- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- A5.-366-1011/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00129-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Linas Dūdys (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. P.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Justinas Borevičius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. P., jo atstovui advokatui Justinui Borevičiui, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Justui Valaškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje
T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P., būdamas UAB „B“ (toliau – ir Bendrovė; įm. k. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, Bendrovei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini) leido dirbti šokėjoms S. M. ir K. A., kurios dirbo įmonės naudai 2019-07-19; L. T., kuri dirbo įmonės naudai 2019-11-15; E. M., kuri dirbo įmonės naudai 2019-11-14 ir 15 dienomis; E. O., kuri dirbo įmonės naudai 2019-12-18 ir 19 dienomis, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinių darbo sutarčių su šiomis darbuotojomis bei nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios.
Tokiais veiksmais T. P. pažeidė Darbo kodekso 42 str. 2 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas bei padarė ANK 95 str. 1 d. numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokole nurodytos dvi pirmos išvardintos šokėjos S. ir K. striptizo klube dirbo dėl nežinojimo per klaidą su tą dieną pasirašytomis autorinėmis darbo sutartimis, parodė choreografinį kūrinį, nespėjo viso parodyti, nes prasidėjo patikrinimas. Įmonė ieškojo šokėjų, jos rado internete skelbimą, liepos 19 d. 22 val., kai įvyko patikrinimas atėjo tartis dėl darbo. Vadovas aptarė buvo darbo pobūdį ir buvo pasirašytos autorinės darbo sutartys, po sutarčių pasirašymo buvo jų autorinė programa. Už tuos šokius neatsiskaityta, nes jos neatliko savo darbo, išėjo iškart po patikrinimo, nereiškė jokių pretenzijų. Dėl L. T. buvo nesusikalbėjimas, jis tuo metu aš buvo išvykęs. Administratorė leido jai dirbti nors neturėjo teisės. Paskutinės dvi (E. tikrai, dėl E. nebuvo tikras) per Sodra buvo priimtos, bet nebuvo pasirašyta darbo sutartis, neatsimena, kada galiausiai su jomis sudarė sutartis. Tuo metu manė, kad galima be sutarties dirbti. Buhalterė V. įdarbino, kuriai suteikta įdarbinimo funkcija. Pažymėjo, jog nelabai turi valdymo patirties, direktoriumi yra mažiau nei metus. Jo išsilavinimas vidurinis. Jį paskyrė įmonės atstovai, pats yra įmonės akcininkas. 23 val. nedirbo klubas, į klubą nustatytas įėjimo mokestis. Jie ruošėsi pradėti dirbti, kai atėjo darbo inspekcija ir jie nebedirbo po patikrinimo. Tuo metu labai mažai darbuotojų buvo, sunki situacija. Klubas dirba nuo 22 val. iki 5 val. ryto kiekvieną dieną. Pripažino, jog teoriškai klubas dirbo patikrinimo metu, buvo atidarytas. Buvo prašoma sumokėti 20 eurų už įėjimą, tačiau nebuvo lankytojų klube. Pabrėžė, jog iki patikrinimo buvo pasirašytos autorinės sutartys. Nepamena dėl kokių priežasčių buvo sutartys pateiktos po patikrinimo. Pastebėjo, jog nebuvo susitikęs nei su S. M. ir K. A.
Liudytoja S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad rado skelbimą „skelbiu.lt“ ir atėjo pasiklausti dėl šokėjos darbo, koks atlyginimas. Norėjo pastatyti savo programą, kaip kabaretą. Tą dieną atėjo į darbo pokalbį. Jai pasiūlė už atliktą choreografiją mokėti nuo 30–20 Eur už vieną vakarą. Ruošėsi į savaitę porą kartų šokti. Kol šnekėjo dėl darbo, buvo supažindinta su klubo tvarka, atėjo žmogus iš darbo inspekcijos ir pareigūnė. Pažymėjo, jog nepamena, ar su vadovu šnekėjo apie sutartis. Prisiminė, jog vienai dienai kažkas buvo sudaryta – ji rašė savo duomenis. Pridūrė, jog tuo metu dar buvo mergina, nepamena ar ji buvo persirengusi sceniniais rūbais, kitų merginų nebuvo. Pareigūnai pradėjo klausti, ką jie čia veikia, ar yra šokėja ir pan. Liudytoja pasakė, kad lanko „R“ grupę. Pabrėžė, jog tą vakarą ji nešoko, tik buvo užlipus ant scenos vilkėdama juodą korsetą, ant scenos užlipo iš persirengimo kambariuko išgirdusi muziką, ruošėsi pamėginti šokti, jei kas nors ateis, buvo paruošus 2–3 choreografinius kūrinius, tačiau atvyko pareigūnai ir ji savo pasirodymo nepradėjo. Klubas tuo metu dirbo, tačiau neatsimena ar klientų buvo, mano, kad muzika grojo, visgi pripažino, kad buvo pradėjus rodyti kūrinį. Šių šokių T. P. nebuvo parodžius. Klubo darbo laikas nuo 22 val. Patikino, jog su ja nebuvo atsiskaityta, nes nedirbo visą naktį, T. tik pirmą valandą nakties davė 10 Eur taksi, kad galėtų grįžti namo. Daugiau tame klube nebuvo. Po patikrinimo nuo lapkričio iki gruodžio dirbo „E“ klube, bet darbą ten baigė. Pripažino, kad pasirašė posėdžio metu parodytą autorinę sutartį, tačiau nebuvo jos skaičiusi, anksčiau tokios sutarties su T. nebuvo pasirašius, nešoko iki tos dienos.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko surašytą protokolą, jis yra pagrįstas ir tyrimo metu surinktos medžiagos pakanka pagrįsti T. P. kaltinimui pagal ANK 95 str. 1 d. Nurodė, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad S. M. jau pradėjo šokti ant scenos patikrinimo metu, kadangi buvo atėję neva nauji klientai. Pats T. P. pagalvojo, kad jie klubo klientai dėl to pareikalavo 20 Eur. Pagal praktiką gali pasakyti, kad merginos pradeda šokti tuo metu, kai ateina klientai. Šiuo atveju T. P. nepažinodamas darbo inspektorių, pareikalavo 20 Eur už įėjimą. Pasiteiravus merginų, ką jos čia daro, jos atsakė, kad atėjo pirmą dieną pasibandyti. Teismų praktikoje nustatyta, kad pabandymas tai yra nustatomas sudarius darbo sutartį ir išbandymo laikotarpis yra numatytas jau pagal Darbo kodeksą. Sudarius darbo sutartį 3 mėn. žmogus gali pasibandyti ir išbandyti kiek darbuotojui atitinka sąlygos, kiek darbdaviui tinka sąlygos. Kitokio varianto Darbo kodeksas nenumato. Iš vaizdo įrašo matosi, kad apklausos viduryje prieina kolega, inspekcijos atstovui nurodo, kad vadovas paaiškino, jog yra autorinės sutartis. Merginos aiškiai ir tiksliai negalėjo pasakyti kokį dokumentą pasirašė. Ir po paaiškinimo paėmimo atsirado sutartys, kurių merginos, kaip supranta, nelabai skaitė. Atkreipė dėmesį, jog paskutiniame vaizdo įraše aiškiai girdisi, kad merginos, atnešus tuščią blanką pasakė, kad ne tokį blanką pasirašinėjo. Merginų parodymai prieštarauja atlikėjo paslaugų sutarčiai – jos sakė, kad jokių choreografijos kūrinių nėra sukūrę, nesusitarę dėl užmokesčio. Darbo inspekcija vertina tai, kaip darbdavio siekį išvengti atsakomybės dėl nelegalaus darbo. Todėl buvo vertinama, kad merginos 19 dieną dirbo įmonės naudai. Kad K. A. šoko, patvirtino ir S. vaizdo įraše, kai nurodė, kad dar viena mergina rodė, ką moka. Patvirtino, kad jokių kitų darbuotojų ir šokėjų nebuvo tą dieną. Kilo klausimas, kodėl įmonė dirbo ir kas dirbo, jeigu tas striptizo klubas buvo atidarytas. Jos savo paaiškinimuose nurodė dar neatsiradus paslaugų atlikimo sutarčiai. Kelia abejonių ar tos sutartys nebuvo pasirašytos vėliau, kai buvo bendraujama su pačiu T. P. Jo žmona nebuvo apklausiama, ji galėjo po salę vaikščioti laisvai. Dėl L. T. ir E. M. klausimų nekyla: L. T. užfiksuota lapkričio 15 d. šokant salėje, vadovaujantis tiek jos paaiškinimais, tiek administratorės L. M. paaiškinimais konstatuota, kad buvo darbo sutarties požymiai ir asmuo dirba įmonės naudai, tačiau su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, ji nebuvo įforminta. E. M. nurodė, kad darbo sutarties nėra sudariusi. Iš valstybės socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus gauta informacija apie E. M. socialinio draudimo pradžią – lapkričio 14 d., t. y. jau po patikrinimo (lapkričio 16 d.). Ji pati nurodė, kad darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, nors ji dirbo diena prieš tai. Panaši situacija su E. O. – 2019-12-20 apklausta ji patvirtino, kad darbo sutarties nebuvo pasirašius. Administratorė J. S. nurodė, kad ji įdarbinta, bet dėl darbo sutarties ji nieko nežino. E. O. tiek vaizdo įrašuose, tiek savo paaiškinime nurodo, kad darbo sutarties nepasirašė nors dirba jau ne pirmą dieną.
Institucijos atstovo nuomone, surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog T. P. padarė ANK 95 str. 1 d. numatytą nusižengimą. Atsižvelgiant asmens materialinę ir šeimyninę padėtį (turi vieną mažametį vaiką), prašo skirti mažesnę nei vidurkio, t. y. 1 600 Eur baudą.
ANK 95 str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur.
Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Darbo kodekso 42 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
T. P. nuo 2018-11-08 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias eina iki šiol (b. l. 75), todėl, vykdydamas jam pavestas funkcijas, privalėjo užtikrinti Bendrovėje tinkamą teisės aktų, taip pat ir reglamentuojančių darbo santykius, laikymąsi.
Byloje nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, jog Bendrovei priklausančiame bare šokėjomis dirbo: 2019-11-15 L. T.; 2019-11-14 ir 15 dienomis E. M.; 2019-12-18 ir 19 dienomis E. O., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka darbo sutartys su jomis nebuvo sudarytos, apie jų darbą VSDFV teritorinis skyrius buvo informuotas, jau po valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų atliktų patikrinimų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – 2020-01-06 nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 3–7); 2019-11-15 tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 8); 2019-11-15 L. T., E. M. ir L. M. teikti paaiškinimai (b. l. 21–23); VSDFV informacinės sistemos duomenų išrašai (b. l. 25, 27); VSDFV teritorinio skyriaus informacinis raštas (b. l. 29); 2019-11-26 T. P. teikti paaiškinimai (b. l. 31); 2019-12-20 tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 32); 2019-12-20 (dėl rašymo apsirikimo nurodyta neteisinga surašymo data) E. O. ir J. S. teikti paaiškinimai (b. l. 33, 34) VSDFV informacinės sistemos duomenų išrašai (b. l. 36–37). Aptarti įrodymai patvirtina, kad su L. T., E. M. ir E. O. darbo sutartys nebuvo sudarytos apie jų darbą VSDFV teritorinis skyrius buvo informuotas, jau po valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų atliktų patikrinimų.
Apie E. M. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta 2019-11-16 14.08 val.; apie E. O. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta 2019-12-19 19.44 val., t. y. po jau atliktų darbo inspektorių patikrinimų.
Nors teisminio nagrinėjimo metu T. P. aiškino, kad su E. M. ir E. O. buvo sudaryto darbo sutartys, minėtos darbuotojos apklausos metu patvirtino, jog su jomis darbo sutartys iki darbo inspekcijos pareigūnų atlikto patikrinimo nebuvo sudarytos ir pasirašytos.
Taigi, byloje esančios ir su E. M. bei E. O. sudarytos darbo sutartys (b. l. 42–43, 45–47) buvo pasirašytos ne šiose sutartyse nurodytomis datomis, o vėliau, taip galimai klastojant dokumentus.
Iš teismui pateiktų vaizdo įrašų (duomenys neskelbtini), matyti, kad darbo inspekcijos pareigūnams 2019-07-19 apie 23 val. atvykus į barą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo metu baras dirbo, už įėjimą buvo paprašyta susimokėti 20 Eur; tuo metu scenoje persivilkusi sceniniais drabužiais šoko S. M., šalia scenos su sceniniais drabužiai vaikščiojo K. A. Šios merginos turėjo savo persirengimo vietą, kurioje buvo pasidėjusios savo daiktus. Nusižengimo fiksavimo metu apklaustos darbo inspekcijos pareigūnų S. M. ir K. A. patvirtino, kad su jomis jokios sutartys nebuvo sudarytos, aiškino, kad į klubą atvyko neseniai, bandė šokti scenoje, norėjo pasitikrinti, ar patiks darbas, ar jų atliekami šokiai tiks klubui. Jeigu patiks darbas, buvo sutarę sudaryti darbo sutartis, savo duomenis buvo pateikę klubo administracijai, tačiau jokių sutarčių iki šiol nepasirašė. K. A. savo 2019-07-19 rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad darbo inspekcijos pareigūnų atliekamo patikrinimo metu bandė pasivaikščioti po sceną, pasižiūrėti ar slysta batai, koks pagrindas.
Darbo kodekso 36 str. 1 d. nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo.
Taigi, bet kokiu atveju, išbandymo terminas turi būti nurodomas su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje.
Byloje esančiais įrodymais nustačius, kad nagrinėjamu atveju S. M. klubo darbo metu šoko scenoje, K. A. taipogi vaikščiojo scenoje (kaip pati tvirtino bandė darbo sąlygas), darytina išvada, kad jos veikė, t. y. dirbo, Bendrovės naudai, ir toks darbas pagal Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. laikytinas nelegaliu.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad T. P. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p., Darbo kodekso 42 str. 2 d., o S. M., K. A., L. T., E. M. ir E. O. nagrinėjamu atveju dirbo nelegaliai. Tokiais veiksmais T. P. padarė ANK 95 str. 1 d. numatytą nusižengimą.
T. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant T. P. padaryto nusižengimo pobūdį pažymėtina, kad pats nusižengimas padarytas pažeidus darbo įstatymų reikalavimus net penkių darbuotojų atžvilgiu. Be to, net ir po pirmo 2019‑07-19 atlikto valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų atlikto patikrinimo T. P. savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, ir vėliau leido dirbti klubo šokėjoms nesudarydamas su jomis darbo sutarčių, taip pat nepranešęs apie darbo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui. Taigi, T. P. padarytas nusižengimas yra tyčinis, įvykdytas sąmoningai, tikintis išvengti atsakomybės už savo veiksmus.
Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad T. P. 2019–2016 m. ne kartą baustas administracine tvarka ir už kitokio pobūdžio nusižengimų padarymą (teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą, kelių eismo taisyklių pažeidimus) ir tai jį kaip asmenybę charakterizuoja neigiamai, linkusį nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių.
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį nusižengimą T. P. skirtina ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatyta vidutinio dydžio, t. y. 3 000 Eur, bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 95 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 642 str. 6 d., teismas
nutarė:
T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d. numatytą nusižengimą ir skirti jam už tai 3 000 (trijų tūkstančio) Eur baudą.
Išaiškinti T. P., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 2010949969.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.