- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- ATP-298-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00053-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo panaikinta Šilutės rajono policijos komisariato 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 94N-23730855-14, ROIK:07-14-8998465 dalis, kuria V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, ir V. B. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, kitą nutarimo dalį dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paliekant galioti, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimu V. B. nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį galutine subendrinta administracine nuobauda – 1 000 Lt (289 Eur) bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 29 d., apie 16.00 val., Šilutės m., S. Dariaus ir S. Girėno g. esančio prekybos centro IKI stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 4, 6, 9, 226 punktų reikalavimus, tyčia stipriai spaudė greičio pedalą ir suko vairą į šoną, taip priversdamas automobilį slysti šonu, be to, nepateikė civilinės atsakomybės draudimo poliso. Šiais savo veiksmais V. B. demonstravo savo išskirtinumą, kėlė pavojų savo ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei.
2015 m. sausio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. 2015-01-08 skundas dėl Institucijos 2014-12-30 nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nutraukimo.
Skundžiama 2015 m. kovo 10 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismas patenkino administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. skundą – panaikino Institucijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimo dalį dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir dėl šio pažeidimo V. B. iškeltą adminstracinės bylos teiseną nutraukė, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. II-3-299/2015 ir palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimą. Institucijos nuomone, teismas, nutraukdamas V. B. administracinės bylos teiseną dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl toliau nurodytų priežasčių.
V. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 15 d., apie 16.00 val., Šilutės m., S. Dariaus ir S. Girėno g. esančio prekybos centro IKI stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia stipriai spaudė greičio pedalą ir suko vairą į šoną, taip priversdamas automobilį slysti šonu, be to, nepateikė civilinės atsakomybės draudimo poliso. Šiais savo veiksmais V. B. demonstravo savo išskirtinumą, kėlė pavojų savo ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Tuo jis pažeidė KET 4, 6, 9, 226 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje. Už tai V. B. buvo paskirta 1 000 Lt (289 Eur) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Administracinio teisės pažeidimo protokole grafoje „Pažeidimo esmė“ V. B. buvo surašytas kaltinimas, kad jis „sukėlė pavojingą situaciją atlikdamas veiksmus – susukęs vairą ir stipriai spausdamas akseleratoriaus (greičio) pedalą slydo šonu“. Tokie vairuotojo veiksmai buvo įvertinti kaip keliantys grėsmę eismo saugumui plačiąja prasme.
Vaizdo įraše matyti, kaip tuo pačiu posūkiu, kuriuo važiavo ir V. B., važiavo ne vienas automobilis ir jokio netikėto slydimo niekam nebuvo. Aplink buvo pristatyta automobilių.
Taip pat pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad pats V. B. nurodė, jog norėjo įsitikinti, kaip automobilis „valdosi“ ant slidžios kelio dangos, t. y. kad jis tyčia ir sąmoningai atliko veiksmus su automobiliu, tai ir buvo traktuojama kaip chuliganiškas vairavimas.
Kiekvienas vairuotojas supranta, kad spaudžiant greičio pedalą ir susukus vairą automobilis slysta šonu. Automobilių stovėjimo aikštelėje pažeidimo padarymo metu buvo kitų automobilių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. B. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, nutraukdamas V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, su tokiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pakankamai argumentuotas išvadas dėl chuliganiško vairavimo požymių nebuvimo V. B. veikoje, todėl pagrįstai V. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nutraukė, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad V. B. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. B. elgesys vairuojant automobilį buvo chuliganiškas. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, apklausė liudytojus, įvertino pateiktą vaizdo įrašą bei kitus byloje esančius įrodymus ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba vairuotojo ar kitų žmonių saugumui.
Taigi pažeidimo, už kurį V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, konstatavimui yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą, t. y. subjektyviąją pusę. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1242/2010, Nr. II-418-162/2010, Nr. N444-1527/2010). Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.
Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog V. B. tyčia pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir tyčia chuliganiškai vairavo transporto priemonę.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės ir jų parodymai teisme apie įvykio aplinkybes, o iš vaizdo įrašo, kuriame matyti V. B. vairavimas, t. y. kaip jo vairuojamas automobilis posūkyje praslysta šonu ir automobilis iš karto ištiesinamas, negalima daryti neabejotinos išvados dėl V. B. chuliganiško vairavimo. V. B. tiek savo pasiaiškinime policijai, tiek apklausiamas teisme nurodė, kad išvažiuodamas iš prekybos centro IKI automobilių stovėjimo aikštelės, važiavo ne didesniu kaip 10 km/h greičiu, sukant į dešinę dėl slidžios kelio dangos jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti šonu, todėl jis posūkyje stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą, siekdamas ištiesinti vairuojamą automobilį. Tuo metu nei automobilių, nei žmonių netoliese (mažiausiai 15 metrų atstumu) nebuvo. Tokius V. B. parodymus patvirtino kartu su juo važiavusi D. B., kuri apklausiama teisme kaip liudytoja nurodė, kad jos vyras tyčia akseleratoriaus pedalo nespaudė, automobilis posūkyje pradėjo slysti dėl slidžios kelio dangos. Tuo tarpu policijos pareigūnų I. K. ir P. E. 2014 m. gruodžio 29 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2014-12-29, apie 16.00 val. V. B., išvažiuodamas iš prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės, staigiai sukdamas į dešinę tyčia spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį slysti šonu, tokiais savo veiksmais demonstruodamas savo išskirtinumą ir keldamas realų pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, kadangi tai darė, kai automobilių stovėjimo aikštelėje buvo nemažai automobilių, o šalia jų buvo du žmonės. Analogiškai įvykio aplinkybes policijos pareigūnai I. K. ir P. E. nurodė ir apklausiami teisme. Tačiau iš byloje pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas V. B. vairavimas, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime, negalima automobilio nežymų praslydimą posūkyje šonu, po kurio automobilis iš karto buvo ištiesintas, vertinti kaip chuliganišką vairavimą, nes, kaip matyti, tuo metu snigo ir, tikėtina, kelio danga buvo slidi, todėl V. B. vairuojamas automobilis posūkyje savaime galėjo slystelėti, dėl to V. B., kaip pats nurodo, norėdamas suvaldyti automobilį, spustelėjo akseleratoriaus pedalą, kad ištiesintų vairuojamą automobilį. Pažymėtina, jog patys policijos pareigūnai pripažino, kad kelio danga buvo slidi ir posūkyje V. B. vairuojamas automobilis pradėjo slysti. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad eismo sąlygos buvo blogos. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. B. automobilio galėjo nesuvaldyti dėl slidaus kelio, o ne dėl to, kad tyčia chuliganiškai vairavo. Taigi nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų I. K. ir P. E. 2014 m. gruodžio 29 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės dėl V. B. chuliganiško vairavimo fakto yra pagrįstos subjektyviu situacijos vertinimu ir jų nepatvirtina byloje surinkti faktiniai duomenys.
Įvertinęs tai, kad eismo sąlygos įvykio metu buvo blogos, kad byloje esančių duomenų visuma nepaneigia V. B. versijos, jog jis posūkyje spaudė akseleratoriaus pedalą norėdamas suvaldyti slystantį automobilį, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. B. veikoje nėra visų būtinų ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties požymių, todėl pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl chuliganiško vairavimo V. B. nutraukė.
Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. B. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ar realų pavojų eismo ir žmonių saugumui. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Šilutės apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
nutaria:
palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.