- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 1A-182-518/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Regina Pocienė, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- K. K.
- Advokatai
- Aivaras Gilys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.
Taip pat K. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. K. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2019 m. kovo 20 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tyčia savo gyvenamojoje vietoje ? bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė psichotropinės medžiagos 2C-B (4-bromo-2,5-dimetoksifenetilamino) tabletes bei 1 modafinilio tabletę (tabletėse, kurių masė 0,2968 g, yra 0,0309 g gryno 2C-B (skaičiuojant bazės pavidalu) bei psichotropinės medžiagos – modafinilo tabletės gamyklinės pakuotės dalyje, ant kurios yra gamyklinis užrašo fragmentas, nurodantis grynos medžiagos kiekį vienoje tabletėje – 200 mg, kas atitinka 0,2 g gryno modafinilio), kol 2019 m. kovo 20 d., 06.25 val., Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai atliekamos kratos metu bute rado ir paėmė minėtas psichotropines medžiagas.
2. Be to, K. K. buvo kaltinamas tuo, kad:
2.1. neteisėtai siuntėsi psichotropinę medžiagą, o būtent: pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (galiojusios šios veikos padarymo metu redakcijos) 8 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“ ir šio įstatymo 8¹ straipsnį, numatantį, kad „Į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus“, ne vėliau kaip 2018 m. spalio 26 d. (tiksli data nenustatyta), būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje (tiksli internetinė parduotuvė nenustatyta), neteisėtai užsisakė ir apmokėjo už psichotropinę medžiagą – LSD, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą ir 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), t. y. popieriaus lapelį, padalintą į 20 kvadratinių mini lapelių ir įsodrintą psichotropine medžiaga – LSD (kiti pavadinimai: lizergidas, lizergo rūgšties dietilamidas) (popieriaus lapelio masė yra 0,3218 g, jame yra 0,00025 g gryno LSD), nurodydamas šią draudžiamą psichotropinę medžiagą atsiųsti paštu, asmens nesusijusiu su tyrimu vardu, savo faktinės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kuri pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu vardu ir adresu kaip pašto siunta Nr. MT701609260LT ir tokiu būdu, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, siuntėsi šią draudžiamą psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias 9, kai 2018 m. spalio 26 d. siuntą su psichotropine medžiaga patikrinimo metu sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.
2.2. neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą, o būtent: pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) 8 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“ ir šio įstatymo 8¹ straipsnį, numatantį, kad „Į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus“, ne vėliau kaip 2018 m. spalio 26 d. (tiksli data nenustatyta), būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje (tiksli internetinė parduotuvė nenustatyta), neteisėtai užsisakė ir apmokėjo už psichotropinę medžiagą – LSD, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą ir 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), t. y. popieriaus lapelį, padalintą į 20 kvadratinių mini lapelių ir įsodrintą psichotropine medžiaga – LSD (kiti pavadinimai: lizergidas, lizergo rūgšties dietilamidas) (popieriaus lapelio masė yra 0,3218 g, jame yra 0,00025 g gryno LSD), nurodydamas šią draudžiamą psichotropinę medžiagą atsiųsti paštu asmens nesusijusiu su tyrimu vardu, savo faktinės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kuri pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu vardu ir adresu kaip pašto siunta Nr. MT701609260LT, ir tokiu būdu, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo gabeno (siuntėsi) šią draudžiamą psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias 9, kai 2018 m. spalio 26 d. siuntą su psichotropine medžiaga patikrinimo metu sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.
2.3. pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (galiojusios šios veikos padarymo metu redakcijos) 8 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“ ir šio įstatymo 8¹ straipsnį, numatantį, kad „Į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus“, ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 7 d. (tiksli data nenustatyta), būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje (tiksli internetinė parduotuvė nenustatyta), neteisėtai užsisakė ir apmokėjo už psichotropinę medžiagą – LSD, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą ir 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), t. y. popieriaus lapelį, padalintą į 50 kvadratinių mini lapelių ir įsodrintą psichotropine medžiaga – LSD (kiti pavadinimai: lizergidas, lizergo rūgšties dietilamidas) (popieriaus lapelio masė yra 0,7803 g, jame yra 0,00125 g gryno LSD), nurodydamas šią draudžiamas psichotropinę medžiagą atsiųsti paštu, asmens nesusijusiu su tyrimu vardu, savo faktinės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kuri pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu vardu ir adresu kaip pašto siunta Nr. MT701607431LT, ir tokiu būdu, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, siuntėsi šią draudžiamą psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias 9, kai 2018 m. gruodžio 7 d. siuntą su psichotropine medžiaga patikrinimo metu sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.
2.4. neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą, o būtent: pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (galiojusios šios veikos padarymo metu redakcijos) 8 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“ ir šio įstatymo 8¹ straipsnį, numatantį, kad „Į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus“, ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 7 d. (tiksli data nenustatyta), būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje (tiksli internetinė parduotuvė nenustatyta), neteisėtai užsisakė ir apmokėjo už psichotropinę medžiagą – LSD, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą ir 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), t. y. popieriaus lapelį, padalintą į 50 kvadratinių mini lapelių ir įsodrintą psichotropine medžiaga – LSD (kiti pavadinimai: lizergidas, lizergo rūgšties dietilamidas) (popieriaus lapelio masė yra 0,7803 g, jame yra 0,00125 g gryno LSD), nurodydamas šią draudžiamą psichotropinę medžiagą atsiųsti paštu asmens nesusijusiu su tyrimu vardu, savo faktinės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kuri pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu vardu ir adresu kaip pašto siunta Nr. MT701607431LT, ir tokiu būdu, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo gabeno (siuntėsi) šią draudžiamą psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias 9, kai 2018 m. gruodžio 7 d. siuntą su psichotropine medžiaga patikrinimo metu sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Aivaro Gilio apeliaciniame skunde prašoma Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti:
1) panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį K. K. išteisinti; arba
2) pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės K. K. paskyrimo, sumažinant pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL dydžio baudą iki 50 MGL.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principo nuostatas, apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu išsamiai ir objektyviai ištyrus byloje esančius įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltės. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Nagrinėjamu atveju asmens kaltei konstatuoti nepakanka vien draudžiamų medžiagų radimo pas K. K. fakto, kadangi kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat turi suvokti jų kiekį. Tačiau skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl K. K. kaltės yra prieštaringi ir nepakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Be to, skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertinti visi nuteistojo K. K. ir liudytojo M. G. bei kitų liudytojų duoti parodymai.
3.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis K. K. žinojo apie laikomas medžiagas, suvokė jų poveikį ir vartojimo būdą, nes jomis domėjosi internete, yra nepagrįsta, nes byloje surinktais įrodymais nebuvo neabejotinai nustatyta, jog minimas paieškas internete vykdė asmeniškai K. K.. Apygardos teismas visiškai neatsižvelgė į tą nuteistojo parodymų dalį, kuri nenaudinga kaltinimui. Apklausiamas K. K. nurodė, bet kuris iš pas jį į svečius atėjusių draugų galėdavo laisvai prieiti prie jo asmeninių kompiuterių, artimiems draugams tiesiog pasakydavo slaptažodį, K. K. kompiuteriu tikrai yra naudojęsis J. V. J. (nusižudęs dėl depresijos), kiti draugai (M. G., G. B.). Liudytojas M. G. patvirtino, jog K. K. kompiuteriu galėjo naudotis bet kas, kas lankėsi pas K. K. namuose, bei parodė, jog yra matęs, kaip kiti asmenys naudojasi K. K. kompiuteriu. Taigi, byloje liko nepaneigta, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytas paieškas internete K. K. kompiuteriu galėjo atlikti bet kas. Be to, skundžiamame nuosprendyje vertindamas paieškų internete įrodomąją reikšmę dėl K. K. inkriminuoto draudžiamų medžiagų siuntimosi pirmosios instancijos teismas padarė visiškai priešingą išvadą, jog atliktų paieškų internete faktas dar nepatvirtina, kad tai darė K. K..
3.3. Taip pat nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, jog K. K. žinojo apie jo bute rastų tablečių egzistavimą. Nenustatyta ir tai, kaip ir kada tos tabletės bute atsirado. Atliekant kratą vaizdas nei fotografuojant, nei filmuojant nebuvo fiksuojamas, kratos protokole pateiktas aprašymas nėra pakankamai detalus. Tik nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad tabletės buvo rastos viename iš virtuvės stalčių, kuriame buvo įvairių K. K. prosenelės, kuriai priklauso butas, daiktų. Byloje nebuvo paneigti K. K. parodymai, jog jis stalčiuje, kuriame rasta dėžutė su tabletėmis, jokių daiktų nelaikė, bute yra likę ir daugiau jo prosenelės daiktų, kurių prašė neišmesti tėvai. Neatmetama galimybė, jog tabletes galėjo be K. K. žinios palikti bet kuris iš K. K. draugų. Apklausti muitinės pareigūnai konkrečių tablečių radimo aplinkybių neprisiminė, galimai net neklausė K. K., ar kratos metu rastos tabletės priklauso jam, ar žino, kas tai per tabletės. Gynėjo manymu, jei K. K. būtų ką nors žinojęs apie rastas tabletes, tikėtina, būdamas pakankamai netikėtai šeštą ryto užkluptas pareigūnų, kratos metu būtų pripažinęs tai, jog jis ką nors apie jas žino, arba savo reakcija išsidavęs apie jų žinojimą. Tuo tarpu iš pareigūnų parodymų matyti, kad K. K. kratos metu elgėsi ramiai, bendradarbiavo su pareigūnais, kas tik patvirtina, jog jis apie tabletes nieko nežinojo. Kita vertus, kaip galima suprasti iš kratos protokolo ir specialisto išvados, rastos tabletės išoriškai nebuvo niekuo išsiskiriančios ar pažymėtos taip, jog neabejotinai galėtum suprasti, kad jos draudžiamos: trys vienetai be jokių užrašų, o kita tik su užrašo fragmentu. Vis dėlto lieka neaišku, iš kokių požymių K. K. galėjo suprasti, jog tabletėse yra psichotropinių medžiagų.
3.4. Pažymima ir tai, kad modafinilio tabletę ištyręs specialistas negalėjo nustatyti joje esančio gryno psichotropinės medžiagos kiekio, tiesiog remdamasis prielaida apie gamyklinę pakuotę, padarė tik tikėtiną išvadą, jog ant jos nurodytas kiekis – 200 mg yra teisingas. Tačiau byloje niekas netyrė, ar pakuotė iš tiesų yra gamyklinė ir ar ant jos nurodytas kiekis atitinka tikrovę. Gynėjo teigimu, tokiomis prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.
3.5. Skunde nesutinkama ir su nuteistajam K. K. paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, kuri turėtų būti sumažinta. Teigiama, kad pas K. K. rastų draudžiamų tablečių grynasis draudžiamųjų medžiagų kiekis tik nežymiai viršija maksimalią nedidelio kiekio ribą: trijose tabletėse esantis grynasis draudžiamos medžiagos 2-CB kiekis (0,0309 g) tik viena šimtąją gramo viršija nedidelio kiekio ribą (0,02 g), o modafinilio tabletėje remiantis prielaida nustatytas grynosios medžiagos kiekis atitinka nedidelį šios medžiagos kiekį bei atskirai būtų vertinamas tik kaip baudžiamasis nusižengimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši medžiaga į draudžiamųjų sąrašą buvo įtraukta ganėtinai neseniai, tik 2016 metais, iki tol ji buvo tiesiog receptinis vaistas. Pastaroji aplinkybė itin svarbi tuo aspektu, jog byloje liko nenustatyta, kada tabletė buvo įsigyta, todėl neatmestina, jog ji įsigyta teisėtai su receptu nuteistojo prosenelės ar jos artimųjų. Išdėstytos aplinkybės rodo ženkliai mažesnį palyginamąjį veikos pavojingumą bei sudaro pagrindą skirti K. K. minimalią baudą. Tuo tarpu teismo paskirta bausmė – 5 000 Eur dydžio bauda K. K., atsižvelgiant į jo jauną amžių, minimalias gaunamas pajamas, kadangi jis tik pradeda savo nuosavą verslą, kuris reikalauja investicijų, yra neproporcingai didelė ir nuteistasis jos sumokėti neturi finansinių galimybių.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo K. K. gynėjas advokatas Aivaras Gilys prašė jo ir nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo K. K. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos įrodymų vertinimo ir K. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu K. K. buvo išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta ne vėliau kaip 2018 m. spalio 26 d.), BK 199 straipsnio 3 dalį (veika, padaryta ne vėliau kaip 2018 m. spalio 26 d.), BK 259 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 7 d.) ir BK 199 straipsnio 3 dalį (veika, padaryta ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 7 d.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra skundžiamas. Minėtu apygardos teismo nuosprendžiu K. K. taipogi buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. kovo 20 d. kratos metus rastos psichotropinės medžiagos), už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tyčia savo gyvenamojoje vietoje laikė psichotropinės medžiagos 2C-B (4-bromo-2,5-dimetoksifenetilamino) tabletes bei 1 psichotropinės medžiagos modafinilio tabletę.
7. Nuteistasis K. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai ir neabejotinai nepatvirtina nuteistojo kaltės, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliantų vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad kratos metu rastos tabletės yra K. K. ar kad nuteistasis žinojo apie jo bute rastų tablečių egzistavimą, jų kiekį ir suprato, jog jos yra psichotropinės. Tačiau su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai K. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.
8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji K. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo K. K. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistojo kaltę padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, pagrįsta liudytojų R. S., R. B. (R. B.), O. G. parodymais, 2019 m. kovo 20 d. kratos protokolu, 2019 m. balandžio 25 d. specialisto išvada Nr. 11-543 (19), 2019 m. birželio 17 d. kompiuterio apžiūros protokolu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei šioje dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį.
9. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikaltimas laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir nori tai daryti. Pažymėtina, kad tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kyla vien tik už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
10. K. K. inkriminuotos psichotropinės medžiagos buvo rastos 2019 m. kovo 20 d. atliekant kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šis procesinis veiksmas buvo atliktas teisėtai ir nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Iš 2019 m. kovo 20 d. kratos protokolo matyti, kad, atliekant kratą virtuvėje, šalia kriauklės esančios spintelės antrame stalčiuje buvo rasta raudona dėžutė, kurios viduje buvo metalizuotas lapelis su viena tablete su užrašu „Modafinil“, juodos spalvos užspaudžiamas paketėlis su viduje esančiais augalinės medžiagos pėdsakais, geltonos spalvos užspaudžiamas paketėlis su viduje esančiomis 3 tabletėmis, 2 popieriaus paketėliai su viduje esančiomis džiovintų lapų suktinėmis. Be šių objektų, kratos metu rasta ir paimta: permatomas užspaudžiamas maišelis su viduje esančiais 5 užspaudžiamais maišeliais su viduje esančiais tamsios spalvos medžiagų pėdsakais, permatomas užspaudžiamas maišelis su viduje esančiais medžiagos pėdsakais, metalinis smulkintuvas, pasas Nr. (duomenys neskelbtini), nešiojamas kompiuteris „Apple Macbook“, S/N CO2L27CEFRP su įkrovimo kabeliu, nešiojamas kompiuteris „ASUS“, S/N CANDCV509889438 su įkrovimo kabeliu (t. 1, b. l. 99-103). Pažymėtina, kad atliekant kratą dalyvavo pats nuteistasis K. K., kuris jokių pastabų ar komentarų dėl rastų objektų priklausomybės kratos protokole nepateikė.
10.1. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-543 (19), be kitų aplinkybių, konstatuota, kad: voke Nr. 5 juodos spalvos paketėlyje Nr. 5 yra narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakų; voke Nr. 6 geltonos (auksinės) spalvos paketėlyje, pateiktos šviesiai mėlynos spalvos tabletės yra psichotropinės medžiagos – 2C-B (4-bromo-2,5-dimetoksifenetilamino) tabletės. Tabletėse, kurių masė – 0,2968 g, yra 0,00309 g gryno 2C-B (skaičiuojant bazės pavidalu); voke Nr. 7, popieriaus paketuose, tirti pateiktos suktinės yra rankomis suktos cigaretės arba mini cigarai, kitaip dar vadinami „beedi“. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų šiose cigaretėse nėra; voke Nr. 4, metalizuotame lapelyje, tirti pateikta baltos spalvos tabletė yra psichotropinės medžiagos – modafinilo tabletė. Kiekybinio modafinilio tyrimo LTEC atlikti negali, nes neturi šios pamatinės medžiagos. Antra vertus, tirti pateikta modafinilio tabletė yra gamyklinės pakuotės dalyje, ant kurios yra užrašo fragmentas, nurodantis grynos medžiagos kiekį vienoje tabletėje – 200 mg. Todėl tikėtina, kad tabletėje yra 0,2 g (200 mg) gryno modafinilio (t. 1, b. l. 112-116).
10.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad modafinilio tabletę ištyręs specialistas negalėjo nustatyti joje esančio gryno psichotropinės medžiagos kiekio, tiesiog remdamasis prielaida apie gamyklinę pakuotę, padarė tik tikėtiną išvadą, jog ant jos nurodytas kiekis – 200 mg yra teisingas. Apeliantai pažymi, kad byloje niekas netyrė, ar pakuotė iš tiesų yra gamyklinė ir ar ant jos nurodytas kiekis atitinka tikrovę. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nors apeliantai ginčija atlikto specialaus tyrimo rezultatus dėl gryno modafinilio kiekio kratos metu rastoje tabletėje, tačiau teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti cheminių medžiagų tyrimą atlikusių specialistų kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, atlikto tyrimo patikimumu, pateiktų specialisto išvadų teisingumu. Nors specialistai iš tiesų pateikė tikėtiną išvadą dėl gryno modafinilio kiekio minėtoje tabletėje, tačiau apeliantai nei bylą nagrinėjant teisme, nei apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė minėtas specialistų išvadas paneigiančių įrodymų, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstų abejonių, ar tyrimo metu buvo laikytasi nustatytų procedūrų. Vien subjektyvus nesutikimas su tyrimų rezultatais nesudaro pagrindo abejoti specialistų išvadų teisingumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad K. K. gyvenamojoje vietoje rastoje tabletėje galėjo būti neteisingai nustatytas modafinilio kiekis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2019 m. balandžio 25 d. specialisto išvada, kaip nuteistojo K. K. kaltę pagrindžiančiu įrodymu.
10.3. Nuteistasis K. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su jo gyvenamame bute kratos metus rastomis psichotropinių medžiagų tabletėmis nieko bendro neturi, apie jas nieko nežinojo. Virtuvėje, kurioje buvo rastos tos tabletės, yra spintelės su stalčiais. Viename iš stalčių yra stalo įrankiai, kitame stalčiuje yra įvairūs daiktai, kuriuos naudoja, t. y. popierius, tušinukai ir kt. Kituose stalčiuose, t. y. ten kur buvo rastos tabletės, yra sudėta tai, ką K. K. rado, kai atsikraustė į namus. Butas yra jo prosenelės, šiame bute gyvena vienas apie trejus metus. Kai atsikraustė į butą, buvo paprašytas neišmesti jame esančių daiktų. Kartą per kelis mėnesius jo bute vykdavo vakarėliai, o draugai pas jį į svečius užsukdavo dažniau – bent kartą per dvi savaites. Nežino, iš kur tos tabletės atsirado bute, ir ar kas iš svečių jas galėjo atsinešti, nes kiekvienos dėžutės bute neapžiūrinėjo (t. 2, b. l. 115-118). Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu K. K. davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 2, b. l. 26-27). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo K. K. parodymus įvertino kaip gynybinę versiją, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.
10.4. Nuteistasis tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde kėlė versiją, kad kratos metu rastos tabletės galėjo būti paliktos prieš tai čia gyvenusios K. K. prosenelės. Iš 2019 m. kovo 20 d. kratos protokolo matyti, kad aptariamos tabletės buvo rastos virtuvės spintelės stalčiuje buvusioje dėžutėje kartu su juodos spalvos užspaudžiamu paketėliu su viduje esančiais augalinės medžiagos pėdsakais ir 2 popieriaus paketėliais su viduje esančiomis džiovintų lapų suktinėmis. Kaip nustatyta 2019 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje, juodos spalvos paketėlyje yra narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakų, o popieriaus paketuose tirti pateiktos suktinės yra rankomis suktos cigaretės arba mini cigarai, kitaip dar vadinami „beedi“, narkotinių ar psichotropinių medžiagų šiose cigaretėse nėra. Be to, iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad pastarieji popieriniai paketai buvo su indiškais užrašais. Pažymėtina, kad nuteistasis K. K. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad iki kratos jo gyvenamame bute jis kartais parūkydavo kanapių, o 2018 m. keliavo po Aziją ir aplankė Tailandą, Indoneziją, Singapūrą, Indiją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, keliama versija, kad visi aptarti vienoje vietoje rasti daiktai priklausė nuteistojo prosenelei, yra nelogiška ir neįtikima.
10.5. Kita vertus, net pripažįstant esant nepaneigtą nuteistojo K. K. versiją, jog kratos metu rastos psichotropinių medžiagų tabletės priklausė nuteistojo prosenelei ar kad šias tabletes bute paliko K. K. draugai, tai savaime nepaneigia K. K. baudžiamosios atsakomybės už šių medžiagų neteisėtą laikymą. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas baudžiamojo įstatymo prasme aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) ar turėjimo laiko, taip pat nepriklausomai nuo to, ar pats kaltininkas šias medžiagas pagamino, įgijo, atsigabeno ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad K. K. žinojo apie jo gyvenamame bute rastas psichotropines medžiagas bei sąmoningai šias medžiagas ten laikė.
10.6. Iš 2019 m. birželio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta informacija, nukopijuota iš nuteistojo K. K. nešiojamųjų kompiuterių MACBook Pro A1425, S/N:CO2L27CEFRP bei Asus K55VJ S/N:CANDCV509889438. Išanalizavus K. K. asmeniniuose kompiuteriuose rastą tyrimui naudingą informaciją, buvo fiksuotos tokios užklausos, padarytos iš nuteistojo asmeninių kompiuterių: 2018 m. liepos 4 d., 09:21:41 – „lsd modafinilas“; 2018 m. gruodžio 26 d., 11:56:39 – „lsd 2cb“; 2018 m. gruodžio 15 d., 23:07:58 – „lsd išvadavo mane nuo depresijos“; 2018 m. gruodžio 15 d., 23:06:38 – „ar lsd palengvina skausmą?“; 2018 m. liepos 4 d., 09:30:27 – „geriausi stiprūs narkotikai šventėms“; 2018 m. lapkričio 17 d., 00:40:20 – „pcp narkotikas“; 2018 m. lapkričio 21 d., 20:12:14 – „narkotikų grafas dievas ego“; 2018 m. birželio 2 d., 11:42:37 – „ar šunys gali užuosti rūgštį?“; 2018 m. birželio 8 d., 10:00:35 – „tolerancija mikrodozuojant lsd“; 2018 m. gruodžio 15 d., 21:45:19 – „šaldytuvas ar šaldiklis lsd narkotikų kubeliams“ (t. 1, b. l. 126-142; t. 2, b. l. 90-107). Iš šių duomenų matyti, kad nuteistasis ne kartą domėjosi narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tarp jų ir tomis, kurios buvo rastos K. K. gyvenamame bute. Tai paneigia apeliaciniame skunde keliamą abejonę, kad nuteistasis galėjo nesuprasti, jog pas jį bute rastose tabletėse yra psichotropinių medžiagų, nes rastos tabletės išoriškai nebuvo niekuo išsiskiriančios. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad K. K. žinojo apie laikomas psichotropines medžiagas, jomis domėjosi internete, suvokė jų poveikį ir vartojimo būdą.
10.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinktais įrodymais nebuvo neabejotinai nustatyta, jog minimas paieškas internete vykdė asmeniškai K. K.. Apeliantų vertinimu, byloje liko nepaneigta, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytas paieškas internete K. K. kompiuteriu galėjo atlikti bet kas. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nuteistasis K. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kratos metu paimti du jo asmeniniai kompiuteriai yra apsaugoti slaptažodžiais. Kai pamatė užklausų paieškose jo kompiuteriuose sąrašą, buvo nustebęs. Jei kažkada ką ir tikrino, tai tik iš žingeidumo, norėdamas sužinoti, kas tai yra. Kelia prielaidą, kad geriausias draugas J. V. J., kuris jau yra miręs, jo asmeniniame kompiuteryje galėjo ieškoti tokių dalykų. Be to, pas K. K. svečiuose būdavo draugai, kurie galėdavo laisvai prieiti prie jo asmeninių kompiuterių. Artimiems draugams, kurie norėdavo įsijungti jo kompiuterį, slaptažodį pasakydavo (t. 2, b. l. 115-118). Liudytojas M. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad yra K. K. pažįstamas ir kad K. K. asmeniniu kompiuteriu nėra naudojęsis. Liudytojas taip pat paaiškino, kad vakarėlių pas K. K. metu yra matęs, jog pastarojo kompiuteriu naudojosi kiti asmenys. Be to, liudytojas parodė, kad minėtų vakarėlių metu psichotropinės medžiagos vartojamos nebuvo (t. 2, b. l. 125). Pažymėtina, kad aptartos paieškos iš nuteistojo asmeninių kompiuterių buvo atliktos ne vieną kartą ir skirtingu paros laiku (tiek ryte, tiek vėlai vakare). Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei per teisminį bylos nagrinėjimą nepavyko nustatyti, kas ir kada konkrečiai, be nuteistojo K. K., dar naudojosi pastarojo kompiuteriu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nuteistojo K. K. ir liudytojo M. G. parodymai nepaneigia, kad minėtas paieškas internete atliko būtent K. K..
10.8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, jei K. K. būtų ką nors žinojęs apie rastas tabletes, tikėtina, būdamas pakankamai netikėtai šeštą ryto užkluptas pareigūnų, kratos metu būtų tai pripažinęs arba savo reakcija išsidavęs apie jų žinojimą. Tuo tarpu iš pareigūnų parodymų matyti, kad K. K. kratos metu elgėsi ramiai, bendradarbiavo su pareigūnais, kas tik patvirtina, jog jis apie tabletes nieko nežinojo. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad kratą nuteistojo gyvenamame bute atlikę policijos pareigūnai R. S. ir R. B., apklausti pirmosios instancijos teisme iš tiesų parodė, jog K. K. kratos metu elgėsi pakankamai ramiai, draugiškai. Tačiau liudytojai taipogi nurodė, kad dėl savo darbo pobūdžio atlieka nemažai kratų ir kad pastaroji krata nebuvo niekuo išskirtinė. Todėl jie negalėjo prisiminti, kokia buvo nuteistojo K. K. reakcija, kai buvo rastos galimai psichotropinės medžiagos, taip pat, ar pastarasis buvo pasimetęs (t. 2, b. l. 110-111). Tuo tarpu liudytojas O. G., taipogi dalyvavęs atliekant aptariamą kratą, apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad, nors K. K. kratos metu elgėsi ganėtinai ramiai, tačiau dėl pareigūnų apsilankymo jis buvo šiek tiek sutrikęs, pasimetęs, išsigandęs (t. 2, b. l. 113-115). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pastarųjų liudytojų parodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, koks buvo nuteistojo elgesys ir reakcija, kai kratos metu buvo rastos galimai psichotropinės medžiagos. Be to, vien policijos pareigūnų subjektyvus vertinimas apie nuteistojo elgesį ir reakciją negali neabejotinai patvirtinti ar paneigti, kad K. K. žinojo apie gyvenamame bute laikomas psichotropines medžiagas.
10.9. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas abejonių nekeliančiais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje analizavo ne tik įrodymus, kuriais motyvavo teismo išvadas, bet nurodė argumentais, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo K. K. parodymus. Nuteistojo K. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. K. veiksmus įvertino kaip neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
11. Apeliaciniame skunde prašoma pagal BK 259 straipsnio 1 dalį K. K. paskirtą 100 MGL dydžio baudą sumažinti iki 50 MGL. Šis apeliacinio skundo prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.
11.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. K. nepakankamai vertino ir atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, todėl paskyrė jam per griežtą ir tinkamai neindividualizuotą bausmę.
11.2. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistasis neteisėtai laikė psichotropines medžiagas (2C-B (4-bromo-2,5-dimetoksifenetilamino) tabletes bei 1 modafinilio tabletę), kurių masė 0,2968 g, yra 0,0309 g gryno 2C-B (skaičiuojant bazės pavidalu) bei psichotropinės medžiagos modafinilo tabletę (grynosios medžiagos kiekis vienoje tabletėje – 200 mg, kas atitinka 0,2 g gryno modafinilio). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 278¹ punkte nurodyta, kad ne daugiau kaip 0,2 g modafinilio (Modafinil, 2-[(diphenylmethyl)sulfinyl]acetamide) atitinka šios medžiagos nedidelį kiekį. Rekomendacijų 38 punkte nustatyta, kad 2C-B (4-bromo-2,5-dimetoksifenetilamino) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g. Sudėjus kratos metu rastų psichotropinių medžiagų kiekius, bendras psichotropinės medžiagos kiekis nežymiai viršija psichotropinių medžiagų Rekomendacijose nurodytą narkotinių-psichotropinių medžiagų nedidelį kiekį. K. K. šias psichotropines medžiagas laikė neturėdamas tikslo jų platinti. Minėtos psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl reali žala visuomenei nebuvo padaryta. Todėl nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis nėra didelis.
11.3. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina ir į nuteistojo asmenybę: K. K. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 4-5); baustas administracine tvarka, tačiau tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 6-9); nuo priklausomybės ligų ir psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 12-14); dirba – veikia pagal individualią veiklą (t. 2, b. l. 3). Šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad K. K. turi polinkį nusikalsti ir kad nusikaltimų darymas tapęs jo gyvenimo būdo dalimi. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių.
11.4. Atsižvelgdama į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog K. K. už nusikaltimo, nustatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, nuteistajam K. K. už padarytą nusikalstamą veiką sumažinus pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudą iki 50 MGL (2 500 Eur). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistajam parinkta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.
11.5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.
Nuteistajam K. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 20 d. 08 val. 25 min. iki 12 val. 44 min. (vieną dieną), kas atitinka 2 MGL dydžių baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.