį (į rato pusę) atsitrenkė visureigis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyresnio amžiaus vyras, su akiniais, šalia sėdėjo panašaus amžiaus moteris. Atsisukus į tą mašiną, kuri stovėjo priešpriešinėje eismo juostoje, nustebo, kai vairuotojas pradėjo važiuoti į priekį, sukant vairą į visas puses ir toliau taranavo jos automobilį (visą šoną), o iš karto po to užsidegė žalias šviesoforo signalas ir jis sau nuvažiavo. Būtent tada ji pamatė valstybinį numerį ir pranešė apie įvykį policijai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio V. S. 2016-01-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-01-21, 17.10 val., dirbant kartu su vyr. patrule S. Ž. gavo pranešimą iš VPK OVS, kad Žirmūnų g., ties 21, laukia apgadintas automobilis VOLKWAGEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į vietą kreipėsi minėto VOLKWAGEN vairuotoja R. Č., kuri paaiškino, kad išvažiavus iš Žirmūnų g. 21 kiemo į Žirmūnų gatvę persirikiavo į trečią eismo juostą ir sustojus staiga pajuto smūgį į automobilio kairį šoną, po ko į ją atsitrenkęs automobilis prabraukdamas VOLKWAGEN šoną nuvažiavo iš įvykio vietos. R. Č. įsidėmėjo, jog tai buvo visureigis bei jo valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) VOLKWAGEN draustas, žmonės nenukentėjo, pašalinių liudininkų nėra, įvykio vieta nefilmuojama.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, atstumai, pėdsakai, automobilio VOLKWAGEN NEW BEETLE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta po eismo įvykio, priede nurodyta, jog automobiliui VOLKWAGEN NEW BEETLE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, taip pat nurodyta, jog kita eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė - HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovės A. J. 2016-02-02 rašte Nr. 13 Dėl automobilio vairuotojo nurodyta, jog 2016-01-21 automobilį HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-02-03 transporto priemonės techninės (automobilio HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. 96, ties grafa „Rasti techniniai defektai ir sugadinimai“ nurodyta, jog įbrėžtas priekinis bamperis dešinėje pusėje, o fotolentelėse užfiksuota automobilių HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLKWAGEN NEW BEETLE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, jiems padaryti apgadinimai, apgadinimų aukštis.

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad J. L. pažeidė KET 126 punkto, kuriame nurodyta, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. J. L. pats neneigia vairavęs automobilį HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir neneigia galėjęs kliudyti kitą automobilį. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei J. L. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. L. ne tik, kad vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. L. pažeidė KET 220 punktą. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos nuvažiuoti nepranešęs apie eismo įvykį policijai arba nesutaręs su kitos transporto priemonės savininku ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus nekvietė policijos arba nesitarė su kitos transporto priemonės savininku ir neužpildė eismo įvykio deklaracijos, iš įvykio vietos pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L. teismo posėdžio metu teigė, jog jokio kontakto su kitu automobiliu nejautė, jokio prisilietimo garso negirdėjo. Tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji R. Č. savo rašytiniame paaiškinime aiškiai nurodė, jog jai sustojus į jos automobilio galinę dalį (į rato pusę) atsitrenkė visureigis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyresnio amžiaus vyras, su akiniais, tada vairuotojas pradėjo važiuoti į priekį, prabraukė visą jos automobilio šoną ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui nuvažiavo toliau. Kaip matyti iš transporto priemonės techninės apžiūros akto bei fotolentelių, kontaktas tarp automobilių buvo braukiamojo-brėžiamojo pobūdžio, ant abiejų automobilių esantys apgadinimai – įbrėžimai aiškiai matomi, ant nukentėjusiosios automobilio priekinių ir galinių kairės pusės durelių esančių įbrėžimų juosta yra pakankamai plati, įbrėžimai ant šio automobilio labai aiškiai matosi. Teismo vertinimu, esant tokioms nukentėjusiosios R. Č. nurodytoms aplinkybėms, taip pat esant tokiems automobilių apgadinimams, jų pobūdžiui, kontaktas tarp automobilių turėjo būti juntamas. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad J. L. neabejotinai turėjo pajusti ir suvokti, jog kontaktas tarp automobilių buvo, kad jis kliudė kitą automobilį. Visgi jis įvykio vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. L. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, bei, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus, tai yra J. L. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – J. L. pažeidimus padarė sulaukęs 65 metų amžiaus, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į Išrašo apie J. L. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenis, iš kurių matyti, kad jam 2015-08-17 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad pastatė automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje ir nepritvirtino (neužklijavo) leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje vietoje taip, kad ant leidimo spausdinta informacija būtų gerai įskaitoma iš lauko, skirtą baudą J. L. sumokėjo 2015-08-17, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, taigi šiuo atveju sunkinančių J. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, žymios žalos nepadaryta), į tai, kad byloje nėra duomenų, kad J. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kad sukėlė avarinę situaciją, pavojingą kitiems asmenims ir pan. Atsižvelgiama ir į padarytos žalos dydį, kad J. L. nukentėjusiosios atsiprašė ir savo iniciatyva atlygino moralinę žalą, kad J. L. nevengė atsakomybės, nesislėpė, pristatė automobilį, apgadinimų pėdsakų neslėpė. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. L. – anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, šiuo metu yra 69 metų amžiaus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju J. L. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirtinos minimalios šių straipsnių sankcijose numatytos baudos, tačiau, taikant ATPK 30¹ straipsnį, jam neskirtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. L. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16055035337 ir įmokos kodą -1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys