- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-13
- Bylos Nr.
- II-374-586/2023
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Pareiškėjas
- V. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini) Klaipėda, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. liepos 27 d., nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23215568637).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2023 m. liepos 27 d., nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23215568637), nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. V. atžvilgiu motyvuojant tuo, kad jos veikoje nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnyje, sudėties.
2023 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rajono rūmuose gautas V. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. liepos 27 d., nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 23215568637) Skunde nurodyta, 2023 m. birželio 7 d., V. B. kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė policijos pagalbos dėl viešosios rimties trikdymo - triukšmo skleidimo iš automobilio, pastatyto gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., esančio sklypo. Policijos pareigūnai atvyko jau po įvykio ir apsilankė tik sklype (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams išvykus triukšmas tęsėsi jau iš pačio (duomenys neskelbtini) sklypo, be to, šio sklypo gyventojas ėmė keikti ir grasinti susidorojimu V. B.. V. B. per e. policija pateikė pranešimą (reg. Nr. 9923000074429), kuriame, be kita ko, nurodė turinti jos sklype 2023 m. birželio 7 d., darytus garso įrašus, kuriuose užfiksuotas grojimas garsiniais aparatais (toliau - ir pramoginis triukšmas, triukšmavimas), keiksmai ir grasinimai, bei nurodė liudytojus - jos sutuoktinį ir kaimynę R., galinčius patvirtinti triukšmo skleidimo gatvėje iš automobilio faktą bei atpažinti patį automobilį. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jį priėmusi Institucija nesiaiškino V. B. 2023 m. birželio 7 d. pranešime (toliau - V. B. pranešimas) nurodytų įvykių, jų aplinkybių, netinkamai aiškino teisės normas ir padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2023 m. liepos 27 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau - Institucijos) pareigūnas administracinėje byloje ROIK 23215568637 (II-374-586/2023) pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 481 straipsnio 1 dalyje priėmė nutarimą Nr. 68-ANR_N-430-2023 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaudamasis 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nutarime konstatuota, kad tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima būtų padaryti išvadą, jog asmens veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje požymių. 2023 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apskrities VPK gautas V. B. skundas reg. Nr. 30- AP-3730, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuris yra nepagrįstas, neobjektyvus, kadangi Institucija neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, bei prašoma patraukti atsakomybėn kaltus asmenis. Institucijos nuomone ši administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnutinai ir visapusiškai, o nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos yra motyvuotas ir pagrįstas bylos medžiaga, nustatyta, jog tarp kaimynų yra konfliktinė situacija dėl asmeninių nesutarimų, todėl nėra jokio pagrindo naikinti priimto nutarimo bei grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą. Todėl prašo palikti 2023 m. liepos 27 d., priimtą nutarimą palikti nepakeistu, o V. B. skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tiesos neatitinka atsiliepimo teiginys apie „bylos medžiagą“ – 2023 m. liepos 14 d., buvo pateikusi policijai rašytinį prašymą dėl policijos turimos medžiagos, susijusios su 2023 m. birželio 7 d., ir 2023 m. liepos 7 d., pranešimais pateikimo. 2023 m. rugpjūčio 8 d., gavo policijos atsakymą į prašymą; šiame policijos atsakyme yra 8 lapai įvairių dokumentų, bet nė viename iš jų nėra nė žodžio nei apie garso įrašų, nei apie pranešimuose nurodytų įvykių vertinimą. Tiesos neatitinka ir kitas policijos atsiliepimo teiginys apie „konfliktinę situaciją“. Skundžiamame nutarime policija be jokio komentaro ar vertinimo tiesiog pateikė (duomenys neskelbtini) sklypo gyventojos R. V. teiginį, kad „kaimynė yra konfliktiška asmenybė“. Skunde nurodė ir argumentavo, kad šis kaimynės R. V. teiginys neturi jokio pagrindo. Tačiau policija savo atsiliepime teismui jau pateikia savo „matymą apie konfliktinę situaciją tarp kaimynų dėl asmeninių nesutarimų“. Su kaimyninio sklypo gyventojais yra tik kaimynai, jokių asmeninių santykių ar, juo labiau, asmeninių nesutarimų nėra ir niekada nebuvo. Antras 2023 m. birželio 7 d., triukšmo skleidimo epizodas vyko kaimyniniame sklype. Tokia vieta tiesioginiu tekstu ANK 488 straipsnyje nėra nurodyta, tačiau abu 2023 m. birželio 7 d., triukšmavimo epizodai akivaizdžiai parodo, kad triukšmautojų gretimybėje esančių asmenų ramybės, poilsio ar darbo sutrikdymo prasme nėra jokio skirtumo, iš kurios tvoros pusės tas triukšmas sklinda. T. y., tiek iš gatvės, tiek iš kaimyninio sklypo sklindantis triukšmas daro tokį patį neigiamą poveikį, atitinkama, taip pat turi būti ginama ir teisė į netrikdomą ramybę, poilsį ir darbą. Teisės į netrikdomą ramybę, poilsį ir darbą neapgynimas ir atsakomybės triukšmautojams netaikymas ne tik pasmerkia būti nuolatinio pramoginio triukšmo poveikyje, bet dar ir skatina tuos triukšmautojus kaskart elgtis vis įžūliau ir amoraliau. Šiuos teiginius pagrindžia jos sklype darytuose garso įrašuose užfiksuota triukšmaujančių kaimynų reakcija, kai iš karto po kreipimųsi į teisėsaugos organus pagalbos dėl jų skleidžiamo pramoginio triukšmo, jie šaukia, keikiasi, grasina ir viešai šmeižia. Kaimynų įžūlaus ir amoralaus elgesio apraiškos intensyvėja: jeigu praėjusiais metais kaimynai grasino, kad jai tiesiog „bus blogai“ (garso įrašas su šiuo tekstu yra pateiktas teismui kartu su sutuoktinio 2022 m. rugpjūčio 22 d., skundu), tai šiais metais jau viešai vadina pedofilais (garso įrašas su šiuo tekstu yra pateiktas teismui kartu su mano 2023-07-17 skundu) ir grasina fiziškai susidoroti - nušauti (garso įrašas su šiuo tekstu yra pateiktas teismui šioje byloje).
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu pareiškėjos duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai, be teisinio pagrindo pareigūnai konstatavo, kad nėra administracinio nusižengimo padarymo požymių, kadangi iš automobilio, pastatyto šalia kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), - skleidžiamo pramoginio triukšmo 2023 m. birželio 7 d., apie 15:30 val. privačioje nuosavybės valdoje, dėl ko buvo neteisėtai nutraukta administracinio nusižengimo byla. Pareiškėja prašė panaikinti priimti nutarimą ir R. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnį.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Iš nutarimo turinio nustatyta, jog institucija administracinės teisenos nutraukimą grindė tuo, kad atvykus policijai triukšmas jau buvo nutilęs, privačioje nuosavybės valdoje, o asmeniui, esančiam savo privačių namų teritorijoje, nėra keliami jokie specialūs elgesio reikalavimai, kurie yra privalomi esant viešoje vietoje. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-501/2001 ir kt.). Valdos nuosavybė teismų praktikoje nėra absoliutus kriterijus konstatuoti viešosios rimties pažeidimą, viešosios vietos sampratai teismų praktikoje daug svarbesnis yra visuomenės prieinamumo ar visuomenės intereso apsaugos kriterijus. Konstitucinis Teismas pažymi, kad žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju asmens veikos kvalifikaciją lemia ne tiek veiksmų padarymo vieta, o jų pobūdis ir tikslas. Teismas pažymi, kad viešoji rimtis – tai pirmiausiai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendros išorinio elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Nepadorus ir nemandagus elgesys, paveikiantis kitus visuomenės narius, pažeidžia visuomenės interesus, kadangi šių taisyklių laikymasis užtikrina normalią visuomenės gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog policijos pareigūnai 2023 m. birželio 7 d. gavę pareiškėjos V. B. pareiškimą, reaguodami į jį, apklausė R. V., kuri pripažino, jog su kaimyne nebendrauja, nes kaimynė konfliktiška asmenybė. R. V. teigė, jog muziką darbuodamasis kieme jeigu ir leidžia tai tik iki 19.00 val., t. y. iki ramybės valandų. Nors muzika buvo leidžiama dienos metu, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais duomenimis. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucijos pareigūnai, atlikdami 2023 m. birželio 7 d. įvykio tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos veikos aplinkybės, nes iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad pareigūnai neapklausė V. B. nurodyto liudininko – jos sutuoktinio E. B., taip pat nenustatinėjo ir neapklausė kitų galimų liudininkų – kaimynų, kurie būtų galėję patvirtinti arba paneigti nurodytas V. B. aplinkybes dėl R. V. leidžiamos – klausomos muzikos garsumo. Institucija, atlikdama tyrimą, turėjo atsižvelgti į V. B. nurodytas aplinkybes apie tai, kad policija dėl triukšmo jau buvo kviesta ne kartą, ir atitinkamai aiškintis visas šio įvykio aplinkybes, kad galimi pažeidėjai būtų kuo operatyviau ir paveikiau sudrausminti ir taip užkirstas kelias naujiems incidentams.
Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Institucija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Institucija nesurinko visų galimų surinkti duomenų apie įvykį, suteikė R. V. paaiškinimams didesnę įrodomąją reikšmę nei V. B. paaiškinimams, garsinei medžiagai.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. liepos 27 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23215568637), naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priimti procesinius sprendimus tik išsamiai atlikus tyrimą dėl skundo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. liepos 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23215568637) pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.