Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo, Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą atstovei prokurorei Laurai Paulikienei, atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams Vitalijui Juškai ir Mantui Bagočiui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui, trečiojo suinteresuoto asmens P. K. atstovams V. K. ir V. P., viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. K., R. M., Z. R., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Bau Solutions“ dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010-03-31 patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado Nr. SV-218 dėl naujos pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos vietoje esamo ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir P. K. 2010-07-30 išduoto statybos leidimo Nr. LNS-34-100730-00309 dėl naujos pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovai Vitalijus Juška ir Mantas Bagočius siūlo pareiškėjo reikalavimus tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Tadas Būdvytis siūlo pareiškėjo prašymą tenkinti. Pažymi, kad Sąvado ir Statybos leidimo išdavimo metu ginčo teritorijoje galiojo bendrasis planas, kuriame buvo duomenys apie nekilnojamos kultūros vertybės teritoriją, todėl atsakovė privalėjo juo vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė taip pat yra įtvirtinta Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės arba įstaigos pranešimą, arba savo iniciatyva. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Viešasis interesas, taikant ABTĮ, suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešuoju interesu laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 ).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju siekis išsaugoti kultūros paveldą, perduoti jį ateities kartoms, kurio vertingumas yra visuotinai pripažintas ir ginamas Konstitucijos (Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis), tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas šioje srityje, patenka į ginamo viešojo intereso sampratą. Dėl nurodytų priežasčių prokuroras yra laikomas tinkamu pareiškėju nagrinėjamoje byloje.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550-07). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5 – 8/2006). Tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, psl. 205–230; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje pranešimas apie galimą viešojo intereso pažeidimą gautas 2012-03-27 (b.l. 12). Pareiškėjas, surinkęs medžiagą bei atlikęs tyrimą, prašymą teismui dėl administracinių aktų panaikinimo pateikė 2012-04-27 (b.l. 6), t.y. nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino.

Nagrinėjamoje administracinės justicijos byloje ginčas kilo dėl objektų, įtrauktų į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą, teisinio statuso ir šiems objektams taikytino teisinio režimo Sąvado bei Statybos leidimo išdavimo procese. Byloje aktualios teisės norminių aktų redakcijos, galiojusios ginčo teisinių santykių atsiradimo metu.

Kultūros paveldo inspekcijos laikinojo įstatymo (galiojusio nuo 1990-07-30 iki 1995-02-01) 8 straipsnio 2 punkte buvo nustatyta, kad naujų objektų įtraukimas į laikiną istorijos ir kultūros paminklų apskaitą trejiems metams, informuojant apie tai atitinkamą savivaldybę – Kultūros paveldo inspekcijos kompetencija. Įstatymų leidėjas 1994-12-22 priėmė Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, kuris įsigaliojo 1995-02-01, taip pat 1995-01-24 priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1995-01-27). Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos respublikinės <...> laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti objektai <...>, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, turi būti saugomi kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Istorijos ir kultūros paminklų bei neveikiančių kapinių apsaugos dokumentai (apsaugos ir nuomos sutartis, apsaugos sutartis, įsipareigojimas saugoti paminklą), jų apsaugos zonų nustatymo ir kiti dokumentai galioja, kol jie bus pakeisti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. Vadinasi, iki 1995-01-27 buvęs konkrečiu 3 metų terminu apibrėžtas objektų įtraukimas į laikiną apskaitą, po 1995-01-27 liko terminuotu, tačiau termino pabaiga tapo apibrėžta juridiniu faktu - kol bus nuspręsta dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad objektams, įtrauktiems į laikiną apskaitą, inter alia Kelmiškės I dvaro sodybos kompleksui, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, taikomas nekilnojamosioms kultūros vertybėms taikomas teisinis režimas ir jie turi būti saugojami taip pat, kaip ir nekilnojamosios kultūros vertybės, įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Departamentui. Jeigu nustatoma, kad numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes, per 15 dienų turi būti inicijuojamas kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu. Sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objektą skelbti valstybės saugomu priima Departamentas (Kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys). Statybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalyje buvo nustatyta, kad kai išduodamas statybos leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ar statyti statinius kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo kopija per 3 darbo dienas perduodama už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai.

Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2010-03-31 patvirtino Sąvadą dėl naujos pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos vietoje esamo ūkinio pastato žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2010-07-30 išdavė P. K. Statybos leidimą šio pastato statybai. Statinys nepradėtas statyti. Iš rašytinių bylos įrodymų ir dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, jog nuo 1995 m. iki 2012-01-12 Klemiškės I dvaro sodyba, inter alia Arklidės-karietinės pamatų liekanos, vietoje kurių P. K. išduotas Statybos leidimas statyti pagalbinį ūkinį pastatą, Kultūros paveldo inspekcijos direktoriaus 1995-03-31 nutarimu Nr. 413/1271 buvo įrašyta į laikiną apskaitą ir suteiktas kodas LA 413/1271 bei IP 362 At (pasikeitus kultūros paveldo objektų registracijos tvarkai suteiktas unikalus kodas kultūros vertybių registre 239) ( b.l. 15-31). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012-01-10 aktu Nr. KPD-RM-1703 patikslino Klemiškės I dvaro sodybos vertingąsias savybes. Arklidės-karietinės pamatų liekanoms, vietoje kurių P. K. išduotas statybos leidimas statyti pagalbinį ūkinį pastatą, suteiktas unikalus kodas kultūros vertybių registre 36117 ( b.l. 32-36; 51-52). Kultūros paveldo objektas - pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Minėta, kad į laikiną apskaitą įtraukti objektai, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, turi būti saugoma kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo 9 straipsnis).

Proceso dalyviai pripažįsta faktines aplinkybes ir ginčo dėl jų nėra, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2010-03-31 patvirtino Sąvadą (priedas, b.l. 30), kurį rengiant ir tvirtinant Kultūros paveldo departamentas nebuvo išdavęs projektavimo sąlygų, svarstant projektą Nuolatinėje statybos komisijoje Departamento atstovas nedalyvavo, projektas „Pagalbinio ūkio paskirties pastato statyba vietoje esamo ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) “ nebuvo suderintas su Departamentu (priedas, b.l. 3-8). Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog Departamentui buvo žinomi jos atliekami veiksmai, susiję su šių administracinių aktų rengimu, išdavimu.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas - tvarkyba ir naudojimas; 4) pažinimas, jo sklaida; 5) atgaivinimas (reabilitacija) (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Objektams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar ne neskelbti, tačiau registruotiems kultūros vertybių registre, taikoma pradinė apsauga (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnis). Minėta, kad į laikiną apskaitą įtraukti objektai, be kita ko ir Klemiškės I dvaro sodyba, saugojami taip pat, kaip ir nekilnojamosios kultūros vertybės, įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Sistemiškai aiškinant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas (4 straipsnį, 9 straipsnį, 10 straipsnio 7 dalį), darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nustatė santykinai savarankiškus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos būdus, tarp jų: apskaitą; skelbimą saugomu. Objektams, atsižvelgiant į jiems taikomą apsaugos būdą, taikomas skirtingas teisinis režimas. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir šiam ginčui teisiškai nereikšmingais trečiojo suinteresuoto asmens P. K. argumentus, susijusius su Departamento veiksmais nepriimant sprendimo skelbti objektą saugomu ar neskelbti. Sprendimas dėl objekto paskelbimo ar nepaskelbimo saugomu priėmimas, neturi teisinės reikšmės Sąvado ir Statybos leidimo išdavimo procese.

Teisėjų kolegija, nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad, nors nebuvo duomenų Nekilnojamojo turto registre, kuriame įregistruotas trečiojo suinteresuotojo asmens P. K. žemės sklypas, apie tai, kad Klemiškės I dvaro sodyba yra nekilnojamoji kultūros vertybė, atsakovė turėjo duomenis apie šios kultūros vertybės statusą. Byloje surinktų rašytinių įrodymų, proceso šalių pasisakymų teismo posėdyje pagrindu, nekyla abejonių, kad atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, išduodama Sąvadą bei Statybos leidimą, žinojo apie Klemiškės I dvaro sodybos statusą, t.y. įtraukimą į laikiną apskaitą, tačiau neatliko veiksmų galimam nekilnojamosios kultūros vertybės sunaikinimui užkirsti (nepranešė apie valdytojo ketinimus vykdyti statybos darbus Departamentui; nepateikė Departamentui paraiškos sąlygoms, rengiant Sąvadą, gauti; Statybos leidimą išdavė nederinus projekto su Departamentu; nepranešė Departamentui apie išduotą statybos leidimą). Ginčijami Sąvadas ir išduotas Statybos leidimas neteisėti iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu. Skundžiami administraciniai aktai naikintini ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Teismui nustačius, jog pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkinami, nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimu patenkinamos ar apginamos trečiojo suinteresuoto asmens P. K. teisės, todėl jis negali pretenduoti į patirtų išlaidų atlyginimą. P. K. prašymas dėl 1000 Lt turėtų išlaidų priteisimo netenkintinas, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010-03-31 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SV-218 dėl naujos pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos vietoje esamo ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės 2010-07-30 P. K. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-34-100730-00309 dėl naujos pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos vietoje esamo ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),

nepatenkinti P. K. prašymą dėl 1000 Lt turėtų išlaidų atlyginimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.