Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2412-1157/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-05-23
Bylos Nr.
e1-2412-1157/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15466-2025-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Kaltinamasis
Ž. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2412-1157/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15466-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistumai:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį – paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2025 m. gegužės 3 d., apie 23 val. 20 min., žodinio konflikto metu, bute, (duomenys neskelbtini), tyčia, savo kairės rankos kumščiu sudavė savo sugyventinei G. G. į dešinės rankos petį, tęsdamas savo veiksmus, savo kairės rankos alkūne vieną kartą sudavė G. G. į apatinę lūpą, tokiais savo veiksmais tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei G. G..

Šiais savo veiksmais Ž. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Ž. M. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato. Kaltę pripažįsta visiškai. Psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, galvos traumų, kurios galėtų paveikti jo duodamus parodymus turėjęs nėra, priklausomybių neturi, narkologinėje įskaitoje įrašytas nėra. Su G. G. (duomenys neskelbtini), yra pažįstami jau maždaug (duomenys neskelbtini), o kartu gyvena maždaug (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 4 d. buvo svečiuose pas draugus (duomenys neskelbtini), tenai jis išgėrė alkoholinių gėrimų, o G. G. nevartojo alkoholinių gėrimų, apie 22 val. 00 min. su taksi grįžo namo. Grįžus namo, jie ruošėsi eiti miegoti. Gulint lovoje jo sugyventinė pamatė, jog jis pasak jos susirašinėja su kitomis merginomis, kadangi jis buvo išgėręs, juokaudamas jis jai pasakė, kad taip, susirašinėja ir rodė savo telefono ekraną, po ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu, sugyventinė išėjo į kitą kambarį nusiraminti, o jis liko gulėti lovoje. G. G. sugrįžus į kambarį ir atsigulus šalia jo lovoje, pastaroji primygtinai prašė parodyti, jai savo telefoną ir ji pareiškė, kad nori viską išsiaiškinti, tačiau jis susierzinęs dėl jos tokio elgesio, savo kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį, jai į dešinės pusės petį, po ko, ji išėjo iš kambario ir pasakė, kad skambins policijai, tuomet jai paskambinus į policiją, pastaroji pradėjo savo telefonu daryti garso / vaizdo įrašą, dėl ko jis atėmė iš jos rankų staiga telefoną ir pasakė ,,nu dabar tu žiūrėk, kas bus“. Atėmus telefoną, jis užsisuko nuo jos nugara, tačiau ji siekė išplėšti telefoną iš jo rankų, ko pasėkoje jai staiga siekiant telefonu, jis kairės rankos alkūne, vienu smūgiu, pataikė jai į apatinę lūpą. Po šio veiksmo G. G. išbėgo iš buto į bendrojo naudojimo koridorių, jis išbėgo paskui ją, kadangi pamatė, kad ji yra sužalota ir išsigando dėl savo smūgio. Būnant koridoriuje pamatė, kad sugyventinei kraujuoja lūpa, ko pasėkoje jis ją parvedė į butą, o tiksliau į vonios kambarį, siekiant apiplauti sužalotą vietą. Padedant G. G. nuvalyti sužalotą vietą, atvyko ir policijos pareigūnai. Nori pabrėžti, jog dėl įvykio labai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai. Daugiau apie įvykį neturi ką pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Be Ž. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų G. G. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, G. G. asmens apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad Ž. M., 2025 m. gegužės 3 d., apie 23 val. 20 min., žodinio konflikto metu, bute, (duomenys neskelbtini), tyčia, savo kairės rankos kumščiu sudavė savo sugyventinei G. G. į dešinės rankos petį, tęsdamas savo veiksmus, savo kairės rankos alkūne vieną kartą sudavė G. G. į apatinę lūpą, tokiais savo veiksmais tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei G. G.. todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus Ž. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko.

Skiriant bausmę Ž. M. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį Ž. M. – teistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones, kurios padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo bei garso įrašai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos, o vokai (2 vnt.) su nuoplovomis perduoti saugojimui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalimi, skirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390 (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, skirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo bei garso įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos, o vokus (2 vnt.) su nuoplovomis perduotus saugojimui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti Ž. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė