Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Callcredit Operations“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13845-921/2017 pagal ieškovo R. K. Romano Kuziakovo (Roman Kuziakov) ieškinį atsakovei UAB „Callcredit Operations“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. K. R. Kuziakovas ir atsakovė UAB „Callcredit Operations“ 2013 m. liepos 15 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas pas atsakovę programinės įrangos palaikymo analitiku (nuo 2016 m. balandžio 1 d. – IT verslo sistemų analitiku). Atsakovės 2017 m. sausio 16 d. įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už darbo sutarties 5 straipsnio (darbo laiko taisyklių) sistemingą pažeidinėjimą (DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (t. 1, b. l. 75). Atsakovės 2017 m. kovo 9 d. įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą 2017 m. vasario 22 d. (DK 235 straipsnio 9 dalis) (t. 1, b. l. 91–92).Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu; 2) panaikinti atsakovės 2017 m. sausio 16 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos – papeikimo ir 2017 m. kovo 9 d. įsakymą dėl atleidimo iš darbo; 3) negrąžinti ieškovo į darbą ir nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos bei priteisti įstatymo nustatytą išeitinę išmoką; 5) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) priteisti darbo užmokestį už 2017 m. vasario 22 d.; 7) priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą; Anot ieškovo, 2017 m. sausio 16 d. drausminė nuobauda – papeikimas – paskirta nepagrįstai, kadangi jam nebuvo paaiškinta, už kokį darbo drausmės pažeidimą jis baudžiamas, ginčijamas įsakymas buvo parengtas iš anksto ir liepta ieškovui jį pasirašyti. Vėliau jam buvo daromas psichologinis spaudimas siekiant, kad ieškovas išeitų iš darbo savo noru. Ieškovas 2017 m. vasario 22 d. susirgo, telefonu apie tai pranešė savo gydytojai. Gydytoja paaiškino, kaip gydytis ir informavo, kad nuo šios dienos bus išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Apie savo ligą ir negalėjimą atvykti į darbą ieškovas telefonu informavo savo tiesioginį vadovą. Nuo 2017 m. vasario 23 d. susirgo jo mažametis sūnus ir jam buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas dėl vaiko slaugos. Ieškovui 2017 m. kovo 9 d. grįžus į darbą, jo tiesioginis vadovas L. Ž. Laurynas Žiugžlys informavo, kad Sodroje nėra duomenų apie ieškovo nedarbingumą 2017 m. vasario 22 d., todėl ieškovas bus atleistas iš darbo už pravaikštą. Ieškovas bandė paaiškinti, kad nueis į polikliniką ir išsiaiškins dėl nedarbingumo pažymėjimo, bet tokia galimybė jam nebuvo sudaryta ir tą pačią dieną (2017 m. kovo 9 d.) jis buvo atleistas iš darbo už pravaikštą. Po atleidimo iš darbo paaiškėjo, kad dėl gydytojos veiksmų elektroninis nedarbingumo pažymėjimas laiku nebuvo perduotas Sodrai. Ši klaida buvo ištaisyta vėliau, ir nedarbingumo pažymėjimas už 2017 m. vasario 22 d. buvo matomas Sodros paskyroje. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, pablogėjo jo sveikata, nukentėjo šeimos materialinė gerovė ir darbinė reputacija, todėl prašo priteisti iš atsakovės ir neturtinę žalą. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas sistemingai pažeidinėjo darbo laiko taisykles, įtvirtintas darbo sutartyje, laiku neatlikdavo jam paskirtų užduočių. Tokiais savo veiksmais jis darė neigiamą įtaką ne tik bendrovės veiklai, tačiau ir bendrai komandos atmosferai. Su ieškovu ne kartą buvo kalbėtasi, tačiau elgesiui nepagerėjus, jam 2017 m. sausio 16 d. įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už darbo sutarties 5 straipsnio (darbo laikas ir taisyklės) pastovų pažeidinėjimą. 2017 m. vasario 21 d. susitikimo metu, kuriame buvo dar kartą aptartas darbo tvarkos taisyklių laikymasis, ieškovas pats nusprendė nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Sutarė, jog ieškovas suderins, kuri diena bus paskutinė jo darbo diena, bei kada perduos atliekamus darbus, tačiau sekančią dieną jis susirgo. Atsižvelgdama į Sodros pateiktus duomenis, atsakovė sprendė, kad 2017 m. vasario 22 d. ieškovas į darbą neatvyko be svarbių priežasčių, šią dieną traktavo kaip pravaikštą ir dėl šių priežasčių atleido ieškovą iš darbo. Pažymėjo, kad atsakovė tik 2017 m. kovo 20 d. gavo pranešimą apie ieškovo nedarbingumą 2017 m. vasario 22 d., todėl pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad tarp ieškovo R. K. Romano Kuziakovo ir atsakovės UAB „Callcredit Operations“ 2013 m. liepos 11 d. sudaryta darbo sutartis Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu nutraukta neteisėtai; laikė, kad ieškovo R. K. Romano Kuziakovo darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Teismas nusprendė negrąžinti ieškovo į darbą ir priteisė ieškovui 51,29 Eur ligos išmoką (priskaityta suma), trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 4280,85 Eur (priskaityta suma), 3000 Eur (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo sekančios po atleidimo iš darbo dienos (2017 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos ir po 67,95 Eur (priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo sekančios po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos. Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1426,95 Eur (priskaityta suma) priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė atsakovei UAB „Callcredit Operations“ iš ieškovo R. K. Romano Kuziakovo 960,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės UAB „Callcredit Operations“ – 261 Eur žyminio mokesčio valstybei.Dėl 2017 m. sausio 16 d. įsakymo, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Teismas nurodė, kad pagal DK 240 straipsnio 1 dalį prieš skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys turi raštu pareikalauti, jog darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai L. Ž. Laurynas Žiugžlys ir M. V.Marija Vaičiulytė-Balčė pripažino, kad prieš skiriant drausminę nuobaudą – papeikimą, raštu nepareikalavo ieškovo pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, todėl konstatavo, kad atsakovė padarė procedūrinį pažeidimą. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad ieškovas sistemingai vėluodavo į darbą (ateidavo vėliau nei 9.00 val.), o 2016 m. gruodžio 15 d. ir 16 d. – iš viso pasišalino iš darbo vietos. Ieškovo darbo laikas buvo aptartas šalių pasirašytoje darbo sutartyje, kurios 5.1. punkte numatyta, jog įprastos darbuotojo darbo valandos – 8 valandos per dieną (40 valandų per savaitę), nuo 9:00 iki 18:00 valandos, nuo pirmadienio iki penktadienio, įskaitant vienos valandos trukmės pietų pertrauką. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pastovus vėlavimas į darbą, pietų pertraukų trukmės nesilaikymas negali būti laikomas mažareikšmiu darbo drausmės pažeidimu. Iš byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų ir kitų bylos rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog ieškovo požiūris į nustatytą darbo laiką buvo atsainus, darbo laiko režimo jis nesilaikė sistemingai. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas sprendė, kad 2017 m. sausio 16 d. įsakymu atsakovė pagrįstai ir teisėtai skyrė ieškovui drausminę nuobaudą už darbo sutarties 5 straipsnio (darbo laikas ir taisyklės) pastovų pažeidinėjimą, dėl ko ieškovo reikalavimą šioje dalyje atmetė.Dėl 2017 m. kovo 9 d. įsakymo, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas 2017 m. vasario 22 d. nebuvo darbe. Teismas nevertino, ar teisėtai ir pagrįstai Sodra priėmė sprendimą atgaline data išduoti ieškovui nedarbingumo pažymėjimą. Pažymėjo, kad toks Sodros sprendimas, nors ir atgaline data, buvo priimtas, nedarbingumo pažymėjimas išduotas, šis sprendimas nagrinėjant bylą galiojo ir nebuvo nuginčytas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas 2017 m. vasario 22 d. į darbą neatvyko dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl ligos. Pripažinęs, jog ieškovas 2017 m. vasario 22 d. neatvyko į darbą dėl svarbių priežasčių, teismas konstatavo, kad ieškovas nepadarė ir darbo drausmės pažeidimo, dėl ko nėra pagrindo spręsti klausimo dėl darbo sutarties nutraukimo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos). Teismas nurodė, kad skiriant ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – taip pat buvo padarytas ir procedūrinis pažeidimas, t. y. nepareikalauta ieškovo pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, kaip tai numato DK 240 straipsnio 1 dalis. Pažymėjo, kad pasiaiškinti ieškovo buvo paprašyta žodžiu 2017 m. kovo 9 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo priimtas sprendimas atleisti ieškovą iš darbo. Nurodė, kad pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Šiuo atveju atsakovė, nepareikalaudama iš ieškovo, kad pastarasis pateiktų raštišką pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo per protingą terminą, neturėjo galimybių visapusiškai įvertinti ir teisingai nuspręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jo forma ir laipsnis). Tikėtina, jog šiuo atveju darbdaviui pateikus reikalavimą ieškovui pateikti raštišką pasiaiškinimą ir nustačius protingą terminą, ieškovas būtų pristatęs duomenis apie tai, kad bus sprendžiamas klausimas dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo atgaline data ir klaidos Sodros duomenų bazėje ištaisymo. Tačiau tokia galimybė ieškovui nebuvo suteikta, nors ieškovas 2017 m. kovo 9 d. darbdaviui žodžiu ir nurodė, kad iškilusią problemą dėl nedarbingumo pažymėjimo bandys išsiaiškinti gydymo įstaigoje. Pasisakydamas dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo teismas nurodė, kad ieškovas nepageidauja būti grąžintas į darbą, santykiai tarp šalių konfliktiški, todėl nėra pagrindo manyti, kad darbo santykiai galėtų tęstis. Todėl teismas sprendė nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovui priklauso trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 1426,95 Eur (1 t., b. l. 173). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 4280,85 Eur (1426,95 Eur x 3 mėn.) išeitinė išmoka.Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, teismas nurodė, kad už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 10 d. (sekanti diena po atleidimo iš darbo) iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. (teismo sprendimo paskelbimo dienos), t. y. už 4 mėnesius ir 20 darbo dienų, atsakovė turėtų sumokėti 7066,80 Eur (1426,95 Eur x 4 mėn. + 67,95 Eur x 20 d. d.) priskaityta suma) darbo išmoką. Vertindamas priverstinės pravaikštos laikotarpio trukmę, teismas pažymėjo, kad Sodros duomenys patvirtina (t. 2 t., b. l. 17–19), jog šiuo laikotarpiu neįsidarbino, tačiau vienas teismo posėdis buvo atidėtas ieškovo prašymu, kitas – tikslu iškviesti ir apklausti liudytoja gydytoją R. K.Rimą Kumžienę, kuri turėjo patvirtinti ar paneigti ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Be to, nagrinėjamu atveju liko nepanaikinta ieškovui 2017 m. sausio 16 d. paskirta drausminė nuobauda – papeikimo už darbo laiko rėžimo nesilaikymą. Nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip pagrindą pripažinti, jog įstatyme įtvirtintos sankcijos dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą taikymas darbdavio atžvilgiu visa apimtimi neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, todėl teismas sprendė sumažinti ieškovui iš atsakovės priteistiną sumą už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos iki 3000 Eur sumos (priskaitytina suma).Pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad jis galimai patyrė įtampą ir nepatogumus dėl neteisėto atleidimo iš darbo Tačiau teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovui sveikata pablogėjo vien tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos nei ieškovo reputacijos pablogėjimą, nei galimybių įsidarbinti sumažėjimą ar kitų patirtos neturtinės žalos reikšmingumą patvirtinančios aplinkybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo teisių pažeidimo pripažinimas bei kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimas laikytinas pakankamu ieškovo pažeistų teisių gynimo būdu, todėl reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Callcredit Operations“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad 2017 m. vasario 22 d. jis sirgo ir dėl to turėjo teisę į nedarbingumo pažymėjimo išdavimą. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo” 4 punktu, pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą yra iš EPTS atspausdintas dokumentas, kuriame pateikiama informacija darbdaviui (-iams) apie asmens nedarbingumą, patvirtintas gydytojo spaudu ir parašu arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgalioto asmens parašu bei įstaigos antspaudu (spaudu). 2017 m. vasario 22 d. ieškovas paskambino Kauno centro poliklinikos gydytojai R. K.Rimai Kumžienei, informuodamas, kad jaučiasi prastai: skundėsi gerklės skausmu, karščiavimu (39 laipsnių temperatūra), bendru silpnumu, kosuliu ir t.t. Gydytoja šias aplinkybes užfiksavo ir paskyrė kitą vizitą 2017 m. vasario 24 dienai. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. v-977/a1-657 „Dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo gripo epidemijos laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2–5 punktais, „asmeniui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems gripo požymius ir dėl to negalinčiam atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, asmens prašymu atvykimas pas gydantį gydytoją ir nedarbingumo pažymėjimo išdavimas gali būti nukeliamas vėlesniam laikui. Tokiu atveju asmens sveikatos priežiūros įstaiga jos vadovo nustatyta gydytojų paslaugų teikimo telefonu tvarka užregistruoja asmens kreipimosi į įstaigą faktą, datą ir laiką. Asmens sveikatos istorijoje kreipimosi telefonu dieną gydytojas surašo paciento nusiskundimus, surinktą anamnezę, suteiktas režimo bei gydymo rekomendacijas. Paskiriama atvykimo pas gydytoją data, bet ne vėliau kaip po 3 kalendorinių dienų. Paskirtą dieną asmeniui kreipiantis, nedarbingumo pažymėjimas išrašomas nuo tos dienos, kurią buvo užregistruotas kreipimasis telefonu, ir pripažinus asmenį toliau laikinai nedarbingu, nedarbingumo galiojimas tęsiamas bendra tvarka“. Šiuo atveju gydytojos paskirtą dieną, t. y. 2017 m. vasario 24 d., ieškovas neatvyko, todėl gydytoja neapžiūrėjo paciento ir negalėjo įvertinti jo sveikatos būklės bei patvirtinti, kad ieškovas turi teisę į nedarbingumą. Tokiais veiksmais darbuotojas atsisakė būti apžiūrėtas ir tai suprasdamas negavo nedarbingumo pažymėjimo minėtai dienai. Ieškovas nuvyko pas gydytoją tik 2017 m. kovo 9 d., t. y. po 15 dienų nuo skambučio, kuriuo informavo apie itin prastą savijautą, taigi nebuvo jokios galimybės nustatyti, kokia ieškovo sveikatos būklė buvo 2017 m. vasario 22 d. Tai patvirtino 2017 m. birželio 23 d. vykusiame teismo posėdyje ir gydytoja, nurodydama, kad „nemačius negalėjau įvertinti tos situacijos“ (2017 m. birželio 23 d. posėdžio įrašas: nuo 17:05 iki 17:15) bei „nėra realu nustatyti, kokia buvo būsena“ (2017 m. birželio 23 d. posėdžio įrašas: nuo 18:19 iki 18:30). Dėl šios priežasties, nors ir buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas atgaline data, jis visiškai neįrodo fakto, kad minėtą dieną darbuotojas iš tiesų turėjo teisę į nedarbingumą, t. y. buvo tokios būsenos, kuri neleido ieškovui atlikti darbinių funkcijų.Nors ieškovas teigė, kad negalėjo atvykti pas gydytoją paskirtu laiku dėl neva 2017 m. vasario 23 d. išduoto nedarbingumo pažymėjimo slaugyti šeimos narį (sūnų), tačiau ieškovas būtent 2017 m. vasario 24 d. dėl darbdaviui nežinomų priežasčių buvo atvykęs į darbą ne darbo laiku. Be to, ieškovas turi sutuoktinę bei studentę dukterį, kurios galėjo prižiūrėti ieškovo sūnų vizito pas gydytoją metu. Pažymi, kad atsakovė, matydama iš Sodros duomenų bazės, kad ieškovas neturi nedarbingumo pažymėjimo 2017 m. vasario 22 dienai, vasario mėnesio pabaigoje informavo apie tai ieškovą telefonu, tačiau jis nesikreipė į gydymo įstaigą ir nesistengė išsiaiškinti situacijos. Darbuotojas, suprasdamas, kad neturi nedarbingumo pažymėjimo 2017 m. vasario 22 dienai ir dėl to ši diena gali būti laikoma pravaikšta, nesiekė gauti dokumentų, patvirtinančių, jog į darbą neatvyko dėl svarbios priežasties. Remiantis tokiu ieškovo elgesiu, atsakovas pagrįstai sprendė, kad darbuotojas yra padaręs šiukštų darbo drausmės pažeidimą.Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, kad darbuotojui būtų suteikta galimybė pateikti duomenis apie tai, jog bus sprendžiamas klausimas dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo atgaline data. Vien tik reikalavimo išreiškimas kita forma (t. y. raštu, o ne žodžiu), nebūtų pakeitęs situacijos – iš ieškovo elgesio aiškiai matyti, kad jis nesiekė išsiaiškinti situacijos iki tol, kol atsakovė priėmė įsakymą dėl atleidimo iš darbo. Taigi formalus DK 240 straipsnio dalies pažeidimas negali būti pagrindu panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. K. Roman Kuziakov prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Skunde atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovas 2017 m. vasario 21 d. nusprendė nutraukti Darbo sutartį savo iniciatyva, nes ieškovas niekad neplanavo išeiti iš darbo savo noru. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad nepasikeitė ieškovo elgesys ir po drausminės nuobaudos skyrimo. Priešingai, nors situacija pagerėjo (tai patvirtina praėjimo kontrolės duomenys, t. 1, b. l. 187-204.), atsakovė vis tiek bandė priversti ieškovą išeiti iš darbo.Neatitinka tikrovės atsakovės teiginys, kad L. Ž. L. Žiugžlys ieškovo nedarbingumo metu informavo, kad jam nėra išduotas 2017 m. vasario 22 d. nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovui šiuo klausimu niekas neskambino ir kitaip jo neinformavo. Priešingai, tai ieškovas nuolat skambindavo savo vadovui ir pranešdavo jam, kad neatvyks į darbą dėl savo ligos, o vėliau – dėl sūnaus slaugos. Visi pokalbiai truko apie 30 sekundžių, ieškovas tik pasakydavo, iki kada jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o vadovas patvirtindavo, kad viskas yra gerai.Aplinkybę, kad ieškovas iki 2017 m. kovo 9 d. nežinojo, kad SODROS sistemoje nėra nedarbingumo, patvirtina SODROS pažyma apie ieškovo prisijungimus prie savo paskyros vasario–kovo mėnesiais (t. 2, b. l. 21). Iš jų aiškiai matosi, kad tik grįžus į darbą 2017 m. kovo 9 d. ir sužinojus, kad nepažymėtas ieško nedarbingumas, tik tada ieškovas patikrino savo paskyrą. Akivaizdu, kad jeigu ieškovui ta informacija būtų žinoma ankščiau, jis tikrai būtų bandęs kuo skubiau išspręsti šią problemą.Neatitinka tikrovės atsakovės teiginiai, kad ieškovui buvo suteikta visa darbo diena ginčijamai situacijai išspręsti. Darbdavys jau nuo pat ryto buvo pasiruošęs ieškovą atleisti iš darbo, kadangi 2017 m. kovo 9 d. atvykęs į darbą ieškovas pastebėjo, kad jo darbinė paskyra yra atjungta. Vadovas iš karto pakvietė ieškovą į kabinetą ir pranešė kad jis yra atleidžiamas iš darbo dėl pravaikštos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu darbdavys būtų suteikęs ieškovui protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, tai būtų padėję jam priimti teisingą sprendimą.Nors apeliaciniame skunde atsakovas nuolat akcentuoja, kad ieškovas neturėjo teisės į nedarbingumo pažymėjimą už 2017 m. vasario 22 d., tačiau dėl to yra pasisakiusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri, išnagrinėjusi UAB „Callcredit Operations“ skundą dėl leidimo išduoti R. K. Romanui Kuziakovui laikinojo nedarbingumo pažymėjimą už 2017 m. vasario 22 d., konstatavo, kad Fondo valdybos Kauno skyrius, leisdamas gydymo įstaigai išduoti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Šis sprendimas yra žinomas atsakovei, tačiau ji vis tiek bando ji kvestionuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą dėl Fondo Valdybos Kauno skyriaus sprendimo, susijusio su nedarbingumo pažymėjimo R. K. Romanui Kuziakovui išdavimu 2017 m. vasario 22 d. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, jų pateikimo būtinybė iškilo padavus atsakovei apeliacinį skundą, pateiktas įrodymas atsakovei žinomas, nes viešojo administravimo subjektas priėmė sprendimą atsakovės iniciatyva, todėl šis įrodymas prijungtinas prie bylos.DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ši nuostata atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o šio reikalavimo vykdymo pažeidimas prieštarauja abiejų darbo sutarties šalių interesams, nes tokio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas, darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalį, negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginčą nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindą netgi panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismas turi patikrinti bei įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda savaime būtų laikoma neteisėta (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad darbdavio paskirta drausminė nuobauda buvo paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ieškovui grįžus darbą 2017 m. kovo 9 d. atsakovė (darbdavys) nepareikalavo pasiaiškinti raštu ir atleido ieškovą iš darbo dar tą pačią dieną. Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigti ieškovo argumentai, kad atvykus jam į darbą 2017 m. kovo 9 d. ieškovo darbinė paskyra jau buvo atjungta ir užblokuota. Remiantis minėtomis aplinkybėmis labiau tikėtina, kad sprendimas atleisti darbuotoją iš darbo jau buvo numatytas anksčiau. Ieškovas teigė, jog darbdaviui pareikalavus žodžiu pasiaiškinti, dėl ko neatvyko į darbą 2017 m. vasario 22 d., jis stengėsi įrodyti, kad klausimas dėl jo nedarbingumo 2017 m. vasario 22 d. yra sprendžiamas ir jam reikalinga nuvykti į polikliniką, kad gautų tą patvirtinančius įrodymus. Tačiau darbdavys tokios galimybės nesuteikė ir, kaip minėta, atleido ieškovą iš darbo vos tik pastarasis atėjo į darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei atsakovė būtų vykdžiusi DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir pareikalavusi darbuotojo per protingą terminą pasiaiškinti, ieškovas būtų sugebėjęs pateikti įrodymus apie jo ligą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad į darbą 2017 m. vasario 22 d. ieškovas neatvyko dėl ligos. Ši išvada yra pagrįsta atgaline data išduoto nedarbingumo pažymėjimo duomenimis. Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi atsakovės UAB „Callcredit Operations“ skundą dėl leidimo išduoti R. K. Romanui Kuziakovui laikinojo nedarbingumo pažymėjimą už 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašte konstatavo, kad Fondo valdybos Kauno skyrius, leisdamas gydymo įstaigai išduoti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Duomenų, kad minėtas administracinis aktas būtų panaikintas, byloje nėra, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad trūko įrodymų, pagrindžiančių ieškovą 2017 m. vasario 22 d. sirgus, ir kad administracinės procedūros išduodant ieškovui nedarbingumo pažymėjimą buvo netinkamos, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas apie savo ligą informavo tiek gydytoją, tiek darbdavį, o nedarbingumo žymos SODRA sistemoje laiku nebuvo įregistruotos ne dėl darbuotojo kaltės. Todėl, remiantis CPK 414 straipsniu, kurio tikslas – apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomiškai silpnesnės darbo santykių šalies, o ne darbdavio interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ligos fakto. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų nepateikė.LR CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą valstybės patirtos 2,63 Eur išlaidos, remiantis minėtu įsakymu, nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.