Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-05 · Civilinė byla Nr. 2A-280-230/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-05
Bylos Nr.
2A-280-230/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
D. L.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-280-230/2013
Pirmosios instancijos teisėjas Jonas Čirvinskas
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.14; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2430-179/2012 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei D. L. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio sumažinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą, kuriuo ieškovui nustatyta pareiga mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. K. po 300 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei sumažinti priteistą išlaikymą iki 150 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnui L. sukaks pilnametystė. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-03-26 sprendimu sūnaus L. išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 300 Lt periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Šiuo metu iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, nes nuo 2012-09-03 jam paskirta 335,48 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, netektas darbingumas 45 procentai. Dėl atsiradusios ekonominės krizės padidėjo maisto kainos, susirgus onkologine liga atsirado papildomos išlaidos vaistams ir pragyvenimui, kelionei į gydymo įstaigas, be to, dėl ligos negali susirasti apmokamo darbo, po priimto teismo sprendimo kito turto neįsigijo. Dėl šių aplinkybių iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis ir jis nebeturi realios finansinės galimybės sūnaus Luko išlaikymui mokėti po 300 Lt periodinių išmokų. Atsakovės turtinė padėtis žymiai geresnė, nes ji turi nuosavą verslą, gauna nemenką paramą iš Anglijoje dirbančios dukros, kadangi prižiūri jos sūnų. Mano, kad vaiko poreikiai nepadidėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas dėl savo sveikatos būklės yra iš dalies darbingas, netektas darbingumas sudaro 45 procentai, gauna kas mėnesį stabilias pajamas - 335,48 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją. Ieškovas turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, 1,54 ha miško ir 2 ha žemės sklypą bei automobilį. Ieškovo deklaruojamos vidutinės šeimos pajamos sudaro 335,48 Lt, todėl šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos pagal išlaidas nuo 2008-03-26 priimto teismo sprendimo kažkiek nežymiai sumažėjo, tačiau negalima laikyti, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Ieškovas nėra pilnai išnaudojęs visų galimybių susirasti lengvesnio darbo pagal savo darbingumo lygį. Atsakovės nurodytą paauglio sūnaus L. išlaikymui per mėnesį reikalingą sumą - 800 Lt teismas laikė atitinkančia protingus vaiko poreikius, susijusius su jo sveikata, ugdymu, laisvalaikio praleidimu, mityba. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės vieno mėnesio pajamos sudaro 450 Lt, nekilnojamojo turto ji neturi, todėl sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis yra negeresnė už ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį ir dėl to padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas yra pajėgus teikti 300 Lt išlaikymo sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas pilnutinai neištyrė atsakovės turtinės padėties, o tik rėmėsi prieštaringais įrodymais. Teismo posėdžio metu buvo prašoma išreikalauti iš valstybinės mokesčių inspekcijos atsakovės metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kuri būtų paneigusi argumentus, jog atsakovės turtinė padėtis yra prasta. Be to, pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra paveldėjusi buto dalį Kauno mieste bei jos dukra materialiai prisideda prie atsakovės poreikių tenkinimo, tačiau šios aplinkybės nebuvo ištirtos. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su tėvų turtine padėtimi, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl išlaikymo dydžio nustatymo, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio kriterijus. Teismas pripažino, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė, tačiau šio pasikeitimo nepagrįstai nelaikė pagrindu keisti priteistą išlaikymo dydį. Apeliantas nurodo, jog jo garbus amžius, nedarbingumas negali būti laikytinos laikino pobūdžio aplinkybėmis. Teismas neatsižvelgė į tai, jog šiuo metu mūsų valstybėje susidarė sunki materialinė padėtis, dėl kurios yra praktiškai nebeįmanoma surasti darbą ir sveikiems bei darbingiems asmenims.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas skunde nenurodė jokių naujų duomenų ir nepateikė jokių naujų įrodymų apie šalių turtinę padėtį, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovei išgyventi ir auginti sūnų tariamai padeda jos suaugusi dukra, neatleidžia ieškovo nuo pareigos prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo. Skundo argumentus, jog atsakovė turi paveldėto nekilnojamojo turto (dalį buto) Kauno mieste laiko nepagrįstus, kadangi paveldėta ¼ dalis nedidelio buto Kauno mieste nebuvo tinkama gyventi, ją pardavus gautų pajamų pakako tik palikėjos laidotuvių, paminklo pastatymo išlaidoms padengti bei sumokėti privalomus mokesčius valstybei už paveldėto turto dalį. Apeliantas savo pablogėjusią turtinę padėtį grindžia seniūnijos pažyma dėl pastatų valdos, kurioje nurodyta, kad jis gyvena kieme esančiame pagalbiniame pastate, tačiau šie nurodyti duomenys neatitinka realios padėties, kadangi, nepriklausomai nuo to kaip šis pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, iš tikrųjų apeliantas gyvena paveldėtoje sodyboje pasistatytame naujame mūriniame gyvenamajame name, kuris yra pilnai įrengtas ir pritaikytas gyventi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Ginčas byloje kilęs dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). LR CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. LR CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-03-26 sprendimu priteisė iš S. K. sūnaus L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki Luko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį grindė aplinkybėmis, jog jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, t. y. pablogėjo, nes nuo 2008 metų žymiai pablogėjo sveikata, o 2011 metais diagnozuotas onkologinis susirgimas, ir tai riboja ieškovo galimybes įsidarbinti, be to, išaugo prekių ir paslaugų kainos, o jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro tik 335,48 Lt netekto darbingumo pensija. Tačiau teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia turtinės padėties aplinkybės, pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį atsiranda tik tuomet, kai tos aplinkybės pasikeičia iš esmės, dėl ko tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Tėvų pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vien gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi siekdamas gauti didesnes pajamas. Visos abejonės priteisiant ir nustatant išlaikymo dydį vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvo (motinos) turtinės padėties, jo(s) gaunamų pajamų, galimybių teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vadovaudamasis vaiko interesais, t. y. laikyti, kad tokiu atveju yra pagrindas priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir dėl to padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas yra pajėgus teikti 300 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 17), žemės sklypas su jame esančiais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27), ieškovui paskirta 335,48 Lt dydžio per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (b. l. 101), ieškovui nustatytas 45 proc. darbingumo netekimas (b. l. 102). Atsakovė su sūnumi L. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame J. L. (b. l. 67, 80). Atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 68, 69). Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, pateiktos apeliaciniam teismui už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-10-31, duomenimis, atsakovės metinės pajamos sudarė 8 916 Lt (b. l. 140-142), t. y. 743 Lt per mėnesį. Įvertinus šiuos byloje pateiktus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės turtinė padėtis nėra geresnė už ieškovo ir todėl atmestini ieškovo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su abiejų šalių turtine padėtimi. Be to, vertinant šalių turtinės padėties pasikeitimą po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra pasikeitusi tik nežymiai, bet ne iš esmės.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino itin svarbią, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, aplinkybę - ieškovo sveikatos praradimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovui nedarbingumas nustatytas terminuotai, t. y. 2012-08-16 – 2013-08-15 laikotarpiui, jam nustatytas likusio darbingumo lygis - 55 proc. (b. l. 102). Esant šiems duomenims nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovas dėl sveikatos būklės visiškai negali dirbti ir negali gauti papildomų pajamų bei teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo sveikatos būklę ir jo kad ir minimalias galimybes įsidarbinti bei gauti papildomų pajamų. Be to, pažymėtina, kad ieškovas, jei jo sveikatos būklė pablogėtų tiek, kad jis tampų visiškai nedarbingas, tokiu būdu iš esmės pasikeitus turtinę padėtį įtakojančioms aplinkybėms turėtų teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatyta tvarka.

Teismas taip pat pažymi, kad pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai ir į Alytaus miesto savivaldybės VTAS pateiktą išvadą, kad sumažinus L. K. priteistą išlaikymą iki 180 Lt bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo. Ieškovo nurodytos jo turtinę padėtį bloginančios aplinkybės (sveikatos pablogėjimas, bloga šalies ekonominė padėtis) nagrinėjamu atveju nepripažintinos esminėmis, sudarančiomis pagrindą išvadai, kad dėl jų yra būtina sumažinti priteistą išlaikymo dydį. Teismo nustatytas ir ieškovo teikiamas kas mėnesį mokamas 300 Lt dydžio išlaikymas 14 metų amžiaus vaikui gali užtikrinti tik pačius minimaliausius vaiko poreikius, todėl išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarautų vaiko interesams.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias prioritetinį vaiko teisių ir interesų gynimą, išlaikymo dydžio nustatymo ir jo keitimo pagrindus ir kriterijus, taip pat nepažeidė procesinių teisės normų, nustatančių įrodinėjimo pareigas bei įrodymų vertinimą. Todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė