- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-15
- Bylos Nr.
- e1-1571-1065/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28723-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- D. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. sav., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. sav., nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „K“ pastolininku, teistas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį – 80 MGL bauda (nesumokėta 345,93 Eur), teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. Č. 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 8.20 val. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, sėdinčiai ant lovos nepilnametei N. T. dešine koja spyrė į kairės pusės veido sritį, taip nukentėjusiajai N. T. padarė nosies kairės pusės odos nubrozdinimus, kairės akies vokų poodinę kraujosruvą bei nosies kaulų lūžį, dėl kurio nukentėjusiajai N. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
2021 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. N. prašo nubausti D. Č., kuris 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 8.20 val., name Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), jos dukteriai N. T. spyrė koja į kairę veido pusę ir taip sukėlė fizinį skausmą (b. l. 9–21);
2021 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), apžiūra ir nuotraukomis iš įvykio vietos. Jokių tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nepastebėta. (b. l. 13–19, 22–28);
2021 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokolu ir foto lentele, kuriuose yra užfiksuoti N. T. padaryti sužalojimai: veido, nosies, lūpos patinimai. Kairės nosies pusėje yra nubrozdinimas su galimai kraujo krešuliu. Po kairiąja akimi matoma mėlynė (b. l. 67–68, 70–75);
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje nurodyta preliminari diagnozė – kairės pusės veido sumušimas (b. l. 45–46);
Specialisto išvada Nr. G 1156/2021(04), kurioje nurodoma, kad N. T. padaryti sužalojimai: nosies kairės pusės odos nubrozdinimas, kairės akies vokų poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. N. T. padaryti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 59);
Papildoma specialisto išvada Nr. pG 1156/2021(04), kurioje nurodoma, kad N. T. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, nosies kairės pusės odos nubrozdinimas, kairės akies vokų poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. N. T. dėl nosies kaulų lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kiti nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 66);
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės D. V. tarnybiniu pranešimu, kad dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu E. M. pagal pranešimą, nuvykus į Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 9.05 val., juos pasitiko pranešėja N. T., gimusi (duomenys neskelbtini), su mama R. N.. N. T., paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. buvo pas savo sesę K. T., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodytu adresu buvo sesers K. T. sūnus – J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis – D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), ir draugė U. T., gimusi (duomenys neskelbtini). K. T. ir D. Č. vartojo alkoholius gėrimus. D. Č. K. T. sūnui – Joriui nestipriai davė sprigtą į kaktą. Pamačiusi tokį D. Č. elgesį N. T. sesers sugyventiniui D. Č. pasakė, kad taip nedarytų, nes čia ne jo vaikas ir jis ne jo tėtis. Tuomet berniuko mama – K. T. pasakė, kad jie visada taip žaidžia su vaiku ir čia ne piktybiškai. Tarp D. Č. ir N. T., kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu D. Č. iš dešinės kojos spyrė N. T. į kairės pusės veido sritį, taip mergaitei sukeldamas fizinį skausmą, skauda iki dabar. Įvykio metu N. T. sėdėjo lovoje ir buvo apsikabinusi šalia esantį K. T. sūnų J. K. Berniukas viską matė, bet jam smūgio nekliuvo, nes jis tuo metu buvo atsitraukęs. Po spyrimo N. T. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Tuomet D. Č. N. T. atsiprašė ir prašė nekviesti policijos ir iškart kartu su jos sese K. T. pasišalino ir grįžę nebuvo. O K. T. sūnus J. K. pasiliko su N. T. N. T. paskambino mamai R. N. ir papasakojo, kas atsitiko. Mama liepė pareiti namo. Parėjusi paskambino pagalbos numeriu 112. Atvykusi GMP apžiūrėjo N. T., nustatė kairės pusės veido sumušimą, paliko namuose (b. l. 100–102);
Nukentėjusiosios N. T. parodymais, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, savaitės dienos taip pat nepamena, buvo pas sesę K. T. namuose. Ji saugojo sesės vaiką J. K. Jam 4 metai. Sesė gyvena su D. Č., kiek laiko gyvena kartu, tiksliai nepasakys. Su sese būna visko, bet su D. santykiai buvo geri, apsižodžiuodavo ir viskas. K. su D. iš namų išėjo pas D. tėvą, o ji pasiliko prižiūrėti J. Jie išėjo apie kokią 20 val. vakare. Tada jie abu parėjo į namus kitos dienos ryte, apie 5 val. Jie abu sėdėjo, gėrė alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 8 val. J. D. užkliudė, nes J. norėjo su D. pažaisti. D. dėl to ranka trenkė per užpakalį J., trenkė per galvą ir davė sprigtą į kaktą. Ji jam pasakė, kad D. nėra vaiko tėvas ir pasakė, kad jo neliestų. J. po tokio D. elgesio neverkė, tik prisiglaudė prie mamos. D. tada pradėjo žodžiuotis, sakė jai, kas ji tokia bus, ji J. niekas, išvadino ją visokiais žodžiais. Ji jam juoko forma pasakė, kad jis jai negrasintų ir kad jį gali pasigauti centre ir perspirti. Po tokių žodžių D. koja vieną kartą spyrė jai į veido kairę pusę, arti nosies. Viskas buvo viename iš kambarių. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos, o D. sėdėjo netoliese. Kai D. atsistojo ir jai įspyrė, ji net nesureagavo. Po spyrio jai iš nosies bėgo kraujas, labai skaudėjo, net ir dabar skauda. Dėl jo spyrio ji išsigando. Po D. spyrio ji išbėgo į lauką. Lauke prie jos priėjo K., sakė jai negąsdinti J., ar jai viskas gerai. Ji K. sakė pasitraukti nuo jos. Tada atėjo D. ir pradėjo jos atsiprašinėti, sakė, kad persistengė, siūlė jai pinigų ir gėlių už tai, kad nekviestų policijos. Ji jam liepė nuo jos pasitraukti, nes nenorėjo matyti. Pamatę, kad jos neišeis papirkti, jie abu, K. ir D., vėl išėjo pas D. tėvą. J. pasiliko su ja. Jiems išėjus, ji apsirengė J., paskambino mamai. Kai parėjo į namus viską papasakojo mamai ir mama liepė kviesti policiją. Po kurio laiko atvyko policija ir medikai. Medikai apžiūrėjo ją ir paliko namuose, kitą dieną vėl skambino greitajai, nes jai labai skaudėjo galvą. Ji buvo pristatyta į Moters ir vaiko kliniką Šiauliuose. Šiauliuose jai pasakė, kad lūžio nėra ir davė jai siuntimą važiuoti pas nosies gydytoją. Nosies gydytojas jai nustatė nosies lūžį. Nosies skausmą jaučia iki dabar. Ji vis dar pyksta ant D., jeigu jis atsiprašytų, ji jam vis tiek neatleistų. Ankstesnis ikiteisminis tyrimas jokios įtakos neturėjo jos ir D. santykiams, su juo tiek kiek bendraudavo, darydavo tą draugiškai. Dar viską matė jos ir sesės draugė U. T., nes ji buvo kartu su jais (b. l. 88–89);
Liudytojos R. N. parodymais, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 8.15 val., ėjo namo iš miestelio parduotuvės, kuomet jai į mobilųjį telefoną paskambino verkdama dukra N. T. ir pasakė, kad būnant pas jos kitą dukrą K. T., Kamilės sugyventinis D. Č., būdamas neblaivus pradėjo žodžiu konfliktuoti su ja. Konflikto metu, apie 8.20 val., D. Č. vieną kartą dešine koja spyrė jos dukrai į kairės pusės veido sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, skauda iki šiol. Dukra N. T. telefonu prašė, kad ji ateitų pas ją, bet ji pasakė, kad pati grįžtų namo. Apie 8.30 val. dukra grįžo į namus, o su ja kartu buvo pilnametė draugė U. T. ir anūkas, t. y. K. T. sūnus J. K. Jos dukros N. T. nosis kraujavo ir ji buvo išsigandusi. Dukrai ji liepė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir papasakoti, kas nutiko. Dukra taip ir padarė (b. l. 9–21, 103–104);
Liudytojos U. T. parodymais, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 7.30 val., būnant svečiuose pas K. T. ir D. Č., buvo K. T. sūnus J. K. ir K. sesė N. T. K. T. ir D. Č. vartojo alkoholinius gėrimus, kuomet D. K. sūnui J. sudavė sprigtą į kaktą. Tada J. mama K. T. sakė, kad jie visada taip žaidžia su vaiku ir čia ne piktybiškai jos sugyventinis elgiasi. Tuomet tai pamačiusi K. sesė N. T. D. Č. pasakė, kad taip nedarytų, nes čia ne jo vaikas ir jis ne jo tėtis. Jai atrodė, kad berniukui toks sesės sugyventinio elgesys nepatinka. Tuomet D. pradėjo sakyti N., kad ji yra „kurva, padla, eidama per L. čiulpia bybius“. N. T. atsakė: „ – Jei dar pakalbėsi, gausi nuo mano centro draugų“. Po šių žodžių D. Č. iš dešinės kojos spyrė N. į veidą. Tuo metu N. sėdėjo lovoje ir buvo apsikabinusi šalia esantį K. T. sūnų J. Berniukas viską matė, bet jam smūgio nekliuvo, nes jis buvo atsitraukęs. Po spyrio N. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Tuomet D. N. atsiprašė ir prašė nekviesti policijos. N. pasakė, kad nenori jų matyti ir tegu išeina iš čia. Tuomet sesė K. ir jos sugyventinis D. išėjo. O K. sūnus pasiliko su N. (b. l. 94–97);
Įtariamojo D. Č. parodymais, kad nusikaltimą padaręs pripažįsta visiškai. Jis yra K. T. sugyventinis. Kartu su jais dar gyvena jo sugyventinės K. mažametis sūnus J. K., jam 4 metai. Pamena, kad tai buvo 2021 m. rugpjūčio 20 d. Vakare jis kartu su K. buvo pas jo tėvą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. K. sesuo N. buvo pasilikusi kartu su K. vaiku jų gyvenamojoje vietoje ir prižiūrėjo J. Kartu su jais dar šventė ir U. T. Visi pasiliko pas jo tėvą per naktį. Kitos dienos rytą, apie kelintą valandą negali pasakyti, nepamena, bet buvo labai ankstus rytas, jis nuėjo pas juos į namus, (duomenys neskelbtini), kur N. turėjo būti ir prižiūrėti J. Nežino, kaip viskas tiksliai buvo, bet, ar U. paskambinusi K. pasakė, kad N. nėra, ar kažkas panašaus, bet jis su K. grįžo pas save į namus. Apie kelintą tas galėjo būti nežino, bet kažkur maždaug apie 8 val. Jis nepamena, ar, kai jis su K. grįžo į namus, N. namuose buvo, ar parėjo vėliau, jis negali pasakyti, nes buvo neblaivus. Pripažįsta, kad ir vakare, ir ryte gėrė alkoholinius gėrimus. Tiksliai nepamena, kaip viskas vyko, tačiau gali paaiškinti, kad J. pradėjo dūkti. Jis J. liepė nurimti. J. jo neklausė ir jis vieną kartą labai nesmarkiai sudavė sprigtą į kaktą. Po jo sudavimo vaikas tikrai neverkė, toliau dūko. Tai pamačiusi N. pradėjo ant jo šaukti, kad jis J. ne tėvas ir taip elgtis negali. Jis N. atsakė, kad vaiku rūpinasi ir tam vaikui duoda daug, skirtingai negu jos, taip tarp jo ir N. prasidėjo žodinis konfliktas. Jo metu N. jam pasakė, kad jis L. bus suspardytas. Jam trūko kantrybė ir jis nusisukdamas nuo jos vieną kartą koja spyrė į veido sritį. Kiek pamena, N. sėdėjo ant lovos. Po smūgio dar pamatė, kad toje vienoje vietoje, kur nosyje yra įvertas auskaras, jai bėga kraujas. Po jo smūgio N. išbėgo į lauką, jis išėjo jai iš paskos ir atsiprašė, nes suprato, kad pasielgė blogai. N. jam ir K. pasakė, kad išeitų iš namų, todėl jis su K. vėl nuėjo pas jo tėvą į namus. Dar prieš išeinant iš namų jis N. prašė, kad ji nesikreiptų į policiją. Kaip vėliau paaiškėjo jį kreipėsi ir į medikus, ir į policijos pareigūnus. Visą jo ir N. konfliktą matė K. ir U. T. Kai jis su K. išėjo pas jo tėvą, paliko J. su N., nes ir jis, ir K. buvo neblaivūs. Anksčiau tarp jo ir N. nėra buvę konfliktų, išskyrus atvejį, kai jį ir N. siejo artimesni (lytiniai) santykiai ir dėl to buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, dėl ko jis buvo nuteistas. Dėl to, kad spyrė N., jis nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada taip nebesielgti (b. l. 139–141, 155–156).
Kaltinamojo D. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą N. T.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 158-161), kuriame nurodyta, jog įtariamasis D. Č. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam D. Č. siūlė skirti 45 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymą D. Č. atidėti 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi įpareigoti: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) tęsti darbą ar mokslą; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. Č., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis D. Č. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 108–111, 112-120), padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 124–126), dirba (b. l. 128). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) D. Č. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 45 paras arešto.
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. Č. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kadangi D. Č. padarė nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – nesumokėjęs visos baudos, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėtos baudos dalimi, visiškai jas sudedant ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 345,93 eurų bauda.
Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Todėl teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo D. Č. asmenybę, nenutraukiant jo turimų socialinių ryšių, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant D. Č. bausmės atidėjimo laikotarpiu būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, atsiprašyti nukentėjusio asmens, tęsti darbą ar mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje (šią programą išklausant per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamajam D. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki intensyvios priežiūros vykdymo pradžios.
Kompaktinis diskas su įrašais paliktinas prie bylos, kaip baudžiamosios bylos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
D. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. Č. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėtos baudos dalimi, visiškai jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto ir 345,93 eurų (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 93 ct) bauda.
Nenustatyti termino šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nenukreipti antstoliui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 8 punktu, 9 punktu, 6 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą įpareigojant D. Č. bausmės laikotarpiu būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, atsiprašyti nukentėjusio asmens, tęsti darbą ar mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje (šią programą išklausant per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
D. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki intensyvios priežiūros vykdymo pradžios.
Kompaktinį diską su įrašais palikti prie bylos, kaip baudžiamosios bylos tyrimo medžiaga.
Nuteistasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei nuteistasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.