- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- eI-922-289/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- E. Ž., S. Ž., I. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
- Trečiasis asmuo
- G. T., L. A., R. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičaus, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Jarūnės Sedalienės,
dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei J. T. ir atstovui L. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjų patikslintą skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimo Nr.2D-15545-(19.2) „Dėl pamatų“ panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2015 m. lapkričio 17 d. pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimą Nr.2D-15545-(19.2) „Dėl pamatų“, įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių išnagrinėti iš naujo E. Ž. 2015-09-02 prašymą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjų patikslintame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą, t. y. negalima atsisakyti priimti skundą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, materialiosios teisės neturėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-52/2014; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-2751-2011). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taip pat pažymėtina, kad žemės sklypai (kadastrinis Nr. 9134/0010:159, Nr. 9134/0010:160 ir Nr. 9134/0010:161), kuriuose galimai nepašalinti savavališkos statybos padariniai, ribojasi su E. Ž. tėvams I. Ž. ir S. Ž. (toliau – ir Pareiškėjai) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. 9134/0010:158) ir savavališkų statybos padarinių nepašalinimu yra pažeidžiamos Pareiškėjų asmeninės teisės bei teisėti interesai. Prieš 6 metus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Šiaulių skyrius) R. K., L. A. ir G. T. surašė reikalavimą, kuriuo įpareigojo minėtus asmenis nusigriauti savavališkai pastatytus statinius ant upės (Kulpė) kranto Daugelaičių kaime Meškuičių seniūnijoje Šiaulių r. žemės sklypuose kadastrinis Nr. 9134/0010:161, Nr. 9134/0010:160 ir Nr. 9134/0010:159. Vykdant reikalavimą, statiniai buvo nugriauti, tačiau statinių pamatai taip ir liko neišmontuoti, t.y. savavališkos statybos padariniai nepašalinti. 2015-09-02 el. paštu E. Ž., atstovaudamas savo tėvams I. Ž. ir S. Ž., kreipėsi į Šiaulių skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėją A. D.. Informavo apie likusius nenugriautus statinių pamatus, pateikė fotofiksacijas ir paprašė patikrinti bei nustatyti, ar įvykdytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Daugėlaičių k. Meškuičių seniūnijoje Šiaulių r. žemės sklypuose kadastrinis Nr. 9134/0010:161, Nr. 9134/0010:160 ir Nr. 9134/0010:159. Taip pat informuoti, kokių priemonių buvo imtasi siekiant nubausti reikalavimo nevykdančius asmenis (priedas Nr. 1). Šiaulių skyrius, išnagrinėjęs 2015-09-02 prašymą, 2015-09-30 sprendimu Nr. 2D-15545-(19.2) „Dėl pamatų“ (toliau – Sprendimas) nepagrįstai nurodė, kad R. K. žemės sklype, esančiame Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių r., kadastrinis Nr. 9134/0010:161 buvusio savavališkai pastatyto pastato – vasarnamio vietoje yra supilti akmenys ir išlikusių pamatų neužfiksavo. Taip pat nepagrįstai Sprendime nurodė, kad po atliktos vizualios apžiūros L. A. ir G. T. žemės sklypuose Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių r. kadastrinis Nr.9134/0010:159 ir Nr.9134/0010:160 buvusių savavališkai pastatytų pastatų – vasarnamių vietose išlikusių statinio pamatų taip pat neužfiksuota. Gavus nepagrįstą Sprendimą, buvo kreiptasi į antstolį T. U. (toliau – Antstolis) dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Antstolis 2015-10-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr.0136/15/20 (priedas Nr.2) konstatavo, kad prie keliuko esančiame žemės sklype, priklausančiame R. K., netoli upės iš po žemių išlindę dalis pamatų fragmento. L. A. priklausančiame žemės sklype netoli upės matosi supiltas žemės iškilimas, apaugęs žole, t.y. užpilti neišardyti pamatai. G. T. žemės sklype netoli upės yra stačiakampio formos betoninė aikštelė (pamatai), iš šonų ir viršaus užžėlusi žole ir samanomis. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 punktu, statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Pamatai yra statinio sudedamoji dalis. Nenugriovus pamatų, negalima teigti, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju minėta pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta. G. T. 2015-09-14 paaiškinime nurodyta, kad išbetonuotos aikštelės neišmontavo, bet tiesiog užpylė žemėmis. L. A. savo 2015-09-14 paaiškinime taip pat nurodė, kad griuvėsius užpylė žemėmis. R. K. 2015-09-15 paaiškinime nurodė, kad dalį aikštelės neišgriovė, o paliko. Taigi reikalavimas, kuriuo buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, neįvykdytas, todėl galima teigti, kad Sprendimas priimtas ignoruojant faktinius duomenis, pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio nuostatas, aplaidžiai vykdant statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Pateiktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad duomenų pakanka konstatuoti, jog reikalavimas, kuriuo R. K., L. A. ir G. T. įpareigotos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinius Daugėlaičių k., Meškuičių seniūnijoje, Šiaulių r. žemės sklypuose kadastrinis Nr. 9134/0010:161, Nr. 9134/0010:160 ir Nr. 9134/0010:159) ir sutvarkyti statybvietę, neįvykdytas, todėl Atsakovas priėmė Sprendimą pažeidžiant VAĮ 8 straipsnį, t.y. individualus administracinis aktas priimtas nesivadovaujant pagrįstais objektyviais duomenimis (faktais). Atsakovas, atlikdamas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, privalo užtikrinti teisėtumą statybos teisiniuose santykiuose, tačiau šiuo atveju minėta pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta. Sprendimas, kuriuo nepagrįstai konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti, sukelia teisines pasekmes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms, saugomoms ir ginamoms vertybėms aplinkosaugos, statybų srityje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas E. Ž. nurodė, kad Šiaulių teritorijų planavimų ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nustatė nelegalią statybą R. K., L. A. ir G. T. teritorijose. Po nelegalios statybos nustatymo pastatai iš dalies buvo nugriauti. 2015 m. kreipėsi į Šiaulių teritorijų planavimų ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, nurodydamas, kad minėtų asmenų teritorijose buvę statiniai iki galo nėra nugriauti. Į savo pareiškimą gavo atsakymą, kad neva likę statinių pamatai yra nugriauti. Pažymi, kad Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nenurodė, kad neturi suinteresuotumo pranešti apie esamus statinius ir pateikė pareiškėjui atsakymą, kad statiniai nugriauti. Suprasdamas, kad atsakymas neatitinka tikrovės, kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir apskundė minėtą sprendimą. Pažymėtina, kad Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nenustatęs pamatų toleruoja nelegalią statybą. Taip pat pažymėtina, kad Šiaulių teritorijų planavimų ir statybos valstybinės priežiūros skyrius teismui nepateikė jokių aplinkybių ar įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skundo pagrindą bei pridėtus įrodymus. Pažymėtina, kad nelegali statyba yra valstybės interesų pažeidimas, todėl teismas šioje byloje, siekiant apginti valstybės interesą, turėtų būti aktyvus, nustatyti, ar Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius tinkamai gina valstybės interesą. Remiantis pareiškėjo pateiktais įrodymais, akivaizdu, kad Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius netinkamai gina valstybės interesą ir dėl neaiškių priežasčių nenustato to, kas akivaizdu – nelegalios statybos. Pažymėtina, kad pamatai yra statinio dalis. Ant jų bet kada gali būti pastatyti statiniai, pamatų statymas nėra niekaip suderintas su pareiškėju, ir nėra išaiškinta, kad šie statiniai nepažeidžia pareiškėjo teisių. Nurodė, kad nėra žemės savininkas. Kartu dirba žemę, bus paveldėtojas. Tėvai paprašė, kad padėtų. Šiuo metu nėra pažeidžiamos pareiškėjo E. Ž. teisės, bet gali būti pažeidžiamos. Registruota nuosavybė tėvo ir mamos vardu. Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 121 eurą už antstolio paslaugas ir 150 eurų – atstovavimo paslaugas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad pamatus užpylė žemėmis. Ten senovėje jokių pamatų nebuvo. Senovėje pastatai buvo ant upės kranto. Pareiškėjas visą laiką važiuoja pro šalį. Tretieji suinteresuoti asmenys veža akmenis ir statysis. Jis kaip pilietis negali žiūrėti. Pareiškėjo žemė ribojasi su visų trečiųjų suinteresuotų asmenų žeme. Yra servitutinis kelias. Pamatai yra statinio dalis. Darkoma aplinka, suvertė kalnus žemės A. Nėra sklypo bendrasavininkis. Servitutinis kelias eina per visus sklypus.
Atsiliepimas
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsiliepime nurodoma, kad su pareiškėjų skundu nesutinka. Pažymi, kad 2010 metais birželio–liepos mėnesiais žodžiu inspekcijos Šiaulių skyrius gavo informaciją, kad Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių r. yra vykdomi statybos darbai. 2010 m. birželio 11 d. inspekcijos Šiaulių skyriaus specialistai nuvyko nurodytu adresu ir nustatė, kad Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių r. žemės sklypuose, kurių kadastriniai numeriai yra 9134/0010:161 (priklauso R. K.), 9134/0010:159 (priklauso G. T.) ir 9134/0010:160 (priklauso L. A.) yra pastatyti tokie statiniai: R. K. žemės sklype buvo pastatytas 5,65 m ilgio ir 4 m pločio bei 5,17 m aukščio plytų mūro vasarnamis (II grupės nesudėtingas) ir 2,93 m ilgio ir 4 m pločio bei 2,2 m aukščio medinių konstrukcijų malkinė (I grupės nesudėtingas), G. T. žemės sklype buvo pastatytas 3,6 m pločio ir 8,5 m ilgio bei 3,4 m aukščio medinių konstrukcijų vasarnamis su pavėsine (I grupės nesudėtingas), L. A. žemės sklype buvo pastatytas 4,15 m pločio ir 5,95 m ilgio bei 5,3 m aukščio medinių konstrukcijų vasarnamis su terasa (II grupės nesudėtingas). Tuo laikotarpiu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.3 papunktyje buvo nurodyta, kad I grupės statiniams, išskyrus statomus kultūros paveldo objekto teritorijoje arba saugomoje teritorijoje, neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas, o 12.4 papunktyje nurodyta, kad II grupės nesudėtingų statinių statybai yra rengiamas supaprastintas statinio projektas ir privaloma gauti rašytinį valstybės tarnautojo pritarimą. Nurodyti žemės sklypai nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją, taip pat nėra saugomoje teritorijoje, tačiau šių žemės sklypų naudojimo būdas yra kitos žemės ūkio paskirties, todėl statant I grupės nesudėtingus statinius žemės ūkio paskirties žemės sklype statytojas privalo turėti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kuriame būtų pažymėta statinių statybos vieta. Tokiu atveju, kai statybos leidimas nėra privalomas, o žemės sklype statyti negalima, tokia statyba nėra laikoma savavališka, bet yra neteisėta. Atliekant patikrinimą vietoje žemės sklypo savininkų nebuvo, todėl buvo tikslinama informacija apie žemės sklypų savininkus, kad būtų galima juos išsikviesti į inspekcijos Šiaulių skyrių dėl pastatytų statinių teisėtumo. Inspekcijos Šiaulių skyriaus vyr. specialistas surašė kvietimus, nurodė atvykti 2010 m. liepos 20 d. į inspekcijos Šiaulių skyrių dėl aplinkybių ištyrimo. Kvietimus perdavė V. A., kuris įsipareigojo juos perduoti žemės sklypo savininkėms. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad inspekcijos Šiaulių skyrius surašė reikalavimą R. K., L. A. ir G. T., kuriuo įpareigojo nusigriauti savavališkai pastatytus statinius, yra neteisinga, nes nei savavališkos statybos aktai, nei reikalavimai surašyti nebuvo, kadangi 2010 m. liepos 20 d. R. K., L. A. ir G. T. atvykusios paaiškino, kad statinius nusigriovė. Nuvykus pakartotinai į vietą, buvo konstatuota, kad statiniai yra nugriauti. 2015 m. rugsėjo 2 d. E. Ž. elektroniniu laišku inspekcijos Šiaulių skyriui pateikė pranešimą, kad Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių r. žemės sklypuose yra nepašalinti statinių pamatai. Inspekcijos Šiaulių skyriaus specialistas patikrinęs E. Ž. pranešime išdėstytas aplinkybes, surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktus Nr.SPA-1969-(19.2), Nr.SPA-1970-(19.2), Nr.SPA-1971-(19.2) ir nustatė, kad R. K. žemės sklype buvusio savavališkai pastatyto vasarnamio vietoje yra supilti akmenys, statinio išlikusių pamatų nebuvo užfiksuota. Savininkė raštiškai paaiškino, kad pastato – vasarnamio pamatai buvo išgriauti ir užpilti gruntu. Vizualiai apžiūrėjus L. A. ir G. T. žemės sklypuose buvusių pastatų vietas, išlikusių statinio pamatų taip pat nebuvo užfiksuota. Prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 2D-14545-(19.2) „Dėl pamatų“ panaikinimas niekaip nepakeis pareiškėjų teisių ir pareigų apimties. Net ir tuo atveju, jeigu tie pastatai ar jų liekanos būtų nenugriautos, tai nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, o kreipdamasis į teismą kiekvienas asmuo turi nurodyti, kokios skundžiamu sprendimu tiesiogiai yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai. Kad teismas tinkamai galėtų įsivaizduoti situaciją, pateikė ortofotonuotrauką, kurioje matyti pareiškėjų I. Ž. ir S. Ž. žemės sklypo, G. T., L. A. ir R. K. žemės sklypų ribos, o raudonais kvadratais yra pažymėtos vietos, kuriose 2010 metais stovėjo nesudėtingi pastatai. Akivaizdu, kad šie statiniai buvo pastatyti ne greta pareiškėjams (I. Ž. ir S. Ž.) priklausančio sklypo ribos, todėl nei jų pastatymas, nei nugriovimas niekaip negalėjo pažeisti ar kitaip įtakoti jų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą, ar savo subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-11/2004 sistemiškai vertindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį nusprendė, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą, o tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą (pvz., LVAT 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007, 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2008 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-857/2008). Asmenų, kuriems nėra suteikta teisė apginti viešąjį interesą, skundai (prašymai) nepriimtini, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-l21/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t.y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS -172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė J. T. teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka. Buvo pateiktas pareiškimas skyriui. Jį ištyrus buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad tai savavališka statyba nelaikoma. Ūkininkai turi turėti kaimo žemėtvarkos projektus, kuriuose galima statyba. Savavališkos statybos aktai nebuvo surašyti. Atlikus 2010 m. patikrinimą pagal žodinę informaciją visiems savininkams buvo išsiųsti laiškai dėl statinių teisėtumą patvirtinančių įrodymų pateikimo. Tretieji asmenys pateikė įrodymus, kad statinius nugriovė. Pareiškėjai turi nurodyti, kokios jų teisės ir interesai pažeidžiami, jeigu kartu būtų pažeidžiamos jų teisės. Atsakovas pateikė ortofotonuotrauką, kur matyti, kad su G. T. sklypu ribojasi sklypai, atsakovas yra nurodęs vietas, kur stovėjo nugriauti pastatai. Prašo įvertinti visas aplinkybes, mano, kad protokolas neteisėtas. Sklypo savininkas turi būti tinkamai informuotas. Specialistas konstatavo, kad ten supilti akmenys ir demontuotų pamatų betono liekanos.
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas L. M. teismo posėdyje nurodė, kad pagal E. Ž. pareiškimą apžiūrėjus buvo konstatuota, kad K. sklype buvusio pastato vietoje po nugriovimo situacija nepasikeitė. Negalima konstatuoti, kad tai pamatai. Matosi betoninis fragmentas, kurio kaip statinio įvardinti nebūtų galima. Sklypo savininkė parašė paaiškinimą, kas toje vietoje išlikę. R. K. paaiškino, kad vasarnamį nugriovė. Pažiūrėjus senesnes nuotraukas, buvo ne pastato pamatai, kaip 2010 m. nuotraukoje, o kaip bordiūras ar atraminė sienutė. Savininkė teigia, kad tai ne statinys, kad panaudos gėlyno tvarkymui. Kitur pamatų užfiksuota nebuvo. Buvo įspėti, kad turi nugriauti viską. Jeigu statytojas iki sprendimo įvykdymo, nugriovė, savininkui statybos aktas nerašomas. Negali teigti, kad pastatai seniau statyti. Po pakartotinio pranešimo nuvyko į vietą. Sprendimas buvo įvykdytas pilnai. Atsižvelgiant į visus įrodymus, į tai, kad neišgirdo, kokios teisės pažeistos, prašo skundą atmesti, nes rašto panaikinimas jų teisių ir pareigų apimties nepakeis ir yra beprasmis.
Atsiliepimas
Trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodoma, kad susipažinę su minėtu skundu tretieji asmenys nesutinka su pareiškėjų reikalavimais. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 22 straipsniuose apibrėžta asmens teisė kreiptis į teismą. Minėtos normos nustato dvi teisės kreiptis į administracinius teismus įgyvendinimo sąlygas – asmens tiesioginį suinteresuotumą ir asmens teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimą. Teismų praktikoje suinteresuotumas aiškinamas kaip tiesioginis materialinis teisinis suinteresuotumas, kai į teismą besikreipiantis subjektas turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti savo materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą. Todėl suinteresuotas subjektas pateikdamas skundą administraciniam teismui turi įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kurią galimai pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas (LVAT 2004-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-J70/2004; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-08-04 nutartis administracinėje byloje Nr. 1-2694-561/2011). Teismas privalo nustatyti (bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje), kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo: a) turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), b) ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Tik nustatęs šias aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT 2013-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-471/2013). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas E. Ž. nėra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 9134/0010:158, savininkas. Šis žemės sklypas ant Kulpės upės kranto Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių r. nuosavybės teise priklauso jo tėvams pareiškėjams I. Ž. ir S. Ž.. Taigi E. Ž. neturi jokio tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo dėl atsakovo priimtų teisės aktų. E. Ž. procese galėtų bandyti dalyvauti kaip atstovas, tačiau neturi tinkamo pavedimo. Kiti du pareiškėjai I. Ž. ir S. Ž. taip pat neįrodė, kad byloje turi tiesioginį materialinį teisinį suinteresuotumą. Skunde net nėra nurodyta, kokias teisės normas, kokia forma ir būdu pažeidė atsakovo 2015-09-30 sprendimas. Skunde tik abstrakčiai pasakyta, jog sprendimas pažeidžia pareiškėjų asmenines teises bei teisėtus interesus. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 5 dalis nustato, kad tik įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi. Atkreipia dėmesį, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo remiasi pareiškėjai – 2015-10-13 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0136/15/20, surašytas neteisėtai. Antstolis fiksavo faktus tretiesiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, tačiau be savininkų sutikimo. Tretieji asmenys nebuvo informuoti nei antstolio, nei pareiškėjų apie ketinimą lankytis jų žemės sklypuose ir juose fiksuoti faktus. Tokiu būdu buvo pažeista jų teisė į privatumą (LR Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis; LR CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.40 straipsnis). Įstatymai draudžia rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. LR CK 2.23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai. Antstolių įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad konstatuodamas faktines aplinkybes, antstolis turi tiek pat teisių įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir būti jose kaip ir asmuo, kurio prašymu konstatuojamos faktinės aplinkybės. Pabrėžia, kad nei pareiškėjai, nei antstolis, neturėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų sutikimo patekti į tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančius žemės sklypus. Dėl šių grubių pažeidimų 2015-10-13 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.:0136/15/20 nelaikytinas įrodymu. Prieš kelerius metus įvykdė Šiaulių skyriaus reikalavimą nugriauti savavališkai pastatytus statinius ant Kulpės upės kranto Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių r. žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr.: 9134/0010:161, Nr.9134/0010:160, Nr.9134/0010:159. Savavališkos statybos padarinius likvidavo savo lėšomis ir darbu. Reikalavimus įvykdė visiškai. Atkreipė teismo dėmesį, kad savavališkai statinius buvo pastatę ant ankstesnių statinių pamatų liekanų. Atskirai pamatų neįrenginėjo. Daugėlaičių kaime gyveno jų senelis J. G. su šeima. Jam priklausiusioje sodyboje buvo gyvenamasis namas bei keli ūkiniai pastatai. Visi statiniai buvo pastatyti ant akmeninių pamatų. 1980–1985 metais dėl vykdomos melioracijos J. G. statiniai buvo nugriauti, tačiau pamatų dalis liko. Jų vietoje be leidimo, projekto tretieji suinteresuoti asmenys ir pasistatė statinius: G. T. – ant buvusio gyvenamojo namo likusių pamatų, L. A. – ant buvusio tvarto pamatų, R. K. – ant buvusio klojimo likusių pamatų. Šiaulių skyrius negali įpareigoti trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinti senų XIX a. pabaigoje statytų statinių likusių pamatų liekanų. Be to, senus pamatų likučius užpylė žemėmis, kurios apaugo žole. Tokia situacija niekaip nepažeidžia pareiškėjų turtinių teisių, nes netrukdo jiems tinkamai naudotis savo sklypais, neužstoja saulės ar kito vaizdo ir pan. Prašo atmesti pareiškėjų skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdyje nurodė, kad prieš 8 m. nelegaliai buvo pasistatę namelį iš blokelių, atvažiuodavo iš Šiaulių. Inspekcija per kažkiek dienų liepė nugriauti. Nugriovė, pamatus išdaužė, liko krašteliai. Ten buvo alpinariumas, deda akmenukus kitam alpinariumui. Buvo papylę ant senų pamatų. Ten pilna akmenų nuo senovės laikų. Senus pamatus paliko, o savo nugriovė. Plytelės buvo sudėtos, o kraštelis matosi. Pareiškėjo sklypas nuo trečiojo suinteresuoto asmens sklypo yra gal 300–400 m. Servitutinis kelias nuo statybų vietos praeina gal 15 m.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. T. teismo posėdyje nurodė, kad jos sklypas pačiame gale, labai nedidelis kampelis ribojasi su pareiškėjo sklypu. Ten buvo jos tėviškė, gyveno tėvai. Ten buvęs namas. Paprašė melioracijos nugriauti. Liko betono luitai, iš kurių pasistatė pašiūrę kastuvams. Kai griovė, viską išardė, gal liko kažkiek tos dalies. Nuo pareiškėjo S. Ž. yra toli. Jos sklypas ribojasi su pareiškėjais 400–500 m, t. y. nuo pastatų iki ribos, o pareiškėjų pastatai yra dar keliais šimtais metrų toliau. Yra pasistačiusi mobilų namelį, jis stovi ant ratų. Nėra pasidariusi statybos plano. Ten nestatys; jos statinys nugriautas, nieko nėra. Prašo priteisti 80 eurų iš visų trijų už išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. A. teismo posėdyje nurodė, kad buvo jos senelių žemė, kurią išsidalino, yra giminės. Per jų žemę eina servitutinis kelias. Trečiasis suinteresuotas asmuo neteisėtai pasistatė vasarnamius. Atvykusi inspekcija pasakė nugriauti, jie nusigriovė viską. Ten buvo labai daug akmenų. Kur jų namelis buvo, anksčiau buvo tvartas, kampiniai akmenys. Kai reikėjo nugriauti, viską nugriovė, užpylė žemėmis. Paskui pasidarė dokumentus, pasistatė kitą. Nori alpinariumą statyti. Trečiojo suinteresuoto asmens L. A. sklypas nesiriboja su pareiškėjų sklypu. Prašo priteisti teismo išlaidas pagal sutartį, suma nurodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų patikslintas skundas netenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimo Nr.2D-15545-(19.2) „Dėl pamatų“, todėl svarbu nustatyti, ar šis skundžiamas aktas sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, t. y. ar jis pažeidžia pareiškėjų subjektines teises. Asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, reikalavimai gali būti patenkinti tik teismui konstatavus, kad skundžiamas administracinis aktas pažeidžia būtent to asmens pagal įstatymą įgytas teises ar įstatymo saugomus interesus.
Pareiškėjai nurodo, jog žemės sklypai (kadastrinis Nr. 9134/0010:159, Nr. 9134/0010:160 ir Nr. 9134/0010:161), kuriuose galimai nepašalinti savavališkos statybos padariniai, ribojasi su E. Ž. tėvams I. Ž. ir S. Ž. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. 9134/0010:158) ir savavališkų statybos padarinių nepašalinimu yra pažeidžiamos pareiškėjų asmeninės teisės bei teisėti interesai.
Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankama asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-60/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2102/2012).
Pareiškėjai teigia, kad atsakovas, išnagrinėjęs 2015-09-02 prašymą, 2015-09-30 sprendimu Nr. 2D-15545-(19.2) „Dėl pamatų“ nepagrįstai nurodė, kad R. K. žemės sklype, esančiame Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių r., kadastrinis Nr. 9134/0010:161 buvusio savavališkai pastatyto pastato – vasarnamio vietoje yra supilti akmenys ir išlikusių pamatų neužfiksavo; kad po atliktos vizualios apžiūros L. A. ir G. T. žemės sklypuose Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių r. kadastrinis Nr.9134/0010:159 ir Nr.9134/0010:160 buvusių savavališkų pastatytų pastatų – vasarnamių vietose išlikusių statinio pamatų taip pat neužfiksuota. Pareiškėjų teigimu, pateiktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad duomenų pakanka konstatuoti, jog reikalavimas, kuriuo R. K., L. A. ir G. T. įpareigotos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinius Daugėlaičių k., Meškuičių seniūnijoje, Šiaulių r. žemės sklypuose kadastrinis Nr. 9134/0010:161, Nr. 9134/0010:160 ir Nr. 9134/0010:159 ir sutvarkyti statybvietę, neįvykdytas, todėl atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą pažeidžiant VAĮ 8 straipsnį, t.y. individualus administracinis aktas priimtas nesivadovaujant pagrįstais objektyviais duomenimis (faktais). Atsakovas, atlikdamas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, privalo užtikrinti teisėtumą statybos teisiniuose santykiuose, tačiau šiuo atveju minėta pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad sprendimas, kuriuo nepagrįstai konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti, sukelia teisines pasekmes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms, saugomoms ir ginamoms vertybėms aplinkosaugos, statybų srityje.
Iš pareiškėjo E. Ž. pasisakymų, jog „nelegali statyba yra valstybės interesų pažeidimas, todėl teismas šioje byloje, siekiant apginti valstybės interesą, turėtų būti aktyvus teismas, kuris nustatytų ar Šiaulių teritorijų planavimų ir statybos valstybinės priežiūros skyrius tinkamai gina valstybės interesą nuo nelegalios statybos“; „akivaizdu, kad Šiaulių teritorijų planavimų ir statybos valstybinės priežiūros skyrius netinkamai gina valstybės interesą ir dėl neaiškių priežasčių nenustato to, kas akivaizdu – nelegalios statybos“ ir kad šiuo metu nėra pažeidžiamos jo teisės, bet gali būti pažeidžiamos, bei pareiškėjo S. Ž. nurodymų, jog tretieji suinteresuoti asmenys „veža akmenis ir statysis; jis kaip pilietis negali žiūrėti; darkoma aplinka“ darytina išvada, jog pareiškėjai skundžiamu aktu nagrinėjamus klausimus sieja ne su savo subjektinių teisių apsauga, o su viešojo intereso gynyba.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialiojo suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).
Šioje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad atsakovo atsakymas pažeidžia pareiškėjų teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjas patikslintame skunde ir teismo posėdyje nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip atsakovo atsakymas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, t. y. kaip skundžiamas atsakymas daro įtaką pareiškėjų, kaip suinteresuotų asmenų, teisinei padėčiai. Pareiškėjai nėra juridiniai asmenys, turintys įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai.
Pareiškėjas E. Ž. teismo posėdyje akcentavo, kad Šiaulių teritorijų planavimų ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nenurodė, kad pareiškėjas neturi suinteresuotumo pranešti apie esamus statinius ir pateikė pareiškėjui atsakymą, kad statiniai nugriauti. Taip pat pareiškėjų patikslintame skunde nurodoma, kad sprendimas priimtas ignoruojant faktinius duomenis, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, aplaidžiai vykdant valstybinės priežiūros funkcijas.
Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d.) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, 15 dalyje nurodyta, jog skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d.) (toliau – Taisyklės) 5 punkte numatyta, kad prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į Inspekciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą, dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti Inspekcijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama Inspekcijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus; skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti; pranešimas yra asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo išsakytus argumentus, jog atsakovo pateiktas atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 2 d. (11 b.l.) prašyme nebuvo nurodęs jokių aplinkybių, jog viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos konkrečios jo, kaip pareiškėjo, teisės ar teisėti interesai, ir kad prašoma juos apginti. Taip pat pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, nenurodė jokių aplinkybių, kad yra pažeistos konkrečios kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir yra prašoma juos apginti. Įvertinus šias nuostatas, matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą būtent su prašymu.
Taip pat Taisyklių 5 punkte numatyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo atsakyta į jo pateiktą prašymą, kuriame pareiškėjas buvo išdėstęs savo nuostatas dėl likusių stovėti pamatų žemės sklypuose Nr.9134/0010:161, Nr.9134/0010:160 ir Nr.9134/0010:159, t.y. dėl galimai nepašalintų savavališkos statybos padarinių, nurodant priežastis, dėl kurių atsakovas neturi pagrindo pripažinti, kad minėtuose sklypuose būtų išlikę neteisėtai pastatytų statinių pamatų.
2015 m. rugsėjo 30 d. buvo parengtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas su priedais (43–62 b.l.), kuriame po patikrinimo vietoje 2015 m. rugsėjo 11 d. nurodoma, kad žemės sklype Nr.9134/0010:159 Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių r. vizualiai apžiūrėjus buvusio (nugriauto) pastato-vasarnamio vietą, išlikusių statinio pamatų nebuvo užfiksuota; statytoja paaiškino, kad savavališkai pastatytas statinys stovėjo ant buvusio gyvenamo namo pamatų, kuris buvo vėliau nugriautas. Prie minėto akto pridedamas priedas Nr.2 su nuotraukomis (53 b.l.), patvirtinančiomis specialisto L. M. ir 2015 m. rugsėjo 14 d. G. T. (57 b.l.) paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes.
2015 m. rugsėjo 30 d. buvo parengtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas su priedais (63–82 b.l.), kuriame po patikrinimo vietoje žemės sklype Nr.9134/0010:160 Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių r. 2015 m. rugsėjo 11 d. nurodoma, kad patikrinus vizualiai buvusio savavališkai pastatyto pastato-vasarnamio vietą, išlikusių statinio pamatų nebuvo užfiksuota; savininkė paaiškino, kad išgriovusi pamatus, ant išgriautų atliekų užpylė gruntą, todėl dalis betoninių atliekų šiuo metu ir matosi. Prie minėto akto pridedamas priedas Nr.2 su nuotraukomis (73 b.l.), patvirtinančiomis specialisto L. M. ir 2015 m. rugsėjo 14 d. L. A. paaiškinime (77 b.l.) nurodytas faktines aplinkybes.
Konstatuotina, kad visuose trijuose ginčui aktualiuose žemės sklypuose buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas, kaip numatoma Taisyklių 5 punkte. Taip pat minėtų faktinių aplinkybių papildomam pagrindimui atsakovas kartu su 2015 m. gruodžio 2 d. atsiliepimu Nr.2D-18822-(19.24) pateikė ginčui aktualių sklypų ortofotonuotrauką (98 b.l.). Tai, kad pareiškėjai nesutinka su atsakovo atsakyme išdėstytomis, nagrinėjant pareiškėjo E. Ž. prašymą nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei jis turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas dar kartą atsakyti pareiškėjui į jo prašymą ir / ar įpareigotas atlikti pareiškėjų nurodomus veiksmus, kurie nėra būtini tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės ar teisėti interesai.
Darytina išvada, kad atsakovas pagal savo kompetenciją įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, susipažinus su 2015 m. rugsėjo 30 d. parengtų aktų ir 2015 m. rugsėjo 30 d. skundžiamo akto turiniu, nėra pagrindo pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
Taip pat, kaip jau buvo nurodyta, teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Iš pareiškėjų patikslinto skundo ir pateiktų paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjai nėra minėtų žemės sklypų naudotojai, savininkai, jų nurodomas teisių pažeidimas vertintinas kaip tariamas (spėjamas) jų teisių pažeidimas, nukreiptas į ateitį. Taip pat matyti, kad pareiškėjai skundžiamą aktą sieja ne su savo subjektinių teisių apsauga, o su viešojo intereso gynyba. Kaip jau buvo minėta pareiškėjai nėra juridiniai asmenys, turintys įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai.
Dėl aukščiau minėtų priežasčių pareiškėjų reikalavimai yra netenkintini, patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas ir jų reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip ir pareiškėjas, turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtintojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas, ir kitas ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytas išlaidas.
Tretieji suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu su pareiškėjų reikalavimais nesutiko ir prašė pareiškėjų patikslintą skundą atmesti. Ginčas išsprendžiamas trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai, todėl tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 2016 m. kovo 1 d. teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys paprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į pareiškėjų patikslintą skundą parengimą.
2015 m. gruodžio 4 d. kartu su trečiųjų suinteresuotų asmenų R. K., L. A., G. T. atsiliepimu buvo pateikta teisinių paslaugų sutartis Nr.125, sudaryta su advokato S. A. kontora, dėl atsiliepimo į skundą parengimo administracinėje byloje Nr.eI-4122-289/2015 (106 b.l.). Teismo posėdyje pateiktas 2015 m. gruodžio 4 d. pinigų priėmimo kvitas Nr.819717, iš kurio matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo G. T. už trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimo į pareiškėjų patikslintą skundą parengimą sumokėjo 80 eurų.
Įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei remiantis Rekomendacijų (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2 punktu (koeficientas už atsiliepimo parengimą 2,5 ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2015 m. 2-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 713,9 eurų) už atsiliepimo parengimą iš pareiškėjų priteistina visa prašoma 80 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų E. Ž., I. Ž. ir S. Ž. patikslintą skundą dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 2D-15545-(19.2) „Dėl pamatų“ panaikinimo, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus įpareigojimo išnagrinėti iš naujo E. Ž. 2015 m. rugsėjo 2 d. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų R. K., L. A., G. T. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti. Priteisti iš pareiškėjų E. Ž., I. Ž. ir S. Ž. 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) sumą tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. T., R. K., L. A..
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.