Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant vertėjui Audriui Krušnai, ieškovei M. N., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui, atsakovei L. M., atsakovės atstovei advokatei Jūratei Matonienei, trečiajam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. N. ieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo, pareikštą atsakovei L. M., trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų V. M., išvada duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2014-12-01 kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jos pateiktą bendravimo su nepilnamete vaikaite tvarką: ieškovė su vaikaite turi teisę bendrauti kas antrą mėnesio penktadienį nuo 16 val. iki 20.30 val., pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant ją nustatytu laiku į vaiko gyvenamąją vietą. Apie ketinimą bendrauti su vaikaitę pasirinktą mėnesio penktadienį ieškovė SMS žinute vieną dieną prieš susitikimą su vaikaite informuoja atsakovę; ieškovė taip pat turi teisę bendrauti su vaikaite po dvi dienas pradedant atitinkamos dienos 10 val. iki sekančios dienos 20 val. žiemos, pavasario ir rudens sezonų metu, apie tai tris dienas prieš numatytą susitikimo su vaikaite dieną ieškovė įsipareigoja informuoti SMS žinute atsakovę. Vaikaitę ieškovė pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina ją nustatytu laiku į vaiko gyvenamąją vietą. Vasaros sezono metu ieškovė su vaikaite taip pat turi teisę bendrauti vieną savaitę, pasiimant vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 10 val. ir po kalendorinės savaitės grąžinant ją atitinkamos dienos 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Apie vaikaitės pasiėmimą bendravimui vasaros sezono laikotarpiu nurodytomis dienomis ieškovė vieną savaitę prieš susitikimo su vaikaitę dieną SMS žinute informuoja atsakovę. Nurodė, kad vaikaitės gyvenamoji vieta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-26889-726/2014, nustatyta su atsakove. Nuo atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo ieškovė neturi galimybės normaliai bendrauti ir matytis su savo vaikaite, nes draudžia atsakovė. Ieškovė 2016-01-18 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eN2-1620-726/2015, buvo pakeista trečiojo asmens ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2015-12-15 nutartimi 2015-07-27 sprendimas paliktas nepakeistas, todėl prašo nustatyti tokią ieškovės ir vaikaitės bendravimo tvarką: ieškovė ir nepilnametė vaikaitė bendrauja 1 kartą per mėnesį pirmąjį mėnesio savaitgalį dvi iš eilės einančias dienas su nakvyne ieškovės namuose, ieškovei paimant vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant atgal į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Apie negalėjimą paimti vaikaitės nustatytu laiku ieškovė privalo pranešti vaiko motinai prieš vieną dieną SMS žinute į atsakovės mobilųjį telefoną. Atsakovė turi teisę atvežti dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą ir iš ten ją pasiimti aukščiau nurodytu laiku apie tai prieš vieną dieną pranešus ieškovei SMS žinute į ieškovės mobilųjį telefoną. Ieškovė ir nepilnametė vaikaitė bendrauja kiekvieno mėnesio porinės savaitės penktadienį, ieškovei paimant vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant atgal į jos gyvenamąją vietą 20.30 val. Apie negalėjimą paimti vaikaitės nustatytu laiku ieškovė privalo pranešti vaiko motinai prieš vieną dieną SMS žinute į atsakovės mobilųjį telefoną. Ieškovė turi teisę atvežti dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą ir iš ten ją pasiimti aukščiau nurodytu laiku, apie tai prieš vieną dieną pranešus ieškovei SMS žinute į ieškovės mobilųjį telefoną. Ieškovė ir nepilnametė vaikaitė bendrauja 1 kartą vasaros sezono metu septynias iš eilės einančias dienas su nakvyne ieškovės namuose, ieškovei paimant vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 10 val. ir grąžinant atgal į jos gyvenamąją vietą atitinkamos dienos 19 val. Apie vaikaites pasiėmimų bendravimui vasaros sezono laikotarpiu aukščiau nurodytomis dienomis ieškovė vieną savaitę prieš susitikimo su vaikaite dieną informuoja atsakovę SMS žinute į atsakovės mobilųjį telefoną. Atsakovė turi teisę atvežti dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą ir iš ten ją pasiimti aukščiau nurodytu laiku, apie tai prieš vieną dieną pranešus ieškovei SMS žinute į ieškovės mobilųjį telefoną. Aukščiau nurodytu bendravimo laikui vaikaitei sergant, ieškovė su vaikaite bendrauja 2 valandas jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė neturi teisės aukščiau nustatytu laiku bendrauti su vaikaite tais atvejais, kai jos bendravimo su vaikaite laikas sutaps su vaikaitės bendravimo su tėvais laiku, nustatytu Vilniaus miesto apylinės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. eN2-1620-726/2015. Atsakovė ir ieškovė nedelsiant informuoja viena kitą apie savo telefono numerio ar gyvenamosios vietos pasikeitimą. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškiniui pritaria, prašo jį tenkinti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia vieninteliu argumentu, kad „neturi galimybės normaliai bendrauti, matytis su anūke, nes tą padaryti draudžia atsakovė“. Šis ieškovės argumentas yra melagingas, nes atsakovė nei matytis su anūke nei su ja bendrauti ieškovei nedraudžia ir netrukdo. Tarp ieškovės ir atsakovės nėra jokio konflikto (konfliktas yra tarp ieškovės sūnaus – trečiojo asmens ir atsakovės), todėl ieškovė pageidaudama su vaikaite matytis gali atvykti į jos gyvenamąją vietą ir praleisti laiką su ja bendraudama. Pažymėjo, kad ieškovė šia galimybe naudotis nei karto pageidavimo nebuvo išreiškusi. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nėra linkusi rūpintis mažamete, nes dar atsakovei ir ieškovės sūnui gyvenant santuokoje ieškovė net už menkiausią kelių minučių anūkės priežiūrą reikalaudavo pinigų iš atsakovės, niekada nėra savarankiškai pagaminusi anūkei maisto ar nusprendusi ką jai rengtis. Ieškovė sutinka, kad atsakovė gali bet kada ateiti ir lankyti anūkę jos gyvenamojoje vietoje arba savo sūnaus, tai yra vaiko tėvo bendravimo valandomis kas ir būdavo iki šiol. Teigimas, kad atsakovė draudžia ieškovei bendrauti su anūke yra niekuo nepagrįstas melas, nes ieškovė mato anūkę pakankamai daug, nes su ja bendrauja vaiko tėvo pasirinktu ir teismo patvirtintu bendravimo grafiku, kuris yra pakankamai maksimalus.

Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškiniui prieštarauti iš esmės neturi pagrindo.

Ieškinys atmestinas.

Byloje esantis nepilnametės V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas (2011-08-17 įrašo Nr. 6492), išduotas 2013-12-10, patvirtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra nepilnametės tėvai. Byloje esantis gimimo liudijimas (b.l.115, 136-137) patvirtina, kad ieškovė yra trečiojo asmens motina, t.y., nepilnametės (duomenys neskelbtini) senelė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-6694-859/2014, patvirtina, kad atsakovės ir trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta sutuoktiniu bendru sutarimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1 dalyje atsakovė ir trečiasis asmuo buvo susitarę dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove bei nustatę trečiojo asmens ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1620-726/2015, buvo pakeista trečiojo asmens ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka. Vilnius apygardos teismas 2015-12-15 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, nuo 2015-12-15 trečiasis asmuo su nepilnamete dukra turi bendrauti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 sprendime nustatytą tvarką: paimti dukterį V. M. iš jos gyvenamosios vietos kas antrą porinį mėnesio savaitgalį - šeštadienį 10 val. ir privalo atvežti dukterį atgal į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19 val.; paimti dukterį V. M. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos kiekvieno mėnesio neporinės savaitės ketvirtadienį 18.00 val. ir privalo atvežti dukterį atgal į jos gyvenamąją vietą 20.00 val. Tvarkoje taip pat nustatyta, kaip trečiasis asmuo su nepilnamete dukra bendrauja švenčių dienomis. Trečiasis asmuo taip pat turi teisę praleisti su dukterimi (duomenys neskelbtini) kiekvienų metų kalendorinę vasarą (birželį-rugpjūtį) du laikotarpius po dešimt kalendorinių dienų, įspėjęs vaiko motiną L. M. apie šių laikotarpių pradžią prieš dvi savaites, ir privalo atvežti vaiką į jo gyvenamąją vietą pasibaigus šiam terminui.

Trečiasis asmuo su dukra turi teisę bendrauti poriniais mėnesio savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) bei neporinių savaičių ketvirtadienį (be šventinių dienų ir atostogų laikotarpių aptartų bendravimo tvarkoje), todėl kitas laikas yra atsakovės ir nepilnametės dukters bendravimo laikas. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytos ieškovės prašomos nustatyti (patikslintu ieškiniu pateiktos) bendravimo tvarkos, ieškovė siekia su vaikaite bendrauti pirmąjį mėnesio savaitgalį dvi iš eilės einančias dienas su nakvyne ir kiekvieno mėnesio porinės savaitės penktadienį, t.y. atsakovės (motinos) ir nepilnametės dukters bendravimo savaitgaliais bei penktadieniais.

Patenkinus ieškovės reikalavimą ir nustačius jos siūlomą tvarką dalyje dėl savaitgalių, atsakovė su dukra galėtų praleisti tik vieną savaitgalį iš keturių. Tokiu būdu būtų sumažintos galimybės nepilnametei (duomenys neskelbtini) praleisti vienodai savaitgalių su mama ir tėvu ir tuo, teismo manymu, būtų pažeisti ne tik atsakovės bet ir nepilnamečio vaiko interesai.

Pagal trečiojo asmens ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką trečiasis asmuo su dukra bendrauja poriniais mėnesio savaitgaliais, vaiką paimdamas šeštadienį 10 val. ir grąžindamas dukterį atgal į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19 val. Ieškovė prašo leisti jai su vaikaite bendrauti kiekvieno mėnesio porinės savaitės penktadienį, paimant vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant atgal į jos gyvenamąją vietą 20.30 val. Suteikus ieškovei tokią teisę bendrauti su vaikaite, susidarytų situacija, kad mergaitė penktadienį, pasibaigus ugdymo procesui, pabendravusi su ieškove, tą pačią dieną 20:30 val. būtų grąžinama į gyvenamąją vietą tik pernakvoti, nes jau kiekvieną sekančią dieną (šeštadienį) 10 valandą ji būtų paimama tėvo. Tokia situacija, esant konfliktiškiems atsakovės ir trečiojo asmens santykiams, sudarytų galimybę manipuliuoti vaiko grąžinimu į gyvenamąją vietą penktadieniais prieš tėvo ir dukters bendravimo savaitgalį, be to tris dienas iš eilės nepilnametė neturėtų galimybės bendrauti su mama. Tokiu tvarkos variantu taip pat būtų pažeidžiami nepilnametės interesai, nes būtų sudarytos sąlygos kilti konfliktinėms situacijoms tarp vaiko tėvų, vaikas neturėtų galimybės pasiruošti kitos savaitės ugdymo procesui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.172 straipsnyje nustatyta, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. CK 3.176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

CK 3.172 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga sudaryti sąlygas nepilnamečiui vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, nereiškia, jog ši pareiga yra tik to iš skyriumi gyvenančių tėvų, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Pareigą sudaryti sąlygas nepilnamečiui vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi tiek tas iš tėvų, kuris gyvena skyriumi, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Vadovaujantis CK 3.176 straipsnio 4 dalimi artimasis giminaitis į teismą gali kreiptis tik tada, kai šios pareigos nevykdo nei vienas iš vaiko tėvų ir artimasis giminaitis netenka jokios galimybės bendrauti su nepilnamečiu. Nagrinėjamu atveju, ieškovės giminaitis yra jos sūnus (trečiasis asmuo), kuriam visų pirma ir tenka pareiga užtikrinti, kad jo nepilnametė dukra bendrautų su ieškove.

Iš ieškovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, negalima daryti išvados, kad ji visiškai nebendrauja su vaikaite. Byloje esantis teismo 2015-03-24 posėdžio garso įrašas ( įrašo laikas 03.01.28-03.21.30) leidžia daryti išvadą, kad ieškovė su vaikaite turi galimybę bendrauti trečiojo asmens ir dukters bendravimo laiku. Šis įrašas taip pat patvirtina atsakovės argumentus, kad ieškovei nėra draudžiama lankytis ir bendrauti su (duomenys neskelbtini) nepilnametės gyvenamojoje vietoje. Byloje esančiame 2014-12-30 buities tyrimo akte Nr. A715-7286/14(2.13.2.14-AD15) išdėstyta nepilnametės nuomonė, patvirtina, kad ji su senele matosi tėvo bendravimo laiku. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir nustatyti jos siūlomą bendravimo su vaikaite tvarką.

Byloje esančiame 2016-02-19 akte Nr. A715-736/16 (2.13.2.10-AD15) yra užfiksuota ieškovės nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, ne visada gali paimti mergaitę ir dėl to ji su vaikaite matosi retai. Šią aplinkybę patvirtina 2016-02-01 buities tyrimo akte Nr. A715-460/16(2.13.2.25-AD15) išsakytos trečiojo asmens pastabos, kad jis pagal teismo 2015-07-27 sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ne visada gali pasiimti dukrą. Aplinkybė, jog trečiasis asmuo dėl darbo pobūdžio ne visada gali paimti nepilnametę dukrą jam teismo sprendimu nustatytu laiku, yra subjektyvi aplinkybė tėvo ir dukters bendravimo santykyje, nes tėvas turi galimybę rinktis, kam suteikti prioritetą, ar bendravimui su vaiku, ar darbo pobūdžiui (dirbti vairuotoju tolimuosiuose reisuose, ar dirbti vairuotoju nevykstant į ilgalaikes komandiruotes). Tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma subjektyvia vertinant ieškovės ir jos vaikaitės bendravimo galimybes, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė su vaikaite realiai bendrauja tuo laiku, kai trečiasis asmuo pasiima dukrą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę išlaikyti artimus ryšius su ieškove, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalimi, nustatytina, jog ieškovė gali matytis su nepilnamete vaikaite (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės 2015-07-27 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1620-726/2015, trečiajam asmeniui nustatytu laiku ir tvarka, tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo negalėdamas tvarkoje nustatytu laiku bendrauti su dukra apie tai informuoja atsakovę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 sprendimu nustatytos tvarkos 10 punkte nustatytu laiku ir tvarka bei papildomai aiškiai nurodo, kad jam priklausančiu laiku (savaitgalį, ar ketvirtadienį) su nepilnamete bendraus (atvyks paimti ir grąžins) jo motina (ieškovė).

Teismas nepasisako dėl kitų šalių, trečiojo asmens išdėstytų argumentų, įrodymų laikydamas, kad jie nėra svarbūs spendžiant šalių ginčą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus sprendimui, naikintinos (CPK 149 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškinys atmestas iš ieškovės valstybei ir atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė 2014-12-22 sąskaitą faktūrą Nr. 71 ir mokėjimo dokumentą, kurie patvirtina, kad atsakovė už atskirojo skundo ir atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo 362,02 EUR. Sąskaitoje faktūroje nėra detalizuota, kokią kainą atsakovė turėjo sumokėti už atskirojo skundo parengimą, o kokią už atsiliepimo parengimą. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nebuvo pakeistos, iš atsakovės ieškovei priteistina ½ dalis sąskaitoje nurodytos sumos, t.y., 181,01 EUR suma. Pagal 2016-02-04 sąskaitą faktūrą Nr. 16-05 ir mokėjimo dokumentą atsakovė patyrė 110 EUR išlaidas už atstovės pasirengimą teismo posėdžiui, dalyvavimą jame bei išlaidas už garso įrašo parengimą ir pateikimą teismui. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovei. Bylos nagrinėjimo metu patirta 9,73 EUR pašto išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Nustatyti, jog ieškovė M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gali matytis su nepilnamete vaikaite V. M., gimusia (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės 2015-07-27 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1620-726/2015, trečiajam asmeniui V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytu laiku ir tvarka, tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo, negalėdamas tvarkoje nustatytu laiku ir tvarka bendrauti su nepilnamete dukra, apie tai informuoja atsakovę L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 sprendimu nustatytos tvarkos 10 punkte nustatytu laiku ir tvarka bei papildomai aiškiai nurodo, kad jam priklausančiu laiku (savaitgalį, ar ketvirtadienį, ar kitu tvarkoje nurodytu laiku) su nepilnamete bendraus (atvyks paimti ir grąžins) ieškovė M. N..

Priteisti iš ieškovės M. N. , a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 291,01 EUR (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 1 centą) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės M. N. , a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,73 EUR (devynis eurus ir 73 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.