Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. 2S-161-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
2S-161-585/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Koelner Vilnius”
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vyjuta“
Kategorijos
` Civilinės bylos numeris 2S-161-585/2019
Teisminio proceso numeris 2-68-3-32301-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Koelner Vilnius” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Koelner Vilnius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vyjuta“ dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso esmė

1. Ieškovė UAB „Koelner Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Vyjuta“ 750 EUR skolą, 135 EUR delspinigius, 62,14 EUR palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Vyjuta“ pateikė prieštaravimą (atsiliepimą), kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teismas paskyrė civilinės bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje 2018-11-28 15.30 val. Į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovė neatvyko, atsakovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Priimtoje nutartyje teismas nustatė, jog ieškovė apie teismo parengiamąjį posėdį informuotas tinkamai. Ieškovei šaukimas į teismo parengiamąjį posėdį įteiktas 2018-11-28 (pasirašė apskaitininkė S. M.). Prašymų atidėti teismo posėdį ar bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant negauta. Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Atsakovė priimti sprendimo už akių neprašė, todėl ieškinys paliktas nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovė UAB „Koelner Vilnius“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantė savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1. Ieškovė 2018-11-27 per kurjerių tarnybą teismui išsiuntė rašytinius paaiškinimus kartu su prašymu bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

3.2. Ieškovė negali būti atsakinga už tai, jog kurjerių tarnyba laiku nepristatė siuntos teismui.

3.3. Ieškinyje ieškovė buvo pareiškusi prašymą esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms priimti sprendimą už akių, todėl teismas parengiamajame teismo posėdyje negavęs iš ieškovės jokių prašymų byloje turėjo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantė nurodo, jog teismui laiku, tai yra dar iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio datos buvo išsiuntusi prašymą nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje jai nedalyvaujant, o dėl to, kad tokio prašymo teismas laiku negavo negali būti atsakinga. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2018-11-15 teismas paskyrė byloje parengiamąjį teismo posėdį, teismo šaukimas ieškovei buvo įteiktas 2018-11-20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apie teismo posėdį ieškovė buvo informuota laiku ir tinkamai.

7. Apeliantės vertinimu ji dieną prieš posėdį pateikdama kurjerių tarnybai savo rašytinius paaiškinimus dėl bylos kartu su prašymu dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant laiku įvykdė pareigą pateikti teismui atitinkamus prašymus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka. Civilinio proceso kodekso 73-74 straipsniai nurodo kaip bylose yra skaičiuojami terminai tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Civilinio proceso kodekso 74 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Šiomis įstatymo normomis apeliantė iš esmės grindžia savo atskirąjį skundą.

8. Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

9. Taigi, byla gali būti nagrinėjama ieškovui ar jo atstovui nedalyvaujant, jei prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant teismui yra pateiktas iki teismo posėdžio pradžios. Nors bendru atveju įstatymas numato dalyvaujančio byloje asmens teisę pateikti procesinius dokumentus iki paskutinės termino dienos 24 valandos, bylą nagrinėjant teismo posėdyje, konkreti paskutinė termino diena pateikti dalyvaujančio byloje asmens prašymui dėl teismo posėdžio atidėjimo įstatyme nėra nustatyta, įstatymas nenurodo tiksliai, prieš kiek dienų iki teismo posėdžio dienos turi būti pateikiamas toks prašymas. Tačiau įstatymas numato, kad toks prašymas teismo nagrinėjamas tik tuomet, jeigu teismas jį gavo iki teismo posėdžio pradžios. Todėl asmuo prašymą atidėti teismo posėdį turi pateikti ne kurią nors konkrečią įstatymu nustatytą dieną, o taip, kad teismas tokį prašymą gautų iki teismo posėdžio pradžios.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė prašymą pateikė taip, kad iki parengiamojo teismo pradžios teismas prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant negavo, todėl atsakovei neprašant priimti sprendimo už akių kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ieškinys galėjo būti paliktas nenagrinėtu šios normos pagrindu.

11. Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovė pareigos siekti greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, laiku teismui pranešti apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje neįvykdė. Apeliantė parengiamojo teismo posėdžio išvakarėse prašymus teismui perdavusi kurjerio tarnybai negalėjo protingai tikėtis, kad teismas gaus ir žinos apie tokį prašymą iki pradėdamas nagrinėti bylą parengiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas tai, jog apeliantė netinkamai vykdė savo procesines pareigas, sprendžia, jog apeliantei tenka visos iš to kylančios neigiamos pasekmės.

12. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu, nes apeliantės pareikštame ieškinyje buvo pareikštas prašymas priimti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės nuomone nesutinka. Sprendimo už akių priėmimo institutas yra taikomas prieš neaktyvią proceso šalį, tai yra kai atsakovas neteikia atsiliepimo į ieškinį, ne svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, arba kai ieškovas be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, o atsakovas prašo priimti sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnis, 285 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliantei neatvykus į teismo posėdį, atsakovė neprašė priimti sprendimo už akių, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, o pateiktą teismui ieškinį turėjo palikti nenagrinėtu. Tą tiesiogiai numato CPK 246 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė įstatymo normas, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Zelianka