Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Sonata Vaicekauskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2022 m. kovo 8 d. gauti pareiškėjos A. G. 2022 m. vasario 28 d. skundai dėl antstolio veiksmų, kuriuose prašoma atšaukti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą.

Skunduose pareiškėja nurodo, jog 2022 m. vasario 25 d. gavo informaciją apie patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S22-114-7434, kuriuo buvo priimtas vykdyti išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto. Skolininkės nuomone, antstolė nepagrįstai priėmė vykdymui vykdomąjį dokumentą, kadangi minėtas sprendimas buvo neįsigaliojęs, nes per vieną mėnesį gali būti skundžiamas. Nurodymas nurašyti lėšas neturi teisinio pagrindo.

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2022 m. kovo 7 d. patvarkymu Nr. 0114/22/00251 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundus ir persiuntė juos Kauno apylinkės teismui kartu su vykdomąja byla.

Antstolė nurodė, kad 2022 m. vasario 24 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto. Kaip matyti, iš vykdymui pateikto VMI prie FM sprendimo, skolininkei A. G. administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) yra paskirta 10,00 Eur bauda, kuri turėjo būti sumokėta iki 2021 m. gruodžio 16 d., o jos nesumokėjus buvo priimtas sprendimas išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto. Dokumento įsigaliojimo data – 2022 m. vasario 9 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 2 dalį, priverstinio vykdymo priemonė yra ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtiniu teisių, taigi antstolė teisėtai priėmė 2022 m. vasario 25 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog 2022 m. vasario 9 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus. Kaip matyti, iš sprendimo turinio, pareiškėjai buvo skirta 10,00 Eur bauda už administracinį nusižengimą pagal administracinį nutarimą. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 3 d. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties ir nutarė palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, kurio netenkintas pareiškėjos skundas dėl 2021 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai skirta 10,00 Eur bauda, nepakeistą ir A. G. apeliacinį skundo netenkinti. Baudos sumokėjimo terminas 2021 m. gruodžio 16 d. 2022 m. vasario 24 d. antstolė gavo VMI prie FM prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo, kuriuo prašoma priimti vykdyti 2022 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 25 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-22-114-7349 ir tuo pačiu surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-114-7438, kuriuo buvo apskaičiuota 45,02 Eur vykdymo išlaidų suma. Tą pačią dieną, antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-114-7434 ir iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuskaičiavo 55,02 Eur sumą.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Valstybė antstoliui suteikė įgalinimus, patikėdama antstoliui atlikti viešąją funkciją – atliekamų vykdymo veiksmų išieškojimo metu teisėtumo užtikrinimą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK XLV skyriuje reglamentuota vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka. Remiantis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės, kurias antstolis turi patikrinti, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 2 dalis neįtvirtina baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių antstolis gali atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir jį grąžinti išieškotojui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju antstolis turi įvertinti šių aplinkybių svarbą ir reikšmę priimant ar atsisakant priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kliūtys, kurioms esant turėtų būti atsisakoma priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi būti realios, akivaizdžios ir išsamiai įvertintos, padarant pagrįstą išvadą, kad joms esant vykdomasis dokumentas negali būti priimtas vykdyti.

Pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, jog nurodymas priverstinai nurašyti lėšas buvo neteisėtas, kadangi VMI prie FM sprendimas išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto dar galėjo būti apskųstas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog išieškojimas yra pradėtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu (Sprendimo išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto), dėl 10,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės A. G. Pažymėtina, jog 10,00 Eur bauda buvo paskirta 2021 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja minėta nutarimą apskundė ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutartį, kuria nutarė netenkinti pareiškėjos skundo dėl minėto nutarimo. Pareiškėjai pateikus apeliacinį skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutarė palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, taigi nutarimas skirti 10,00 Eur baudą yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apygardos teismo nutartis buvo priimta 2021 m. lapkričio 3 d. ir išsiųsta 2021 m. lapkričio 5 d., skolininkė turėjo sumokėti jai skirtą baudą nevėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 16 d.

Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res iudicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir yra vykdytinas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendimui įgijus res iudicata galią bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Pareiškėja teigia, jog būtent dėl to, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dar gali būti skundžiamas, antstolė negalėjo priverstinai nurašyti lėšų, tačiau teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Antstolė nustačiusi, kad išieškotojos pateiktas vykdomasis dokumentas yra vykdytinas, pagrįstai ir teisėtai pradėjo vykdyti išieškojimą iš pareiškėjos. Vien tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dar gali būti skundžiamas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad antstolė nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu, kadangi paskirtos baudos teisėtumas, kuri ir yra išieškoma priverstinai nurašant lėšas, yra neginčijamai nustatytas 2021 m. lapkričio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolė pradėdama vykdymo veiksmus ir nuskaičiuodama nuo pareiškėjos sąskaitos lėšas būtų nesilaikiusi teisės aktų reikalavimų, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 586 straipsniu, 651 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. G. 2022 m. vasario 28 d. skundų dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.