Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas atstovui R. I.,

dalyvaujant atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovui S. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys A. K., J. K., M. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. VĮ Turto bankas surinko informaciją bei dokumentus ir nustatė, kad kitas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (Namas sudarytas iš (duomenys neskelbtini) butų) šiame name privatizuotas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, tačiau buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentai negauti. Pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos suteiktą informaciją bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), šeima, jo giminaitė buvo pasirašiusi notariškai nepatvirtintą šio buto pardavimo sutartį J. K. ir A. K. ir įsipareigojo sutvarkyti buto dokumentus, o bute Nr. (duomenys neskelbtini) iki mirties datos ((duomenys neskelbtini)) gyveno A. S., bei iki šiol gyvena, jo sūnus M. S.. Susisiekus su J. K. ji informavo, kad veiksmų dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) įteisinimo savo vardu neketina imtis, dalyvaus viešame aukcione dėl buto išpirkimo, o susisiekus su M. S., jis informavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentų nerado.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Šiuo atveju nėra duomenų apie buto su priklausiniais privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina išvadą, kad jie liko valstybės nuosavybe. Kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei, pripažįstama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). Kadangi butai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Butų įregistravimas valstybės nuosavybe leis Valstybės įmonei Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

5. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Apibendrinant pažymėjo, jog šiuo atveju butai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, todėl minimi nekilnojami turtai turi būti vertinami kaip priklausantys nuosavybės teise valstybei.

6. Atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija savo balanse neturėjo ir į turto apskaitą nebuvo įtraukusi, nurodo, jog aplamai kyla klausimas dėl atsakovo procesinės padėties, pažymi, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija negalėtų būti atsakovu šioje byloje, tačiau šioje civilinėje byloje palieka priimti sprendimą teismo nuožiūrai.

7. Teismo posėdžiu metu atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovas palaikė savo rašytinius paaiškinimus ir palieka priimti sprendimą teismo nuožiūra.

8. Tretieji asmenys A. K. ir J. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūra.

9. Trečiasis asmuo M. S., atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu parodė, jog norėtų ateityje įsigyti butą esantį (duomenys neskelbtini), tačiau palieka spęsti teismo nuožiūra.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

10. Kasacinis teismas konstatavo, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Taigi, pagal tuo metu galiojusius teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008).

11. Paminėtina ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014 m. spalio 1 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas).

12. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/3 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), yra registruoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vardu. Butai su priklausiniais (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vardu buvo įregistruoti (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., išregistruota (duomenys neskelbtini).

13. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos. Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

14. 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 str. 3 d. 1 p.) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.

15. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondą įeina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams-kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams - kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).

17. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija patvirtino, jog butai, esantys (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės butų apskaitą nėra įtraukti. Taigi, byloje nėra jokių dokumentų, susijusių su minėtų butų su statiniais privatizavimo procedūromis. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad minėti nekilnojami turtai statyti valstybės lėšomis ir buvo valstybės nuosavybė.

18. Aplinkybės, kad bute esančiame esantis (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) gyveno A. S., o bylos nagrinėjimo metu gyvena ir M. S., nesudaro pagrindo spręsti dėl jų esamos ar tariamos teisės į šį butą. Šalys nepateikė ir byloje nėra duomenų, kad butas būtų jų privatizuotas ir jiems tokia teisė suteikta, bet nerealizuota. Jokių duomenų dėl savo turtinių teisių tretysis asmuo M. S. negalėjo pateikti.

19. Nustačius, jog ginčo butai su atitinkama dalimi statinių, valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių fizinių, juridinių asmenų ar (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės nuosavybėn, vertinama, jog šie turtai liko valstybės nuosavybė, todėl ieškovės ieškinys dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/3 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – nuosavybės pripažinimo valstybės nuosavybe tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/3 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – yra Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.