- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- e2-885-330/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00458-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios individualios įmonės „Finansinė konsultacija“ bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3656-864/2017 pagal pareiškėjos bankrutuojančios individualios įmonės „Finansinė konsultacija“ bankroto administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Skolvalda“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja BIĮ „Finansinė konsultacija“ bankroto administratorė UAB „Nemokumas LT“ pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti visus BIĮ „Finansinė konsultacija“ 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimus. Nurodė, kad BIĮ „Finansinė konsultacija“ kreditorių susirinkimas 2016 m. balandžio 11 d. nusprendė pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto administratore paskyrė UAB „Nemokumas LT“. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. vasario 21 d. įvyko įmonės kreditorių susirinkimas, kurį neteisėtai sušaukė didžiausia įmonės kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“.Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti neteisėtai paskirtos naujosios bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ įgaliojimus (teises ir pareigas) iki šio skundo visiško išnagrinėjimo ir atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja nurodė, kad nesustabdžius neteisėtai paskirto bankroto administratoriaus įgaliojimų, bus pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. Jeigu neteisėtai paskirta bankroto administratorė pradėtų vykdyti bankroto procedūras, teismui pripažinus negaliojančiu kreditorių nutarimą, turės būti panaikinti ir visi neteisėtai paskirto naujo bankroto administratoriaus priimti sprendimai bei atlikti veiksmai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad tik pirmąjį kreditorių susirinkimą privalomai sušaukia bankroto administratorius, o kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas; reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos; kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimti skundžiami nutarimai, nebuvo pirmasis. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimų, pagrįstų įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti apie BIĮ „Finansinė konsultacija“ anksčiau vykusiuose kreditorių susirinkimuose patvirtintą ir dabar galiojančią kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką ir kas paskutinį kartą buvo patvirtintas kreditorių susirinkimo pirmininku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja BIĮ „Finansinė konsultacija“ bankroto administratorė UAB „Nemokumas LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog BIĮ „Finansinė konsultacija“ bankrotas vyksta ne teismo tvarka. 2016 m. balandžio 11 d. buvo iškelta BIĮ „Finansinė konsultacija“ neteisminė bankroto byla. 2016 m. birželio 2 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kurio pagrindinis tikslas buvo kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Vadovaujantis ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalimi, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime, sušauktame po to, kai yra patvirtinti finansiniai reikalavimai, turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Tai, kad antrajam kreditorių susirinkimui pirmininkauti buvo paskirtas didžiausias kreditorius, nereiškia, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ antrojo kreditorių susirinkimo metu buvo paskirtas kreditorių susirinkimo pirmininku, kaip tai apibrėžta ĮBĮ 22 straipsnyje. Nebūdamas kreditorių susirinkimo pirmininku kreditorius neturėjo teisės sušaukti susirinkimo. Kadangi buvo ginčijamas didesnės nei 50 procentų dalies įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimas, naujas kreditorių susirinkimas negalėjo būti šaukiamas. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistos imperatyvios ĮBĮ nuostatos. Vienu iš ginčijamų nutarimų paskirtam naujam bankroto administratoriui pradėjus eiti pareigas, jo priimti sprendimai, patenkinus byloje pareikštą skundą, turėtų būti panaikinti. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies normos nenumato išimties, jog bankroto procesui vykstant ne teismo tvarka, pirmajame kreditorių susirinkime gali būti neišrinktas susirinkimo pirmininkas. Teismo išvada, kad tik pirmąjį kreditorių susirinkimą šaukia bankroto administratorius, yra pagrįsta. Prokuratūros pateikta medžiaga dėl bankroto administratorės sudarė pagrindą susirinkimo pirmininkui sušaukti kreditorių susirinkimą.Pareiškėja nenurodė argumentų, jog apskųsti susirinkimo nutarimai pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises. BIĮ „Finansinė konsultacija“ kreditorė UAB „Senvagės rezidencija“ (trečiasis asmuo) pateikė prisidėjimą prie pareiškėjos atskirojo skundo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas bankroto administratorės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo sustabdyti naujojo bankroto administratoriaus įgaliojimus, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis pareiškėjos BIĮ „Finansinė konsultacija“ bankroto administratorės UAB „Nemokumas LT“ skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių teisinio instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka tik preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne bylos nagrinėjimą iš esmės.Analizuojamu atveju pareiškėja prašo panaikinti 2017 m. vasario 21 d. BIĮ „Finansinė konsultacija“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus bankroto procedūras vykdant ne teismo tvarka. Pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, jog skundžiamų nutarimų neteisėtumą lemia esminių procedūrinių taisyklių (imperatyvaus teisinio reguliavimo) pažeidimai. Pareiškėja tvirtino, kad kreditorių susirinkimą, kuriame buvo priimti skundžiami nutarimai, sušaukė tokios teisės neturintis asmuo. Šiai pozicijai pagrįsti bankroto administratorė pateikė 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo protokolą, balsavimo raštu biuletenius, kreditorių susirinkimo registracijos sąrašą. Pareiškėja suformulavo skundo pagrindą, dalyką bei pateikė skunde išdėstytus argumentus pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pateikti argumentai ir įrodymai buvo pakankami teismui konstatuoti preliminarų ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais, t. y. šioje bylos stadijoje nebuvo pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjai palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos skundo argumentų kontekste įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad tik pirmąjį kreditorių susirinkimą privalomai sušaukia bankroto administratorius, tuo tarpu kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas; reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos; kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimti skundžiami nutarimai, nebuvo pirmasis. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimų, pagrįstų įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti apie BIĮ „Finansinė konsultacija“ anksčiau vykusiuose kreditorių susirinkimuose patvirtintą ir dabar galiojančią kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką ir kas paskutinį kartą buvo patvirtintas kreditorių susirinkimo pirmininku. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia bankroto administratorės skundo preliminarų pagrįstumą. Nutarties 10 punkte nurodytos teisminės praktikos kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl bankroto administratorės skundo tikėtino (ne) pagrįstumo. Ši išvada neatitinka ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo sampratos. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas pareiškėjos skundo tikėtino pagrįstumo vertinimą, jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje iš esmės atliko ginčo teisinį kvalifikavimą ir pasisakė dėl ginčo baigties. Apeliacinio teismo įsitikinimu, tokiu būdu ieškinio (skundo) tikėtino pagrįstumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, vertinimas buvo nepagrįstai išplėstas. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administratorės skundo tikėtino pagrįstumo prielaidų nebuvimą suponuoja tai, kad pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimų, pagrįstų įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti apie BIĮ „Finansinė konsultacija“ anksčiau vykusiuose kreditorių susirinkimuose patvirtintą ir dabar galiojančią kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką ir kas paskutinį kartą buvo patvirtintas kreditorių susirinkimo pirmininku. Apeliacinis teismas pažymi, jog tokios pareiškėjos įrodinėjamos aplinkybės vertintinos iš esmės nagrinėjant ginčą pagal bankroto administratorės skundą. Ta aplinkybė, jog tam tikros skunde išdėstytos aplinkybės nėra pakankamai pagrįstos, analizuoto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste nepaneigia ieškinio prima facie pagrįstumo. Pažymėtina, kad proceso įstatymas numato galimybę teikti įrodymus ir po ieškinio priėmimo (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Minėta, jog preliminarus (prima facie) ieškinio pagrįstumas tėra viena sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog pareiškėjos skundas laikytinas tikėtinai pagrįstu. Tokią išvadą papildomai patvirtina aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino. Ir nors teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu dar nėra įsiteisėjęs, apeliacinis teismas šią aplinkybę pripažįsta papildomai ir objektyviai patvirtinančia skundo tikėtiną pagrįstumą. Pripažinus pareiškėjos skundo tikėtiną pagrįstumą, pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (nors pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teisme patenkintas, tačiau procesinis sprendimas neįsiteisėjo), pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, o bankrutuojanti įmonė gali patirti žalos. Apeliacinis teismas pritaria pareiškėjos argumentui, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą suponuoja tai, kad vienu iš skundžiamų nutarimų (kuris gali būti pripažintas neteisėtu) pareiškėja yra atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų ir paskirtas naujas įmonės bankroto administratorius. Tokiu būdu egzistuoja tikimybė, jog galbūt neteisėtai paskirtas naujasis bankroto administratorius, be kita ko, dėl kurio paskyrimo teisėtumo sprendžiama teismo byloje, perims įmonės turtą ir dokumentus, vykdys bankroto procedūras, atliks kitus veiksmus, kurių teisėtumas, jeigu būtų patenkintas pareiškėjos skundą, taptų abejotinas ar netgi paneigiamas. Be to, realus bankroto administratorių pasikeitimas gali sąlygoti ir papildomus teisminius ginčus, vilkinti bankroto procedūrų atlikimą, dėl ko gali būti pažeisti įmonės kreditorių interesai. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas tenkinamas. Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo pabaigos sustabdyti naujojo bankroto administratoriaus įgaliojimus. Apeliacinis teismas byloje vyraujančio viešojo intereso aspektu įvertinęs ginčo situaciją, konstatuoja esant pagrindą sustabdyti kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, kuriais pareiškėja atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų ir paskirtas naujas įmonės administratorius, vykdymą. Apsiribojus tik naujai paskirto administratoriaus įgaliojimų sustabdymu, gali kilti ginčai dėl pareiškėjos teisės eiti įmonės bankroto administratorės pareigas galiojant nutarimui dėl jos atstatydinimo, kurie kliudytų bankroto procedūrų vykdymui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti bankrutuojančios individualios įmonės „Finansinė konsultacija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumas LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti bankrutuojančios individualios įmonės „Finansinė konsultacija“ 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų „Dėl BIĮ „Finansinė konsultacija“ bankroto administratoriaus atstatydinimo“ (trečias darbotvarkės klausimas) ir „Dėl BIĮ „Finansinė konsultacija“ bankroto administratoriaus paskyrimo“ (ketvirtas darbotvarkės klausimas) vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl skundo, nagrinėjamo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-3656-864/2017.