Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. Š. ieškinį atsakovams R. G., V. G. dėl skolos, delspinigių ir 8,05 procento dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovų, kaip sutuoktinių, solidarios prievolės sumokėti skolą ir kitas sumas už galimai šeimos poreikiams nuomotą daiktą, todėl konstatuotina, kad bylos dalykas – atsakovų prievolių kvalifikavimas.

Iš 2010-07-16 transporto priemonės nuomos sutartį neteikiant vairavimo paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) matyti, kad ieškovas išsinuomojo atsakovei automobilį MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 dienų laikotarpiui už 395 Lt sumą per parą. Atsakovė sumokėjo 600 Lt avanso (b.l. 4-5). Automobilis MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) buvo perduotas atsakovei (b.l. 6).

Sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu atsakovai buvo susituokę. Šią aplinkybę šalys pripažino, todėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme ji laikytina nustatyta.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).

Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams, kaip bendraskoliams, pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kasacinės instancijos teismas yra taip pat nurodęs, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Tačiau ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal savo prigimtį transporto priemonės nuomos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos sutuoktinio nuomojamo turto naudojimo šeimos poreikiams tenkinti teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip nuomininkas, sudaro transporto priemonės nuomos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi, šios bylos nagrinėjamu atveju Sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju ieškovas, siekdamas, kad atsakovės prisiimta prievolė pagal Sutartį būtų pripažinta bendra atsakovų, kaip sutuoktinių, prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog pagal Sutartį išnuomotas Automobilis buvo naudojamas šeimos interesais (CPK 178 straipsnis).

Iš atsakovės paaiškinimų, kurių ieškovas nepaneigė ir nenuginčijo, matyti, kad atsakovai kartu negyvena daugiau kaip 4 metus ir kad atsakovė pagal Sutartį Automobilį išsinuomojo iš ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad Automobilis buvo išnuomotas šalims jų šeimos poreikiams tenkinti, nėra. Dėl nurodyto darytina išvada, kad transporto priemonės – Automobilio – nuomos santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovės, todėl, būtent, atsakovei tenka pareiga užtikrinti tinkamą Sutarties vykdymą. Ta aplinkybė, kad atsakovas vykdė už atsakovę jos asmenines prievoles pagal Sutartį nesudaro pagrindo teigti, kad jis iš ieškovo išsinuomojo Automobilį ir dėl to turi mokėti ieškovui atlygį už jo nuomą. Be to, atsakovė taip pat nenurodė aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos objektyvų negalėjimą pasibaigus Automobilio nuomos sutarčiai grąžinti jį ieškovui, todėl konstatuotina, kad visa rizika susijusi su tinkamu Sutarties vykdymu tenka, būtent, atsakovei. Taigi, dėl nežinomų priežasčių atsakovė elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ir daugiau nei šešis mėnesius visiškai nepasirūpino Sutarties įvykdymu ir/ar jos tinkamu modifikavimu, todėl ji turi prisiimti dėl tokio savo elgesio kilusias pasekmes.

Dėl nurodytų aplinkybių ir tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, teismas nekonstatuoja pagrindo Sutartį pripažinti atsakovų bendra prievole, todėl prievolės pagal Automobilio nuomos Sutartį nelaikytinos atsakovų, kaip sutuoktinių, bendromis prievolėmis, dėl ko atsakovas neturi prievolės sumokėti ieškovui Automobilio nuomos kainos.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CPK 6.59 str.).

Atsakovė Automobilio nuomos kainos pagal Sutartį neginčijo ir nepaneigė.

Kadangi atsakovė neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti su ieškovu už Automobilio nuomą, todėl ji įsiskolino ieškovui 7000 Lt sumą. Dėl nurodyto ieškovo reikalavimas dėl skolos yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Pagal Sutarties 5.6.1 punktą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. atsakovė solidariai turi sumokėti iš viso 237,56 Lt delspinigių, todėl ši delspinigių suma priteistina iš atsakovės ieškovui.

Kadangi šalys nėra ūkio subjektai, todėl Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos byloje netaikytinos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Kiti šalių paaiškinimai ir kiti byloje esantys duomenys yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys pagrįstas iš dalies.

Iš atsakovės ieškovui priteistina 761,95 Lt bylinėjimosi išlaidų (109 Lt žyminio mokesčio, 642 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 10,95 Lt pašto išlaidų).

Kadangi atsakovei teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų jos išlaidų, todėl iš ieškovo valstybei priteistina 130,53 Lt bylinėjimosi išlaidų (108 Lt žyminio mokesčio ir 22,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 str. str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. G. 7000 Lt skolos, 237,56 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7237,56 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 761,95 Lt bylinėjimosi išlaidų O. Š..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš O. Š. 130,53 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.