- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2YT-9835-1136/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05395-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Pareiškėjas
- L. Š.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Turto bankui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. Š. palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė B. P., mirusios 2020 m. sausio 8 d., palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad B. P. yra jos motina ir pareiškėja yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti mirusiosios turtą. Paaiškino, jog jos motina 2016 m. rugsėjo 9 d. sudarė notarinį testamentą, kuriuo pareiškėjai paliko visą savo turtą. Teigė, kad dėl susiklosčiusių sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių nespėjo laiku ir tinkamai per notarą įforminti savo valią priimti motinos palikimą. Nurodė, jog motina turėjo nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, įvairius statinius ir po motinos mirties pradėjo tvarkytis nuosavybėje, kurią priėmė faktiniu valdymu. Paaiškino, kad moka mokesčius už motinai priklausiusį turtą, atlieka namo remonto darbus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjos paveldimo turto priėmimą valdyti. Nurodo neprieštarausianti pareiškimo tenkinimui, jei visapusiškai ir visiškai išnagrinėjus įrodymus, bus įsitikinta, jog pareiškėja priėmė pareiškime nurodytą palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad ji priėmė palikimą po savo motinos B. P. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti B. P. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
5. Palikėja B. P. mirė 2020 m. sausio 8 d. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjos B. P. dukra, vienintelė pirmos eilės įpėdinė. Po palikėjos B. P. mirties liko nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo statiniai, (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro pažymoje nurodoma, kad po B. P. mirties nėra užvesta paveldėjimo byla. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjos B. P. mirties paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas, yra įregistruotas galiojantis testamentas, kuriuo B. P. savo visą turtą, iš ko jis besusidės ir kur bebus, paliko dukrai L. Š.
7. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja po savo motinos mirties mokėjo mokesčius (pateiktos kopijos mokesčių už vandenį ir nuotekas kvitų), iki motinos mirties ir po, prižiūrėjo namą, juo rūpinosi (gyvenamasis namas buvo draustas gyventojų turto draudimu, sumontuotos žaliuzės).
8. Taigi, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja po savo motinos B. P. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Įvertintina ir tai, jog po palikėjos mirties iki kreipimosi į teismą dienos praėjo sąlyginai neilgas laiko tarpas, turintis įtakos faktiniam palikto turto valdymui. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra, todėl ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aptartu būdu priėmė po savo motinos B. P. mirties atsiradusį palikimą (CPK 185 straipsnis).
9. Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusios B. P. palikimo sudėties.
10. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2020 m. sausio 8 d., palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.