Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Algirdui Guščikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei G. U. ir trečiajam asmeniui N. K. dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo dokumentinio proceso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. gruodžio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu (b.l. 41-42) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinys patenkintas visiškai, priteisiant iš atsakovės G. U. ieškovui 6340,00 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2010 m. lapkričio 18 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybei 100,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė G. U. dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikė prieštaravimus (b.l. 45-46), todėl byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos CPK 430 str. nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas Algirdas Guščikas ieškinį palaiko. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūroje iš Kelmės rajono policijos komisariato buvo gauta medžiaga, jog atsakovė 2010 m. gegužės 17 d. galimai savališkai nupjovė pagal įgaliojimą jos tvarkomame (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype augusias devynias liepas. Patikrinti informaciją buvo pavesta jam. Kartu su miškų kontrolės inspektoriumi V. T. jis nuvyko į įvykio vietą, išmatavo nupjautas liepas, surašė neteisėtai iškirstų medžių išmatavimo aktą. Aštuonių nupjautų liepų būklė buvo gera, vienos – patenkinama. Visų liepų kamienų skersmuo viršijo 20 cm. Mažiausias skersmuo 22 cm, didžiausias 64 cm. Nupjautos liepos pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 20 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.12 p., priskiriamos saugotinoms, todėl jų pjovimui buvo būtinas savivaldybės želdinių tvarkymo komisijos leidimas. Atsakovė minimo leidimo pjauti liepas neturėjo, todėl pastarąsias nupjovė neteisėtai. Žemės sklypas, kurioje augo atsakovės nupjautos liepos, yra deklaruotas, todėl nupjautos liepos priskirtinos saugotinoms minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3.12 p., pagal kurį saugotiniems medžiams yra priskiriami deklaruotose laukuose augantys didesnio nei 20 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai ir liepos. Tam, kad medžiai būtų priskiriami saugotiniems, jų inventorizavimo, įtraukimo į registrą nereikia. Vien minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas pagal jame įtvirtintus kriterijus priskiria šiuos saugotiniems. Duomenys, kad šis sklypas yra namų valda, kaip nurodo atsakovė, įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įregistruoti. Žemės sklypas mėgėjiškų sodų teritorijoms taip pat nėra priskiriamas. Nupjautos liepos kelio juostai negali būti priskiriamos, kadangi pats kelias neatitinka jokių keliams keliamų reikalavimų. Tai tik paprasčiausias įvažiavimas į sodybą. Jog atsakovei buvo būtinas savivaldybės atitinkamos komisijos leidimas pjauti liepas patvirtina ir tai, jog ši likusias liepas nupjovė tik gavusi leidimą. Gamtai padaryta žala buvo paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 14 p. bei to paties ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 p., 13 p. ir 1, 2 priedais. Ši sudaro 6340,00 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

Iš bylos šalių, jų atstovų paaiškinimų, teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė G. U. 2010 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. rugsėjo 10 d. išduotą įgaliojimą (b.l. 20-21) valdomame dukrai, kaip nurodo pati atsakovė, N. K. nuosavybės teise priklausančiame 3,3200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagryžuvio k.v. (b.l. 18-19), nupjovė devynias liepas. Visos liepos nupjautos neturint savivaldybės administracijos išduoto leidimo, ką pripažįsta ir pati atsakovė. Dėl galimai savavališko liepų nupjovimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūroje buvo pradėtas tyrimas. Pastarojo metu įtariant, kad atsakovė be savivaldybės leidimo nupjaudama liepas pažeidė Lietuvos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo aprašo III skyriaus 9 p., 2010 m. birželio 23 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 1 d. (b.l. 4-5), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir ministro 1998 m. kovo 13 d. Nr. 45, 2008 m. birželio 26 Nr. D1-343 ir 2009 m. sausio 6 d. Nr. D1-4 įsakymais gamtai padaryta žala įvertinta 6340,00 Lt (b.l. 17) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimu skirta 150 Lt dydžio administracinė nuobauda (b.l. 6). Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimu (b.l. 52-56) tenkinant atsakovės G. U. skundą aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimas panaikintas, konstatavus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatytų senaties terminų suėjimą. Dėl apygardos administracinio teismo nutarimo ieškovas yra padavęs apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (b.l. 57-58). Byla apeliacine tvarka neišnagrinėta.

Kaip matyti iš aptartų aplinkybių, bylos šalių, jų atstovų paaiškinimų, ginčo dėl to, jog ieškovo nurodomas devynias liepas, augusias (duomenys neskelbtini), esančiame trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame 3,3200 ha ploto žemės sklype, neturint savivaldybės leidimo nupjovė atsakovė, nėra. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati atsakovė. Ieškovo nurodomos galimai saugotinų liepų neteisėtu nupjovimu gamtai padarytos žalos dydžio – 6340,00 Lt – atsakovė taip pat neginčija. Tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl teisės aktų, reglamentuojančių medžių, aptariamu atveju liepų, pripažinimo saugotinomis bei jų pjovimo tvarką, aiškinimo ir taikymo, nulemiantis atsakovės veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą ir tuo pačiu jos civilinę atsakomybę dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

Atsakovės nupjautos liepos augo žemės ūkio paskirties žemės sklype (b.l. 18-19). Šios paskirties žemės sklypuose augančių medžių, krūmų ir kitų augalų apsaugos pagrindus nustato Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1241) nuostatos (šio įstatymo 1 str.). Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 str. 3 d. 8 p., 20 str. 1 d. saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Įgyvendinant įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintas kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašas. Minimo nutarimo 3 punkte numatyti kriterijai (požymiai), kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai laikomi valstybės saugotinais. Priešingai nei mano atsakovė, jų kirtimui šių medžių, krūmų inventorizacija, apskaita ar savivaldybės sprendimas nėra reikalingi. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 18 str., 20 str. 3 d. nuostatos, numatančios želdinių apskaitą, inventorizaciją ar savivaldybės kompetenciją pripažįstant tam tikrus želdinius saugotinais, yra įtvirtintos saugojamų želdynų, želdinių stebėsenos, efektyvaus valdymo, panaudojimo ir kt. panašiais tikslais ar suteikiant teisę savivaldybės institucijoms imtis priemonių vietos gyventojams svarbią reikšmę turinčių medžių, krūmų apsaugai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarime Nr. 206 įtvirtintus kriterijus atitinkančių, t.y. pripažįstamų saugotinais, medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo 9 punktą saugotinų medžių kirtimo darbai turi būti vykdomi tik turint savivaldybės išduotą leidimą. Taigi, iš aptarto žemės ūkio paskirties žemėse augančių medžių, krūmų ar kitų augalų apsaugos teisinio reguliavimo matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 3 punkte įtvirtintus kriterijus atitinkančių medžių ir (ar) krūmų pjovimui yra būtinas savivaldybės leidimas. Priešingu atveju asmens elgesys bus laikomas neteisėtu.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 4-5), nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 6), ieškovo atstovo paaiškinimo matyti, kad atsakovė yra įtariama nupjovusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 3.12 punkte įtvirtintus kriterijus atitinkančias liepas, t.y. augančias deklaruojamuose laukuose ir didesnio kaip 20 cm skersmens. Visų atsakovės nupjautų liepų kamienų skersmuo viršijo 20 cm, sudarė atitinkamai nuo 22 iki 64 cm (b.l. 13), žemės sklypas, kuriame augo liepos, yra deklaruotas (b.l. 22, 81-82), todėl atsakovės nupjautos liepos iš esmės atitinka minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3.12 punkte įtvirtintus kriterijus. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas neatkreipė dėmesio į itin svarbią aplinkybę, kad atsakovės nupjautos liepos augo ne tik deklaruotame žemės sklype, tačiau ir vietinės reikšmės kelio juostos dalyje prieš kelio griovio išorinį kraštą (b.l. 109, 111, 121), kas pagal minimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3.4 punktą jų nebepriskiria prie valstybės saugotinų. Pagal minimą punktą valstybės saugotinais pripažįstami tik vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos augantys medžiai ir krūmai, išskyrus tuos, kurie kelia pavojų saugiam eismui ir kelio naudojimui ir (arba) auga deklaruotuose laukuose. Taigi, minima teisės norma aiškiai nurodo, kokie vietinės reikšmės kelio juostos dalyje ar zonoje augantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisijos nukirstų medžių padėties kelio juostos atžvilgiu nustatymo akto (b.l. 109), Kelmės rajono savivaldybės administracijos rašto Aplinkos ministerijai (b.l. 111), Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus rašto (b.l. 121), liudytojų R. B. ir V. I. parodymų, ieškovės nupjautos liepos augo vietinės reikšmės kelio juostos dalyje (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 3 d., 6 d., 3 str. 3 d. 2 p., 11 str. 2 d. 3 p.) prieš išorinį griovio kraštą. Nors ieškovo atstovas kategoriškai neigia, kad atsakovės nupjautos liepos augo kelio juostoje, aptartų įrodymų visuma pakankama konstatuoti nurodytą aplinkybę (Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d.). Ieškovo atstovo argumentai, kad tarp nukirstų liepų alėjos į sodybą vedantis privažiavimas nelaikytinas vietinės reikšmės keliu, yra teisiškai nepagrįsti. Pagal minėto Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 3 d. ir 3 str. 3 d. 2 p. jis pripažintinas vietinės reikšmės vidaus keliu. Be to atsakovės nupjautos liepos augo ne tik kelio juostos dalyje, tačiau ir deklaruotame žemės sklype, ką pripažįsta ir ieškovo atstovas, todėl šioms liepoms augus net už išorinio griovio krašto pagal minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3.4 punktą jos nebuvo priskiriamos prie valstybės saugotinų. Nustačius, kad atsakovės nukirstos liepos augo kelio juostos dalyje motyvai, kad šios augo namų valdoje, žemės sklypas priskiriamas mėgėjiškų sodų teritorijai, nebeturi reikšmės atsakovės veikos įvertinimui, todėl yra nenagrinėtini (Lietuvos Respublikos CPK 265 str. 1 d.).

Taigi, aptartais įrodymais nustatyta, kad atsakovė pagal įgaliojimą valdomame trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype be savivaldybės leidimo nupjovė teisės aktais nesaugotinas liepas, todėl jos veika nepripažintina neteisėta. Asmens neteisėta veika yra pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovės veika nėra neteisėta, todėl nesant vienai iš sąlygų ją traukti civilinėn atsakomybėn nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinys pripažintinas nepagrįstu, todėl preliminarus sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 6 d. 2 p.).

Atmetant ieškinį iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: atsakovei – 600,00 Lt (b.l. 74) išlaidų advokato pagalbai apmokėti; valstybei – 36,15 Lt (b.l. 1) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. ir 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str.,430 str. 8 d., teismas

nusprendžia:

Preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. U., a.k. (duomenys neskelbtini), 600,00 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei 36,15 Lt (trisdešimt šešis litus 15 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.