- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- 1-84-106/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Valentinienė
- Nukentėjusysis
- S. D., A. Š., M. S.
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Viktoras Gecas, Antanas Jonušas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis (iš dalies darbingas, 35 proc. darbingumo), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK ) 137 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. sistemingai, 3 kartus mušė M. S.: 2007 m. pavasarį ir 2007 m. vasarą dienos metu ( tikslesnis laikas nenustatytas) (duomenys neskelbtini), V. D. gyvenamojo namo kambaryje, bei 2007 m. spalio 5 d., apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo virtuvėje, R. P. tyčia kojomis spyrė ne mažiau kaip po keturis kartus M. S. į šonus, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. dešinės pusės IX-X-XI ir kairės pusės VII-VIII-IX šonkaulių lūžius. Dėl to M. S. ilgai sirgo.
R. P. 2007 m. spalio 26-27 d. (tiksli data ir laikas nenustatyti) (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kuriame gyvena, virtuvėje, dešine ranka spausdamas V. D. kaklą ir tempdamas kūną apie 1,5 m iki lovos, nukentėjusįjį sunkiai sužalojo, padarydamas jam gerklų kremzlių lūžius, poliežuvinio kaulo pažeidimą, kraujosruvas ant gerklų srities dešinės pusės minkštųjų audinių.
R. P. išteisinti dėl kaltinimo, kad „R. P. 2007 m. spalio 26–27 d. (tiksli data ir laikas nenustatyti) (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kuriame gyvena, virtuvėje, tyčia, neteisėtai ir be jokios priežasties sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į galvą ir ne mažiau 1 kartą į krūtinę nukentėjusiajam V. D. bei jį smaugė. Tokiais neteisėtais veiksmais R. P., sudavęs paminėtus smūgius V. D., sukėlė nukentėjusiajam kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame smegenų pusrutulyje ir galvos smegenų kairiosios pakaušinės dalies sumušimą, kraujosruvas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kairiojo žando gleivinėje ir liežuvio viršūnėje, gerklų kremzlių lūžimą, poliežuvinio kaulo pažeidimą ir kraujosruvas ant gerklų srities dešinės pusės minkštųjų audinių bei kairės pusės II šonkaulio lūžį. R. P. tuo pačiu laikotarpiu toje pačioje įvykio vietoje, neteisėtai, be jokios priežasties atlikdamas fizinio smurto veiksmus V. D. atžvilgiu, sukėlė jau prieš tai sužalotam nukentėjusiajam V. D. kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, dėl to buvo suspausti galvos smegenys, o tai sukėlė sunkius sveikatos sutrikdymus, kurie turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nukentėjusiojo V. D. mirtimi, nes jis mirė būtent nuo šių sunkių kūno sužalojimų. Taip R. P. tyčia nužudė V. D.“.
Dėl nesunkaus M. S. sveikatos sužalojimo
Kaltinamasis R. P. dėl M. S. sužalojimo kaltu neprisipažino, parodė, kad niekada jos nespardė ir sužalojimų nepadarė.
Kaltinamasis R. P. parodė, kad su M. S. kartu gyveno apie 3 metus, su ja yra buvę konfliktų, bet jis jos niekada nespardė, šonkaulių nesulaužė. Spalio 5 d. su M. S. susipyko ir susistumdė, bet jos nemušė. Kai dar buvo gyvas M. S. vyras, ši sakydavo, kad anksčiau jai yra buvę sulaužyti šonkauliai, nes kilnojant sunkius daiktus ir dirbant ūkio darbus jai atsinaujindavo skausmai. Pirštų galais jis yra sudavęs M. S. per veidą, kai ji parėjo namo prisirūkiusi ir išgėrusi, tačiau po to jie buvo susitaikę ir nesipyko.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada.
Nukentėjusioji M. S. parodė, kad R. P. buvo jos sugyventinis. Kartu gyveno apie 3 metus ir nuolat su juo konfliktuodavo. R. P. siūlė parduoti V. D. ūkį ir važiuoti pas jį gyventi į (duomenys neskelbtini). Jis viską vogdavo iš jos namų ir tempdavo į savo ūkį. R. P. apsimeta, kad jam skauda ranka, jis nėra invalidas ir yra stiprus, visai sveikas žmogus. Kai niekas nematydavo, jis dirbdavo visus ūkio darbus. R. P. jai vis grasindavo, kad užmuš, nepaliks jos gyvos. Mušdavo ją, kai pastebėdavo rūkant ir be priežasties. Dėl R. P. smurto jai dažnai tekdavo bėgti iš namų ir slėptis krūmuose. Paskutinį kartą ją taip sumušė, kad buvo sulaužyti šeši šonkauliai ir ji negalėjo nuvažiuoti į brolio laidotuves, nes negalėjo paeiti. Mušė, kai šieną vežė, sumuštą išsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini) kaime. Nukentėjusioji prašė, kad parvežtų ją namo į Kuksinės kaimą. R. P. nevežė. Atėjo kaimynė, klausė, kas jai yra. R. P. pasakė, kad nuo vežimo nukrito. Paskui atėjo Karbauskis arklio prašyti paskolinti. Tada ją įkėlė į vežimą, parvežė namo ir karvę parvedė. 2007 m. vasarą jis ją spardė lovoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Spyrė kelis kartus – gal 2–3. Spalio mėnesį (duomenys neskelbtini) kaime kumščiu daužė į veidą ir į šonus. Gal 4 kartus spyrė į šonus, 1 kartą į akį trenkė. Dėl padarytų sužalojimų darytos nuotraukos ir nustatyti šonkaulių lūžiai. Pati nėra niekur kritusi ir susižalojusi. Su kaltinamuoju susitaikyti nenori, prašo nubausti.
Liudytoja E. S. parodė, kad gyvena netoli apie 100 metrų atstumu nuo M. S.. M. S. dažnai būdavo R. P. sumušta, suspardyta, skųsdavosi, kad skauda šonkauliai, sunkiai paeidavo, negalėdavo važiuoti dviračiu. Ji ją sutepdavo vaistais, apvyniodavo rankšluosčiais. Pavasarį M. S. vėl buvo sulaužyti šonkauliai, bet R. P. liepė M. S. meluoti, kad ji nukrito nuo vežimo, dar kitą kartą, kad nuvirto ant malkų. M. S. yra nakvojusi pas ją verandoje, kartais pasislėpti nuo R. P. atbėgdavo ir dieną ( t. 5, b. l. 20).
Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamasis mušdavo M. S.. Ši šaukdavo, klykdavo, du kartus buvo atbėgusi prašyti pagalbos, prašė, kad padėtų R. P. išvaryti iš namų. Klyksmai būdavo beveik nuolat, M. S. labai dažnai būdavo su mėlynėmis. 2007 m. rugsėjo mėnesį M. S. namuose kelias dienas nerūko kaminas. Jos anyta E. S. sakė, kad kažkas negerai ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas R. P., neva prašyti arklio. M. S. buvo pas R. P., bet R. P. E. S. į namo vidų neįsileido. Kitą dieną ten nuvyko jos vyras ir M. S. parvežė namo. M. S. buvo labai sumušta, jie jai patarė kreiptis į gydytoją, pranešti policijai, bet Marytė nesutiko ( t. 5, b. l. 20).
Liudytoja S. P. parodė, kad anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotoja, dabar pareigų pavadinimas pasikeitė, yra vyr. specialistė. 2007 m. rudenį į seniūniją kreipėsi M. S., pranešė, kad R. P. ją sumušė ir negrąžina daiktų. Jos veidas buvo sumuštas, M. S. sakė, kad sumušė R. P.. S. P. iškvietė pareigūnus ir M. S. buvo išaiškinta, kad dėl sumušimo reikia kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kad jai turi būti suteikta nemokama teisinė pagalba ( t. 5, b. l. 21).
Liudytoja O. S. parodė, kad M. S. yra jos sesuo. Marytė po V. D. mirties pasakojo, kad R. P. buvo mušama, kad jai buvo sulaužyti šonkauliai. Ji nuo 2007 m. spalio mėnesio pabaigos iki gruodžio 12 d. gyveno pas seserį, matė, kas vyko. R. P. daužydavo duris, ją varydavo namo. Matė per langą, kaip R. P. smurtaudamas dirvoje pargriovė pusnuogę M. S.. Ji nubėgo ir M. S. išgelbėjo ( t. 5, b. l. 21).
Liudytojas A. P. parodė, kad R. P. visus varydavo iš kiemo, kad niekas pas M. S. neužeitų. Matydavo M. S. sumuštą. M. S. 2007 m. gegužės mėnesį jam yra sakiusi, kad R. P. jai sulaužė šonkaulius, kai ji gelbėjo V. D. ( t. 5, b. l. 20).
Kad M. S. tikrai buvo sužalota, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. S. atliktoje krūtinės ląstos rentgenogramoje matosi seni suaugę dešinės pusės IX-X-XI šonkaulių lūžiai su susiformavusiais randais. Šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti 2006 m. rudenį, 2007 m. pavasarį bei 2007 m. spalio mėnesio pradžioje, sumušus krūtinės ląstą. M. S. padaryti šonkaulių lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 83).
Aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. P. nuolat smurtaudavo prieš nukentėjusiąją M. S., ne kartą yra sulaužęs šonkaulius, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio ji ilgai sirgo.
Kaltinamojo R. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ( nesunkus sveikatos sutrikdymas ).
Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl nužudymo.
Kaltinamasis R. P. dėl sunkaus V. D. sveikatos sužalojimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad galėjo V. D. sužaloti dėl neatsargumo. V. D. nemušė, nesmaugė ir nenužudė.
Kaltinamasis R. P. parodė, kad kartu su M. S. gyveno jos namuose (duomenys neskelbtini) km. Ten pat pas M. S. gyveno ir jos brolis V. D., su kuriuo jis gerai sutarė, kartu išgerdavo. Jie su V. D. dažnai nuvykdavo į R. P. tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) km. 4 km atstumu nuo M. S. namų, dirbti įvairių ūkio darbų ir dažnai pasilikdavo ten nakvoti. Kartu su V. D. antradienį jie krovė ir vežė šieną, bevežant virto vežimas ir jie abu iš vežimo iškrito, V. D. užvirto ant tvoros. Be to, pats V. D. pasakojo, kad jis prieš dvi dienas buvo nuvirtęs su dviračiu, todėl sužalojimus galėjo patirti iki įvykio. Kitą dieną jie abu važiavo į malūną. V. D. krenkštė, jį krėtė šaltis. V. D. krenkšdavo ir anksčiau, todėl jis nieko įtartino nepastebėjo. Jis jam davė išgerti degtinės, be kurios V. D. beveik negalėjo gyventi. Atrodo, penktadienį V. D. buvo girtas, sėdėjo ant taburetės pas jį namuose. Jis V. D. sakė, kad eitų miegoti. V. D. stojosi ir kažkaip per stalą nuvirto ant lovos, kojos liko ant žemės. Jis V. D. iš už nugaros dešine per alkūnę sulenkta ranka paėmė žemiau smakro ir patempė ant lovos, užstūmė aukščiau ant pagalvės, numovė kelnes, kurias V. D. buvo prišlapinęs, ir paliko jį miegoti. Pats išvažiavo nakvoti pas M. S.. Šeštadienį jis grįžo į tėvų namus, V. D. sėdėjo, rūkė. Jis išvirė ryžių sriubos, abu pavalgė. Paskui jis vėl išvažiavo pas M. S., pas ją dar buvo atėjęs kaimynas G. Į savo tėvų namus grįžo sekmadienį apie 16 – 16,30 val. Netoli namų arė kaimynas, nuėjo pas jį, pasišnekėjo, tada parėjo namo. Kai grįžo, V. D. gulėjo lovoje, liepė jam keltis, pajudino jį, o jis jau buvo atšalęs. Labai išsigando, nubėgo pas M. S., bet jos nerado namie, nes ji buvo pas kaimyną G. Kadangi kieme lakstė piktas šuo, jis negalėjo ten nueiti, o M. S. neprisišaukė. Tada nuėjo pas seniūną, jam pranešė, kad įvyko nelaimė. Seniūnas iškvietė policiją. Jis V. D. nemušė, smūgių jam nesudavė. Netyčia taip gavosi, kad V. D. trūko gerklų kremzlė. Jo plaštakos pirštai paralyžiuoti, todėl jis V. D. negalėjo pakelti rankomis paėmęs už pažastų. V. D. dažnai pas jį būdavo po kelias dienas, jų tarpusavio santykiai buvo geri.
Kaltinamojo R. P. kaltė sunkiai sutrikdžius V. D. sveikatą įrodyta ne tik jo parodymais, bet ir specialisto išvada, ekspertizės aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais įrodymais.
Nukentėjusysis S. D. parodė, kad V. D. yra jo vyresnysis brolis. Jis yra įsitikinęs, kad dėl brolio V. mirties yra kaltas R. P. Broliui suduoti penki smūgiai į galvą, sulaužytos gerklos ir šonkauliai. Pats brolis to pasidaryti negalėjo. Paskutinį kartą brolį V. matė rugsėjo pabaigoje, kai V. D. pasikvietė pas M. S. kaimynę, nes nenorėjo susitikti R. P.. V. D. buvo sveikas, sumuštas nebuvo ir niekuo nesiskundė. V. D. pasakodavo, kad R. P. mušdavo M. S., V. D. ją užstodavo, tada gaudavo smūgių ir pats. V. yra sakęs, kad R. P. yra atėmęs jo invalidumo pensiją.
Apie V. mirtį sužinojo spalio 29 d. apie 4 valandą ryto, kai jam paskambino sesuo ir pranešė apie įvykį. Jis nuvyko į įvykio vietą pamatė brolio lavoną. Brolio galva buvo ištinusi, juoda, iš burnos buvo išbėgęs kraujas, sklido suirusio kūno smarvė. Lavonas lovoje gulėjo be kelnių, lova šlapia nebuvo. Kai nuvažiavo pas M. S., pas ją buvo R. P., kuris buvo apsivyniojęs ranką. Tokiu būdu, kaip pasakoja R. P., V. D. negalėjo būti sužalotas. Kambaryje yra labai mažai vietos, tarp lovų stovi apvalus stalas, kurio kraštas užeina ant lovos ir griūnant nuo kėdės susižaloti yra neįmanoma. Brolis V. buvo pripažintas invalidu, nes prieš daug metu kolūkyje darbe važiuodamas arkliais buvo patyręs galvos traumą. V. D. buvo mėgėjas išgerti, bet išgerdavo saikingai. R. P. negalėjo prieiti prie lovos ir tokiu būdu kaip jis aiškina, tempti V. D.. V. D. tikrai buvo nukritęs nuo vežimo, bet susikrovė šieną ir nuvažiavo toliau. Jei būtų susižeidęs, dirbti nebebūtų galėjęs. Su dviračiu negalėjo susižeisti, nes juo V. D. tuo metu nevažinėjo. 83000 Lt civilinį ieškinį reiškia kartu su seserimi. Paminklas jau pastatytas už 9000 Lt. Laidojimo pašalpą gavo, šiai sumai laidojimo išlaidos yra sumažintos.
Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad jos brolis V. turėjo ūkį, hektarą žemės, o R. P. norėjo, kad brolis ūkį parduotų ir ateitų pas jį gyventi. R. P. buvo pagrobęs namo dokumentus, teko juos atsiimti policijos pagalba. Visas brolio V. turtas buvo užrašytas M. S., kad ji brolį prižiūrėtų. Spalio 29 d., pirmadienio rytą 03,50 val. jai buvo paskambinta telefonu ir pranešta, kad brolis negyvas. Mano, kad V. D. nužudė R. P., nes ir anksčiau jį yra ne kartą sumušęs. Tekdavo važiuoti pas M. S. ir vyti R. P. iš jos namų, nes M. S. ir V. D. skųsdavosi, kad R. P. juos muša. Prieš dvi savaites buvo susitikusi su broliu ir jis buvo visiškai sveikas.
Nukentėjusioji M. S. parodė, su R. P. kartu gyveno apie 3 metus ir nuolat su juo konfliktuodavo. R. P. ją mušdavo, o jei jos brolis V. D. ją užstodavo, tai R. P. sumušdavo ir jį. V. D. visą laiką gyveno pas ją, pas R. P. nakvodavo retai. Tą kartą, spalio 22 ar 23 d., R. P. ir V. D. išvažiavo į Lenkimus sumalti avižų, po to žadėjo užsukti pas R. P. į (duomenys neskelbtini) k. ir pripjauti dobilų. Sakė tą vakarą nelaukti, žadėjo grįžti kitą rytą. Rytą R. P. grįžo dviračiu, neparvežė nei miltų, nei dobilų, tik nuvažiavo į parduotuvę degtinės, sakydamas, kad reikia V. D. nuvežti, nes jis nenori dirbti. Sakė, kad reikia nurinkti obuolius ir sukapoti virbus. Šeštadienį R. P. grįžo ir pasiliko nakvoti pas ją, parsinešė degtinės ir limonado. Ji rytą apie 12 val. dviračiu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., pavaikščiojo po R. P. kiemą, paklibino duris, barbeno į langą, šaukė V. D., bet niekas neatsiliepė. Durys nebuvo užrakintos su spyna, tik užkabintos iš vidaus, bet ji į kambarį nėjo. Kieme stovėjo vežimas su dobilais. Kaimynė pasakė, kad V. D. nematė ir ji parvažiavo namo. Grįžusi namo, rado R. P. visiškai girtą. Ji sakė, kad nerado V. D., R. P. ją keikė ir grasino, kad užmuš. Ji bijojo būti namuose, pašėrė gyvulius ir išėjusi pas draugę per naktį žaidė kortomis. Apie 3 val. 50 min. atvažiavo seniūnas ir pranešė, kad V. D. negyvas. Tada ji apie tai pranešė S. D.. R. P. sakė, kad rado V. D. namuose negyvą. Prieš dvi savaites iki įvykio V. D. su R. P. buvo nuslydę nuo vežimo, bet V. D. niekuo nesiskundė, gerai jautėsi ir nieko jam neskaudėjo. R. P. apsimeta, kad jam skauda ranka, jis nėra invalidas ir yra visai sveikas, stiprus žmogus.
Liudytojas K. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini) k. 2007-10-27 pavakare R. P. buvo pas jį, purškė braškes. Per 5-10 minučių jas nupurškė. V. D. buvo kaimynas, nuo jo gyveno gal už 0,5 km. V. D. mėgo išgerti. Yra matęs jį nubrozdintu žandu. V. D. nėra sakęs, kad R. P. jį mušė ar spardė. Nėra girdėjęs, kad R. P. ką nors muštų. M. S. yra matęs su mėlynėmis ant veido, ar jos šonkauliai buvo sulaužyti, jis nežino ( t. 5, b. l. 14).
Liudytojas S. G. parodė, kad kaltinamąjį yra matęs porą kartų. R. P. jo nemušė. 2007-10-27 buvo jo gimtadienis. Žmona ryte ėjo pas V. D. paprašyti paskolinti arklį. M. S. pasakė, kad arklys (duomenys neskelbtini) kaime. Vakare pats ėjo klausti, bet to arklio vis dar nebuvo, sakė, kad grįš ryt ryte. Tas buvo šeštadienį. Rytojaus ryte to arklio taip ir nesulaukė. V. D. buvo geras žmogus, nesiskundė, kad R. P. jį muša ( t. 5, b. l.14).
Liudytojas P. B. parodė, kad V. D. jam nesiguodė, kad R. P. jį muša. V. D. ir R. P. su arkliu buvo atvažiavę į malūną sumalti grūdus. Kad V. D. veidas būtų sužalotas, nepastebėjo. Jis niekuo nesiskundė, nesakė, kad buvo iškritę iš vežimo. Ar buvo V. D. ir R. P. išgėrę, nesuprato ( t. 5, b. l. 15).
Liudytojas A. M. parodė, kad spalio mėnesį, kai arė dirvą, pas jį atėjo R. P. ir prašė, kad jis suartų dirvą ir jam. Sumušto V. D. nėra matęs ( t. 5, b. l. 15, t. 1, b. l. 114-115).
Liudytojas S. P. parodė, kad 2007 m. spalio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, rūkė prie namų. Pamatė, kad kažkas apvirto. Priėjęs arčiau pamatė, kad šienas į tinklinę tvorą atsirėmęs, nuslydęs nuo vežimo. R. P. su V. D. stovėjo šalia ir jokios pagalbos neprašė. Jiems pasakė, kad susitvarkytų. V. D. krovė šieną, o R. P. laikė prožektorių. V. D. niekuo nesiskundė. Vyro veidų nematė, nes buvo tamsu ( t. 5, b. l. 15).
Liudytojas R. M. parodė, kad jis nuo 2002 metų yra (duomenys neskelbtini) seniūnas. V. D. pažinojo tik iš matymo, su juo nėra šnekėjęs. Prieš įvykį matė R. P. su V. D. važiuojančius arkliu kinkytu vežimu. Sumušto V. D. nėra matęs. Spalio 29 d., naktį iš sekmadienio į pirmadienį, į jo buto langą pabeldė R. P. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) k. mirė V. D.. Sakė, kad reikia skambinti policijai. R. P. pasakė, kad eina pas M. S.. Atvažiavo du policininkai, su jais jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten viskas buvo užrakinta. Tada važiavo pas M. S.. Bevažiuojant pamatė einantį kažkokį pasimetusį R. P.. Su juo kartu visi nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini) k. R. P. įleido vidun, įjungė elektrą. Buvo viduj kvapas, jautėsi šiluma, buvo kurtas pečius. R. P. sakė, kad yra triušis kritęs, gal čia nuo jo užsikrėtė ir mirė V. D.. Policininkai apžiūrėjo, apvertė lavoną. Jis gulėjo aukštielninkas, apklotas. Kraujo dėmių niekur nesimatė. Jam pasirodė, kad mirusiojo galva didelė, toks pirmas įspūdis buvo. Lavonas buvo be kelnių, su trumpikėmis ir marškinėliais. V. D. gyveno kartu su M. S.. Kadangi reikėjo dokumentų, tai važiavo į V. D. namus. Rado lapelį, kuriame buvo parašyta: „Maryte, mirė V., aš išėjau pas seniūną“ ( t. 5, b. l. 15).
Liudytojas A. K. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities Skuodo rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo specialistu. Anksčiau dirbo apylinkės inspektoriumi. Buvo skundų dėl R. P. elgesio. Pažinojo jį kaip konfliktinę asmenybę. R. P. buvo baustas administracine tvarka dėl chuliganizmo. Dėl sumušimo ir šonkaulių sulaužymo M. S. į jį nesikreipė ( t. 5, b. l. 17).
Liudytojas V. G. parodė, kad yra Skuodo rajono apylinkės inspektorius. R. P. nepažįsta. Lavonas buvo lovoje, nusirengęs iki pusės, rūbai ant kėdės sudėti. Nepamena, ar buvo ant kūno mėlynių. Kūnas buvo sustingęs, kraujo name nepastebėjo ( t. 1, b. l. 13-14, 139-140).
Liudytojas H. P. parodė, kad dirba Skuodo rajono apylinkės inspektoriumi. R. P. vieną kartą sutiko 2007 m. rugsėjį, kai A. K. atostogavo. Seniūnijoje pasakė, kad M. S. skundėsi, jog R. P. ją muša. Nuvyko pas ją. Ji pasakė, kad R. P. ją muša, tada nuvyko pas R. P. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten jo nerado namuose. M. S. pareiškimo nerašė. Jai išaiškino privataus kaltinimo tvarką dėl sumušimo. Spalio mėnesį atvyko pas M. S., rado pas ją ir R. P.. Su juo pasikalbėjo, R. P. M. S. atsiprašė ( t. 5, b. l. 18-19).
Liudytoja I. T. parodė, kad yra M. S. kaimynė, pas ją nueidavo. R. P. ją yra spardęs, kai ji ateidavo pas M. į svečius. Į policiją nesikreipė, nes bijojo R. P.. M. S. R. P. dažnai mušdavo, visus varydavo iš kiemo, niekam neleisdavo ateiti pas M. S.. V. D. yra mačiusi sumuštą. V. D. jai yra sakęs, jog jį R. P. muša ( t. 5, b. l. 19).
Liudytoja S. S. parodė, kad 2007 m. birželį R. P. buvo atvažiavęs pas ją į svečius. Buvo girtas, atsivežė du butelius šampano. Vieną butelį išgėrė, o kitą išsivežė. Pasėdėjo, pajuokavo. R. P. sakė, kad reikia pribaigti V. D., o paskui M. S.. Nepatikėjo juo, kad rimtai kalba. Su V. D. kartais pabendraudavo. Jis nesiskundė, kad R. P. jį muša ir sumušto jo nėra mačiusi ( t. 5, b. l. 19).
Liudytoja N. L. parodė, kad E. S. – jos mama. Iš mamos žino, kad R. P. mušdavo M. S.. M. S. visada mėlyna būdavo, neužgydavo mėlynės. V. D. skųsdavosi, kad R. P. jį muša, atima pensiją. Yra mačiusi V. D. sumuštą. S. S. jai pasakojo, kad R. P. pas ją atėjo su šampanu, kartu gėrė ir sakė, kad pirma reikia V. nužudyti, paskui M. pribaigti ( t. 5, b. l. 53).
Kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta, kur buvo rastas V. D. lavonas, yra (duomenys neskelbtini) k., R. P. gyvenamasis namas ( t. 1, b. l.16-29).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad R. P. gyvenamojo namo durys yra užrakinamos iš vidaus, iš lauko pusės yra skylė ( t. 1, b. l. 30-35). Kaip paaiškino kaltinamasis R. P., per šią skylę su viela jis užrakindavo ir atrakindavo duris.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. P. vietoje parodė apklausos metu duotas aplinkybes, jog ranka paėmęs už kaklo tempė į lovą nugriuvusį V. D. ( parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 1, b.1. 166–167).
2007 m. spalio 29 d. Specialisto išvada Nr. M 1038/07 (03) ir 2008 m. kovo 27 d. Papildoma specialisto išvada KM 8/08 (03) nustatyta, kad V. D. po kietuoju galvos smegenų dangalu prikraujavo iš įplyšusių smegenų žievės venų. V. D. mirė praėjus ne daugiau kaip 1 parai nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu pradžios. V. D. galvos sužalojimai paaiškinami dviem trauminiais poveikiais į veidą (burną), šonkaulio lūžis – vienu krūtinės ląstos sumušimu. V. D. galvos sužalojimai bei šonkaulio lūžis galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant virtuvėje ant grindų, atsitrenkiant į stalą. Tarp V. D. patirto sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusio gerklų sužalojimo ir mirties tiesioginio priežastinio ryšio nėra, nes nukentėjusysis mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu. V. D. gerklų kremzlės lūžo nuo gerklų dešinės pusės spaudimo. Spaudžiant kaklą iš priekio, tokie gerklų kremzlių lūžiai galėjo būti padaryti tiek dešine, tiek kaire ranka. Spaudžiant abiem plaštakomis, būtų gavęsi abipusiai gerklų kremzlių pažeidimai. Gerklų lūžis ir poliežuvinio kaulo pažeidimas galėjo atsirasti R. P. nurodytomis aplinkybėmis – dešine ranka spaudžiant V. D. kaklą ir tempiant kūną 1,5 metro iki lovos (t. 1, b. l. 44–66).
Ekspertas Diomenas Vitkus į teisiamojo posėdžio metu pateiktus klausimus paaiškino, jog V. D. mirė nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu. Mirusysis V. D. galėjo vienu metu patirti ir galvos traumą, ir vieno šonkaulio (antro kairėje priekinėje pusėje) lūžimą. Mirusiojo kaulai buvo labai trapūs, jis buvo patyręs daugybę lūžių, išnirimų. V. D. anksčiau buvo patyręs rimtą galvos traumą, po operacijos liko galvos kaulo defektas, sąaugos, dalis galvos buvo be kaulo. Jam pakako nedidelės traumos, kad vėl patirtų kraujo išsiliejimą galvoje. Antras šonkaulis, lūpa, žandas, visi sužalojimai arti vienas kito. Visus juos galėjo V. D. patirti vienu metu, atsitrenkdamas į kietą paviršių, galbūt stalą, taburetę ar jų briauną, bet ne į lovą. Negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad sužalojimai atsirado nuo kito kieto daikto. Mirusysis V. D. dar sirgo potraumine epilepsija. Gerklų, krūtinės ląstos ir galvos sužalojimai visi buvo švieži – paskutinės paros prieš mirtį. Visų sužalojimų valandomis išskirstyti negali. Iš pradžių atliekant tyrimą nebuvo neaiškumų, vėliau, kai aptiko hematomą, šonkaulio lūžį, paprašė papildomų duomenų: ligos istorijos iš Skuodo poliklinikos, epikrizių. Tyrėjų pateiktą visą bylos ir filmuotą medžiagą atidžiai peržiūrėjo. Jei sužalojimas būtų spalio 23-os dienos, būtų viskas kitaip, o buvo matyti, kad šviežias skersinis šonkaulio lūžimas, tiesioginis trauminio poveikio vietoje, su nežymia kraujosruva. Išoriškai jokių V. D. kūno sužalojimų nesimatė. Galėjo V. D. II šonkaulis lūžti krentant, kaip buvo parodyta vaizdo medžiagoje. V. D. gerklos buvo tiriamos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje. Tyrimo metu žiedinė kremzlė susiardė. Paliežuvinio kaulo dešiniajame rage – senas lūžis, jis neturi ryšio su įvykiu (b. l. 50, 1 nuotrauka). 2-oje nuotraukoje – lūžis nuo poveikio į dešinę kaklo pusę, nuo spaudimo. Kairėje pusėje pažeidimas nežymus – įtrūkimas nuo tempimo. Jei tempiama į dešinę pusę, tempimas atsiranda į kairę pusę, nes forma yra U raidės. Tempimo metu R. P. galėjo pažeisti V. D. gerklas. V. D. mirė ne nuo gerklų sužalojimo ir ne nuo smaugimo. Kraujosruvos patvirtina, kad V. D. gerklos buvo sužalotos esant gyvam. Jei būtų sužalotos mirusiam, tai kraujosruvų nebūtų, nes mirus nebėra kraujotakos. Sprendžiant iš lavono pakitimų, V. D. mirė spalio 26 ar 27 d. Sužalojimai nebuvo daugybiniai. Buvo 3 sužalojimai: šonkaulis, lūpa ir galva. Niekur daugiau kraujosruvų nebuvo. Jokių 5 sužalojimų galvoje nukentėjusysis V. D. neturėjo.
Teismo medicinos ekspertizės akte nurodyta, kad V. D. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Šio kraujo išsiliejimo priežastimi buvo kairio žando-apatinės lūpos sumušimas, pasireiškęs šių sričių kraujosruvomis gleivinėje. Galimybė, kad šis sužalojimas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, neatmetama.
V. D. lavone nustatyti sužalojimai – galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis kairio žando-apatinės lūpos gleivinėje su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio paviršiuje, dešinės pusės gerklų kremzlių lūžis su paliežuvio kaulo kairio rago ir kūno jungties pažeidimu, kairės pusės II šonkaulio lūžis tarp vidurinės raktikaulinės ir priekrūtinkaulinės linijos galėjo būti padaryti kaltinamojo R. P. nurodomu būdu-, t.y. nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant, pertempiant nukentėjusiojo kūną. Detaliau tikėtinas šių sužalojimų padarymo mechanizmas ir eiga išdėstyta akto tiriamojoje dalyje.
Nustatyti sužalojimai neduoda pagrindo įtarti, kad jie turėjo būti padaryti kitomis, negu nurodoma bylos medžiagoje, aplinkybėmis.
Visi V. D. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2007-10-26 vakare, maždaug tuo pačiu metu. Į tokį laiką nurodo konstatuoti sužalojimų morfologiniai požymiai, subdurinės hematomos ( kraujo krešulio po kietuoju galvos smegenų dangalu) vystymosi dėsningumai.
Sprendžiant iš lavoninių reiškinių, užfiksuotų lavono tyrimo metu bei bylos medžiagoje, V. D. mirtis galėjo įvykti 2007 m. spalio 27 d. vakare ( t. 7, b. l. 2-12).
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nenustatyta jokių įrodymų, paneigiančių kaltinamojo R. P. parodymus, kad V. D. galvos traumą, sukėlusią mirtį, galėjo patirti griūdamas. R. P. išteisinamas dėl nužudymo, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.
Nukentėjusiųjų pareikštame kaltinime teigiama, kad R. P. sudavė ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajam į galvą, ne mažiau kaip 1 kartą į krūtinę ir jį smaugė, taip sukeldamas V. D. sužalojimus, nuo kurių šis mirė ir taip tyčia jį nužudė.
Kaip matosi iš specialisto išvados, jo paaiškinimų, teismo medicinos ekspertizės išvados, V. D. galvoje 5 sumušimo žymių bei išorinių smaugimo žymių nerasta. Rasta vienas galvos ir lūpos sužalojimas, kuriuos ekspertų nuomone V. D. galėjo patirti vienu metu- griūdamas ir atsitrenkdamas į stalą ar į sofos-lovos kietąją dalį. Ekspertai nustatė, kad gerklų sužalojimą V. D. galėjo padaryti R. P., tempdamas nukentėjusįjį į lovą. Tačiau V. D. mirė ne nuo šio sužalojimo, o dėl galvos sumušimo.
Teismo medicinos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje aptartas galimas V. D. sužalojimas, kuris atitinka kaltinamojo R. P. parodymus apie jo veiksmus nugriuvus V. P.. Ekspertai susipažinę su baudžiamąja byla bei peržiūrėję vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuoti kaltinamojo R. P. parodymai įvykio vietoje, detaliai išdėstė V. D. sužalojimo mechanizmą: „ 2007 m. spalio 26 d. vakare namų virtuvėje V. D. atsistojęs nuo taburetės ( stovėjusios ties lova, esančia kairiau kambario lango) virto palei stalą, kliudė priekiu stalą ( stovėjusį prie lango tarp lovų), nukrito ant sofos-lovos ( esančios dešiniau kambario lango) priekio, kojomis ant grindų. Šio griuvimo metu nukentėjusysis galėjo veido kaire puse atsitrenkti į sofos-lovos ( esančios dešiniau kambario lango) atramą ( esančią ties lango siena) ar į stalo kraštą. Tai galėjo lemti kairio žando-apatinės lūpos sumušimą su kietojo galvos smegenų dangalo venos nutrūkimu, sukėlusiu kraujavimą po kietuoju smegenų dangalu. Tikėtina, kad griuvimo padarinių atsiradimą lėmė ir V. D. nustatyta difuzinė smegenų atrofija ( ypač kairiosios smilkininės-momeninės skilties) su išorine ir vidine hidrocefalija, besaikis alkoholio vartojimas, kuris dėl kepenų disfunkcijos sąlygoja kraujo krešėjimo sutrikimus. Bylos medžiagoje minima, kad nukentėjusysis sirgo epilepsija, turėjo priepuolių, lavono tyrimo metu liežuvio raumenyje nustatyta kraujosruva ( sužalojimas būdingas sukandimui priepuolio metu), todėl galimybė, kad griuvimą, kurio metu nukentėjusysis patyrė mirtį sukėlusį sužalojimą galėjo sąlygoti epilepsijos priepuolis, neatmetama.
Nugriuvusį kniūbsčią nukentėjusįjį R. P. viena ranka apkabinęs per krūtinę, kita ranka prilaikydamas/prispausdamas smakro-kaklo lygyje, pakėlė nuo lovos ( esančios dešiniau kambario lango), nutempė į kitoje stalo pusėje esančią lovą ir paguldė ant nugaros. Tuo, tikėtina, kaklo dešinės pusės prispaudimo tuo metu galėjo būti padarytas kitas sužalojimas – dešinės pusės gerklų kremzlių lūžis su poliežuvinio kaulo kairio rago ir kūno jungties pažeidimu.
Gulintį aukštielninką V. D. R. P. buvo suėmęs už apykaklės ties kaklu ir tris kartus truktelėjęs link pagalvės. Galimai atliekant tuos veiksmus buvo prispausta kairioji viršutinė krūtinės pusė, tai galėjo lemti kairės pusės II šonkaulio lūžimą. Nustatytą gerklų kremzlių ir šonkaulio lūžį galėjo taip pat įtakoti šių audinių padidėjęs trapumas, kurį patvirtina daugybiniai kaulų lūžių epizodai, užfiksuoti nukentėjusiojo medicininėje dokumentacijoje bei krūtinkaulio lūžimo faktas ( tarp II-III šonkaulių prisitvirtinimo vietos) atveriant krūtinės ląstą autopsijos atlikimo metu.
Nustatyti sužalojimai neduoda pagrindo įtarti, kad jie turėjo būti padaryti kitomis, negu nurodoma bylos medžiagoje, aplinkybėmis.
Visi V. D. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2007-10-26 vakare, maždaug tuo pačiu metu. Į tokį laiką nurodo konstatuoti sužalojimų morfologiniai požymiai, subdurinės hematomos ( kraujo krešulio po kietuoju galvos smegenų dangalu) vystymosi dėsningumai“ ( Teismo medicinos ekspertizės aktas, t. 7, b. l. 2-12).
Jokių duomenų, kad V. D. yra nužudytas, byloje nėra, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Vien ta aplinkybė, kad R. P. girtaudavo, vartodavo smurtą prieš M. S. ir V. D., grasindavo jiems, neduoda pagrindo konstatuoti, kad jis nužudė V. D..
R. P. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.
Veikos kvalifikavimas.
Kaltinamasis R. P. V. D. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes kaltininkas nesuprato, kad ranka apglėbęs už kaklo ir tempdamas nukentėjusįjį kelia pavojų jo sveikatai, tačiau atsižvelgiant į kaltininko amžių, jo gyvenimišką patirtį, jis galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikos nukentėjusiajam gali būti padarytas sužalojimas- sulaužytos gerklos, tai yra padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo R. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnio 1 dalį – sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.
Dėl senaties.
R. P. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą: R. P. 2007 m. birželio 12 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, Skuodo rajone, nuo prie kapinių palikto V. J. dviračio bagažinės, slapta, tyčia pagrobė 5 litų vertės medžiaginį maišiuką, 10 litų vertės piniginę su 210 litų. Iš viso pagrobė 225 Lt nedidelės vertės V. J. turto.
Kadangi nuo šio baudžiamojo nusižengimo padarymo praėjo daugiau kaip 3 metai ir yra suėjęs BK 95 straipsnyje 1 punkte numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, baudžiamasis procesas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį turi būti nutrauktas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.
M. S. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti dėl jai padaryto kūno sužalojimo patirtą 1500 Lt neturtinę žalą (t. 1, b. l. 105). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. M. S. civilinis ieškinys yra pagrįstas, akivaizdu, kad dėl daugkartinio smurto ir patirtų sužalojimų ji jautė skausmą, nepatogumus, negalėjo dirbti jai įprastą fizinį darbą ir net gi judėti. Akivaizdu, kad dėl to ji patyrė neturtinę žalą ir jos pareikštas 1500 Lt civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.
Nukentėjusysis S. D. prašo iš R. P. priteisti dėl brolio V. D. nužudymo patirtą 13 119 Lt turtinę žalą ir 70 000 Lt neturtinę žalą ( t. 1, b. l. 72-74). Kadangi R. P. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl V. D. tyčinio nužudymo išteisinamas, šis S. D. civilinis ieškinys atmetamas.
Bausmės skyrimas.
Kaltinamasis R. P. padarė du nesunkius nusikaltimus- vieną tyčinį ir vieną neatsargų.
Kaltinamojo R. P. baudžiamąją atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. P. bausmę, taip pat atsižvelgia, kad jis baustas administracine tvarka ( pažyma, t. 2, b. l. 17), kaip matosi iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos ( t. 2, b. l. 25) bei liudytojų, jo kaimynų, charakteristikos, piktnaudžiauja alkoholiu, yra konfliktiško būdo, todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamasis R. P. anksčiau neteistas ( pažyma, t. 2, b. l. 16), yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 35 proc. darbingumas, buvo daugiau kaip tris mėnesius suimtas ikiteisminio tyrimo metu, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, iš R. P. valstybei priteistinos proceso išlaidos - 49,51 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 - 307 straipsniais,
nusprendžia:
pagal BK 137 straipsnio 1 dalį - 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo;
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metams ir 8 mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. P. paskirti laisvės atėmimą 2 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant R. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
R. P. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.
Vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, R. P. baudžiamąjį procesą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
S. D. civilinį ieškinį R. P. dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo atmesti.
M. S. civilinį ieškinį patenkinti, priteisti M. S. iš R. P. 1500 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. P. valstybei 49,51 Lt proceso išlaidų.
Skyrus realią bausmę, į bausmės laiką R. P. įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2008 m. vasario 5 d. iki 2008 m. gegužės 13 d.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.