- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 2S-1134-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02614-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- Z. M.
- Kategorijos
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-5708-127/2012 pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl tėvystės nuginčijimo, byloje išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, kuria byloje paskirta DNR ekspertizė ir byla sustabdyta, iki bus atlikta ekspertizė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Z. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama paskirti teismo medicininę - biologinę ekspertizę tikslu nustatyti, ar M. M. yra L. P. sūnaus D. M., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, nustačius, kad M. M. nėra D. M. tėvas, nuginčyti M. M. tėvystę D. M. atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės Z. M. prašymą dėl ekspertizės skyrimo patenkino – paskyrė civilinėje byloje DNR ekspertizę, pavesdamas ją atlikti Mykolo Riomerio teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijoje dirbantiems ekspertams, ir civilinę bylą sustabdė, iki bus atlikta ekspertizė. Teismas nurodė, kad pagrindas tėvystei nustatyti arba nuginčyti yra moksliniai įrodymai, tam reikalingos specialios žinios. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad nutartis bylos sustabdymo dalyje gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas D. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. P., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išreikalauti iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus pareiškimus ir kitą medžiagą, pagal kurią M. M. buvo įrašytas sūnaus D. M. tėvu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovė neprašė prašymo dėl ekspertizės skyrimo išnagrinėti skubiai, be to, nepateikė įrodymų, kad yra finansiškai pajėgi susimokėti už prašomą atlikti ekspertizę, tačiau teismas, neišklausęs kitos pusės ir neturėdamas objektyvių duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, paskyrė ekspertizę, net nenustatęs termino, per kurį ieškovė turėtų sumokėti už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą, nenurodęs reikalingos įmokėti sumos ir depozitinės sąskaitos duomenų. Tokia nutartis kelia abejonių teismo objektyvumu.
2. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra testamentinė įpėdinė. Teismas privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą ieškovei pateikti įrodymus, patvirtinančius jos galimybę pareikšti ieškinį, nes testamentas gali būti daug kartų pakeistas, panaikintas ir negali patvirtinti fakto, kad šiuo dokumentu ieškovė yra pripažinta mirusio sūnaus testamentinė įpėdinė.
3. Atsakovas yra kūdikis, jam atlikta planinė operacija, todėl teismo paskirtas terminas atlikti ekspertizę iki 2012 m. balandžio 10 d., nepaliekant teisės apskundimui, pažeidžia vaiko teises į saugią vaikystę, augti sveikam.
4. Teismas priėmė nutartį remdamasis vienašališkais ieškovės paaiškinimais, t. y. vadovaudamasis tik ieškovės interesais, nors apie tėvystę gali būti sprendžiama ne tik iš DNR tyrimo, bet ir kitų CPK įrodymų, patikimai patvirtinančių tėvystę.
5. Prieš priimant skundžiamą nutartį, Vaikų teisių apsaugos tarnybai nebuvo suteikta teisė pateikti savo argumentus dėl ekspertizės būtinumo.
Atsiliepimas
Ieškovė Z. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo D. M. atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nutartyje yra nurodyta, kad yra skundžiama tik nutarties dalis dėl bylos sustabdymo, o kita nutarties dalis yra neskundžiama, todėl atskirasis skundas vien šiuo pagrindu yra neteisėtas.
2. Įstatymas nenustato teismui pareigos įsitikinti ieškovės finansinėmis galimybėmis. Ieškovė yra pajėgi apmokėti už paskirtą ekspertizę ir ją apmokės.
3. Pagrindas tėvystei nustatyti arba nuginčyti yra moksliniai įrodymai, tai numatyta CK 3.148 str. 1 d., 3.150 str. 2 d., todėl esminiam klausimui atsakyti yra reikalingos specialios žinios. Taigi teismas teisėtai ir pagrįstai paskyrė DNR ekspertizę. Tik jeigu DNR tyrimas bus neaiškus arba išvada nebus lemianti, tuomet ieškovė pateiks kitus įrodymus, kad velionis M. M. negalėjo turėti vaikų.
4. Atlikta operacija neužkerta kelio atlikti DNR tyrimą, nes tyrimas nėra operacija. Apeliantė nepateikė jokio medicininio dokumento, įrodančio, kad DNR tyrimas vaikui negali būti atliktas. Be to, atsakovo atstovė po vaiko atliktos operacijos pati atliko vaiko kraujo DNR tyrimą, nors teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad ekspertizę turi atlikti nepriklausoma mokslinė laboratorija, kurioje saugomas M. M. DNR mėginys.
5. Trūkumų šalinimo institutą taiko ne atsakovas ar ieškovas, bet teismas a priori.
6. Vaikų teisių institucija šioje byloje yra įtraukta kaip išvadą duodanti institucija, todėl įstatymas nėra pažeistas. DNR tyrimas yra numatytas įstatymo (CK 3.148 str. 1 d., 3.150 str. 2 d.), pats savaime jis nepažeidžia jokių vaiko teisių.
Šalies argumentai
7. Apeliantė be pagrindo teigia, kad ji su velioniu vedė bendrą ūkį ir kartu gyveno 8 metus.
8. Ispanijoje yra iškelta baudžiamoji byla dėl M. M. mirties fakto, kurioje yra tiriami duomenys dėl velionio sugyventinės L. P. prisidėjimo prie staigios mirties, todėl ieškovė negali pasitikėti L. P., kol nebus visiškai ištirtos visos mirties aplinkybės. Be to, paaiškėjo svarbus faktas, kad L. P. nelaukdama nei baudžiamosios bylos tyrimo pabaigos, nei paveldėjimo bylos pagreitino procesą draudimo išmokai gauti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK nenumatyta galimybė skųsti nutartis (jų dalis), kuriomis byloje paskiriama ekspertizė, be to, tokia nutartis (nutarties dalis) pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo byloje negali būti apeliacijos objektas. Paaiškėjus šiai aplinkybei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą c. b. Nr. 2-433/2012).
Nagrinėjamu atveju atsakovas D. M. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties, kuria byloje paskirta DNR ekspertizė ir byla dėl tėvystės nuginčijimo sustabdyta iki ekspertizės atlikimo. Savo atskirajame skunde apeliantas nurodė nesutikimo su teismo nutarties dalimi, kuria paskirta ekspertizė, argumentus. Argumentų dėl teismo nutarties dalies sustabdyti bylą, kuri gali būti apeliacijos objektas, apeliantas nenurodė (CPK 165 str.). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti apelianto D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Teismas atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde apelianto nurodytas argumentas dėl teismo pareigos taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą nėra susijęs su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, nes šia nutartimi nebuvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas. Kita vertus, nutartys, kuriomis priimamas ieškinys, taip pat negali būti skundžiamos apeliacine tvarka, nes to nenumato CPK, ir tokios nutartys neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1, 3 d.).
Civilinio proceso įstatymas nenumato teisės atsikirsti į atsiliepimus, todėl apelianto pateiktas atsiliepimas į ieškovės Z. M. atsiliepimą į atskirąjį skundą, grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties, nutraukti.
Grąžinti apeliantui D. M., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. P., atsiliepimą į ieškovės Z. M. atsiliepimą į atskirąjį skundą.