Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio pro­ce­so tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties A. S. admi­nis­tracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ straipsnio 13 dalį ir 51³ straipsnio 18 dalį surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. lapkričio 28 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė nepavojingas įvairias statybines atliekas fiziniam asmeniui A. S., neturinčiam teisės tvarkyti atliekas ir neregistruotam atliekas tvarkančių įmonių registre. Be to, jis nesilaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, patvirtinto kartu su Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 2013 m. rugsėjo 24 d. leidimu Nr. 5/25, 3.1 ir 3.4 dalyse nurodytų reikalavimų pagamintą žaliavą stiklo gaminiams gaminti perduoti į perdirbimo gamyklas. A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 28 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė importuotos atsijotos stiklinės pakuotės žaliavą fiziniam asmeniui A. S., kas nebuvo numatyta Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio l dalį, 10 straipsnį, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217, (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 7 punktą, 69 punktą, 70 punktą, kuriuose nurodyta, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats, o taip pat atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą ir griežtai laikytis jo reikalavimų.

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat surašytas pagal ATPK 51³ straipsnio 14 dalį už tai, kad, kaip nustatyta 2015-02-03 patikrinimo metu, žemės sklype, kadastrinis Nr. 5247/0011:381, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. S., yra supiltos nepavojingos įvairios statybinės atliekos po atliekų rūšiavimo. Statybines atliekas A. S. įsigijo (pirko) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. lapkričio 28 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad perkamos atliekos „mineralinės medžiagos“, kurioms pagal atliekų kodų sąrašą suteiktas 191209 kodas. A. S. atliekų tvarkymo veiklų (atliekų surinkimo ir apdorojimo) nėra įregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl paimdamas/įsigydamas atliekas iš atliekų turėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir panaudodamas atliekas savo sklype pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 31 ir 40 punktų reikalavimus, kurie nurodo, kad atliekų surinkimo ir apdorojimo veikla gali verstis įmonės (fiziniai asmenys) tik registruotos atliekas tvarkančių įmonių registre ir atliekų surinkimo ir apdorojimo veiklą vykdė neteisėtai.

Lietuvos Respublikos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Institucija) 2015-02-25 nutarimu pripažino A. S. padarius ATPK 51³ straipsnio 13 dalyje ir 51³ straipsnio 18 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubaudė 578 Eur bauda. Institucija 2015-02-25 nutarimu pripažino A. S. padarius ATPK 51³ straipsnio 14 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 578 Eur baudą.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad jam nusipirkus statybinių atliekų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2014 m. gegužės mėn. pradėjus žemės sklypo lyginimo darbus, šiuos darbus nuolat prižiūrėjo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūra. Šią aplinkybę patvirtina administracinės teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai: 2014-05-19 Patikrinimo aktas Nr. 59, 2014-06-12 Patikrinimo aktas Nr. 76, 2014-06-13 Privalomas nurodymas Nr. 8, 2014-11-15-17 Patikrinimo aktas Nr. 132. Šiai dienai yra susidariusi tokia situacija, kai valstybinė institucija – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūra, eilę kartų patikrinusi atliekų panaudojimą, vykdant žemės sklypo pakėlimo darbus, nestabdė šių darbų, tik įpareigojo darbus atliekantį asmenį išrinkti netinkamas atliekas, o vėliau, iš esmės ta pati valstybinė institucija – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūra, patraukė asmenį administracinėn atsakomybėn už tai, kad asmuo minėtas atliekas esą apdorojo. Akivaizdu, kad tokie valstybinės institucijos veiksmai, kuomet valstybinė institucija nurodžiusi asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus, vėliau pati už šiuos veiksmus asmenį baudžia, yra ne tik akivaizdus piktnaudžiavimas, tačiau ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų pažeidimas.

Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamojoje byloje buvo neteisingai pritaikytos Atliekų tvarkymo įstatymo bei Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatos, tai yra nepagrįstai konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)”, parduodama atliekas A. S., pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto nuostatas. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos detalizuotos Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte, kuriame numatyta, kad Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu....>. Būtent tuo remdamasi UAB „(duomenys neskelbtini)” ir pardavė nepavojingas atliekas (statybines atliekas ir stiklo žaliavą) fiziniam asmeniui A. S., kuris šias atliekas sunaudojo kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, tai yra statybinėmis atliekomis užpildė žemės sklypo dalį, o stiklinės pakuotės žaliavą panaudojo sklypo dalies drenažinių sluoksnių įrengimui, kad žemės sklypas nebūtų semiamas vandens ir galėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Apelianto įsitikinimu, statybinių atliekų ir stiklo žaliavos įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų panaudojimas žemės sklypo pakėlimui (išlyginimui) vietoje to, kad būtų naudojami gamtos ištekliai (žvyras, smėlis ir kt.) yra ne tik teisės aktų nedraudžiamas, tačiau ir aplinkosaugine prasme skatintinas veiksmas.

Motyvuojamoji dalis

A. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

A. S. nubaustas už ATPK 51³ straipsnio 13 dalyje, 51³ straipsnio 18 dalyje ir ATPK 51³ straipsnio 14 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą, tai yra už tai, kad jis, kaip fizinis asmuo, tvarkė atliekas, neturėdamas teisės užsiimti tokia veikla, taip pat jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, atlygintinai perdavė atliekas asmeniui, neturinčiam teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas, taip pat nevykdė atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų.

Pasisakydamas dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, aukštesnysis teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. S. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Priimdamas ginčijamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Apeliantas skunde nurodo, kad jo veikoje nėra ATPK 51³ straipsnio 14 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, nes jis atliekų surinkimo, vežimo ir (ar) apdorojimo veiklos nevykdė, o tiesiog įsigijo iš savo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybines atliekas, kurias panaudojo savo žemės sklypo užpildymui. Tačiau nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei Atliekų tvarkymo taisyklės nenumato galimybės statybos ar griovimo atliekų panaudojimo privataus sklypo reljefo formavimui. Statybos ir griovimo atliekos turi būti perduodamos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. A. S. atliekų tvarkymo veiklos (atliekų surinkimo ir apdorojimo) nėra įregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl paimdamas/įsigydamas atliekas iš atliekų turėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir panaudodamas atliekas savo sklype pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 31 ir 40 punktų reikalavimus ir tuo padarė ATPK 51³ straipsnio 14 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliantas skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad jo veikla, kuomet statybinės atliekos yra nusiperkamos iš atliekų tvarkymo įmonės ir panaudojamos privataus sklypo užpildymui, nėra šių atliekų apdorojimas. Toks aiškinimas neatitinka Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1 punkto nuostatų, pagal kurias neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga <...>. Tuo tarpu apeliantas pats nevykdė jokių statinių griovimo darbų, jo žemės sklype nėra statybvietės, kurioje susidarė statybinės atliekos ir nebuvo parengtas statinio projektas, kuriame būtų numatyta statybinių atliekų panaudojimas kaip užpildo ar konstrukcinės medžiagos laikiniems keliams statybvietėje tiesti ar gruntas. Be to, pats A. S. yra pripažinęs, kad įsigijęs statybines medžiagas bei stiklo žaliavą, prieš jas panaudodamas savo žemės sklypo užpildymui, šias atliekas išrūšiavo ir iš naudotinų atliekų atskyrė/išrinko netinkamas, kenksmingas atliekas, tai yra atliekas apdorojo. Šių aplinkybių visuma taip pat pagrindžia teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintinai perdavė atliekas fiziniam asmeniui A. S., neturinčiam teisės jas surinkti, vežti ir apdoroti, todėl teismas pagrįstai paliko galioti Institucijos nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S. paskirtą administracinę nuobaudą pagal ATPK 51³ straipsnio 13 dalį. Tai, kokiu tikslu buvo panaudotos fiziniam asmeniui atlygintinai perduotos atliekos, nešalina bendrovės direktoriaus kaltės perdavus šias atliekas fiziniam asmeniui, neturinčiam teisės tvarkyti atliekas ir neregistruotas atliekas tvarkančių įmonių registre. Institucija ir teismas taip pat teisingai ir pagrįstai nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nesilaikė bendrovės Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, patvirtinto kartu su Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 2013-09-24 leidimu Nr. 5/25, 3.1 ir 3.4 dalyse numatyto reikalavimo pagamintą žaliavą stiklo gaminiams gaminti perduoti į perdirbimo gamyklas ir šias žaliavas atlygintinai perdavęs A. S. padarė ATPK 51³ straipsnio 18 dalyje numatytą pažeidimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.