Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2020-03-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-67-899/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-12
Bylos Nr.
II-67-899/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00155-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Bronius Vinciūnas (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-67-899/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00155-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4; (S) 21.11.3
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 12 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. S.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės J. L. 2020 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė J. L. 2019 m. gruodžio 30 d. K. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad K. S. 2019 m. gruodžio 27 d. 13.03 val. (duomenys neskelbtini), pastatė ir paliko stovėti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) geltonos spalvos zigzago žymimoje kelio vietoje, kurioje per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 3 priedo 1.27 punktą. Protokolą surašiusi pareigūnė, nustačiusi įstatyme numatytus pagrindus, į administracinio nusižengimo protokolą įrašė administracinį nurodymą, siūlydama K. S. iki 2020 m. sausio 29 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 15 Eur baudą.

Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir paaiškėjus, kad K. S. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, jam 2020 m. vasario 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės J. L. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas K. S. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad automobilis buvo tvarkomas ir nevažiuojantis. Pareigūnę informavo elektroniniu laišku apie susidariusią situaciją, kad automobilis nevažiavo dėl elektros gedimo, tačiau gedimas greitai buvo pataisytas ir niekam netrukdė. Nuotraukoje matosi, jog automobilyje yra žmogus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą K. S. padarytai veikai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje K. S. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad sustojimas buvo trumpas. Važiuojant automobilis užgeso, nes buvo imobilaizerio bėda. Imobilaizeris turi būti rakte, bet jis išimtas. Kol susitvarkė, viskas užtruko 10-15 minučių. Remontui naudojo atsuktuvą, atsuko aplink vairą esančias plastmases ir susitvarkė. Kitų veiksmų automobilio remontui imtis nereikėjo, atsuktuvą turėjo durelėse. Remonto automobiliui reikėjo tik minimalaus. Tuo metu avarinis signalas buvo įjungtas, jį įjungė iš karto. Pats sėdėjo prie vairo, buvo su pusbroliu, jis sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Prieš suremontuojant automobilį, automobilio stovėjimo laikotarpiu buvo išlipęs ir nuėjęs iki kompiuterių-elektros prekių parduotuvės, joje užtruko minutę. Į parduotuvę važiuoti neplanavo, viskas gavosi spontaniškai. Parduotuvėje pirko navigacijos kortelę. Pirktas daiktas su automobilio gedimo šalinimu nesusijęs. Automobilis buvo senas. Tuo metu automobilis priklausė jam, bet prieš tris savaites jis buvo parduotas. L. S. nepažįstamas. Yra baustas administracine tvarka, ar baustas už stovėjimą, nepamena. Pats užsiima automobiliais.

Liudytojas L. S. teismo posėdyje parodė, kad prie namų ir mieste fiksuoja pažeidėjus ir kelia į e.policija tinklapį. Šiais metais užfiksavo gal 10-15 tokių atvejų. Pats savivaldybei parašė prašymą, kad geltonas linijas nubraižytų, nes jos yra išsitrynusios. Situaciją prisimena, ji buvo įprasta, nurodytas laikas gali būti, kadangi dažnai automobiliai pastatomi ant geltono zigzago, kur blokuoja išvažiavimą, automobiliai paliekami ir vairuotojai eina savais tikslais. Automobilį matė sustojusį, užfiksavo, vietoje perdavė policijai ir nuėjo, užtruko ir automobilį stebėjo gal 2-3 minutes. Ten šalia yra kavinė, grožio centras, per gatvę į parduotuvę, kiti vairuotojai net nueina į vidinį kiemą palikę automobilį. Automobilis stovėjo taip, kaip yra užfiksuotas nuotraukoje. Durys buvo pradarytos, nes ten sėdėjo keleivis, jis rūkė. Automobilyje vairuotojo nebuvo. Vairuotojo atėjimo nesulaukė, jo nematė. Jei yra vairuotojas, tai prieina ir pasako, kad ne vietoje stovi automobilis, prašo patraukti. Tokių situacijų būna. Matė, kad salone nesėdi žmogus, su asmeniu nekontaktavo. Į vairą neatkreipė dėmesio. Kad vairuotojas gali sėdėti keleivio vietoje, nepagalvojo. Keleivio neatpažintų, nes iš galo fotografavo automobilį. Keleivis negalėjo būti pažeidėjas, nes pagal ūgį būtų sunkiau pamatyti žemo ūgio žmogų. Jei automobilis sugedo, turėtų būti įjungtas avarinis signalas, padėtas ženklas, nei vieno iš tų dalykų nebuvo. Avarinis signalas nebuvo įjungtas.

Liudytoja J. L. teismo posėdyje parodė, kad K. S. ir L. S. nematyti. Situaciją žino. Gavo medžiagą priimti procesinį sprendimą, buvo patikrintas automobilio priklausomumas, surašytas protokolas, administracinis nurodymas. Iš pateiktos nuotraukos buvo matyti, kad automobilis stovi geltono žymėjimo zigzago kelio juostoje, kurioje pagal KET negalima stovėti, avarinio žymėjimo nebuvo, todėl buvo surašytas protokolas ir paskirta pusė minimalios baudos. Asmeniui išsiuntus protokolą, el. paštu gavo asmens paaiškinimą, kad automobilis buvo tvarkomas ir stovėjo su įjungtu avariniu ženklu. Tuomet buvo susisiekta su pažeidimą fiksavusiu asmeniu, kuris patvirtino, kad avarinis signalas nebuvo įjungtas, priekinis kapoto dangtis nebuvo pakeltas, asmenų, vaikščiojančių ir tvarkančių automobilį, nebuvo, tik buvo keleivis su praviromis durimis, todėl buvo paliktas nurodymas ir priimtas nutarimas, nes nurodymas buvo neįvykdytas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo telefonu buvo minėjęs, kad tvarkė automobilį ir buvo pakeltas priekinis automobilio dangtis, todėl ir liudytojui buvo užduotas būtent šis klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

KET 3 priedo 1.27 punktas nurodo, kad geltona linija pažymėtas zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas neneigia fakto, jog jam priklausantis automobilis stovėjo draudžiamoje zonoje, t. y. geltonos spalvos zigzagu pažymėtoje kelio dalyje, tačiau teigia, jog draudžiamoje zonoje stovėjo, nes automobilis sugedo ir buvo remontuojamas. Tačiau tokios K. S. nurodytos aplinkybės teismo vertintinos tik kaip jo gynybinė pozicija, kuri paneigta kitais byloje išnagrinėtais duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas L. S. teisme parodė, jog automobilis stovėjo taip, kaip yra užfiksuotas nuotraukoje; durys buvo pradarytos, nes ten sėdėjo keleivis, jis rūkė; automobilyje vairuotojo nebuvo; jei automobilis sugedo, turėtų būti įjungtas avarinis signalas, padėtas ženklas, nei vieno iš tų dalykų nebuvo; avarinis signalas nebuvo įjungtas. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi pareigūnė, kuri būtent iš minėto liudytojo ir sulaukė duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą, t. y. liudytoja J. L. teisme parodė, kad iš pateiktos nuotraukos buvo matyti, kad automobilis stovi geltono žymėjimo zigzago kelio juostoje, kurioje pagal KET negalima stovėti, avarinio žymėjimo nebuvo, todėl buvo surašytas protokolas ir paskirta pusė minimalios baudos; asmeniui išsiuntus protokolą, el. paštu gavo asmens paaiškinimą, kad automobilis buvo tvarkomas ir stovėjo su įjungtu avariniu ženklu; tuomet buvo susisiekta su pažeidimą fiksavusiu asmeniu, kuris patvirtino, kad avarinis signalas nebuvo įjungtas, priekinis kapoto dangtis nebuvo pakeltas, asmenų, vaikščiojančių ir tvarkančių automobilį, nebuvo, tik buvo keleivis su praviromis durimis, todėl buvo paliktas nurodymas ir priimtas nutarimas, nes nurodymas buvo neįvykdytas; administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo telefonu buvo minėjęs, kad tvarkė automobilį ir buvo pakeltas priekinis automobilio dangtis, todėl ir liudytojui buvo užduotas būtent šis klausimas. Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, jog automobilis pastatytas geltonos spalvos zigzagu pažymėtoje kelio dalyje, priekinės keleivio durelės pravertos, matyti, kad keleivio vietoje sėdi žmogus, rankoje laiko cigaretę. Tačiau iš minėtos fotonuotraukos nematyti, jog prie automobilio buvo padėtas avarinio sustojimo ženklas, taip pat nematyti, kad buvo įjungtas automobilio avarinis signalas, kas iš esmės patvirtina liudytojo L. S. nurodytas aplinkybes.

Be to, teismui abejonių dėl tariamo automobilio gedimo, ko pasekoje automobilis sustojo neleistinoje vietoje, kyla dar ir dėl to, jog K. S., kaip pats parodė teisme, esant sugedusiam automobiliui, nuėjo į kitoje gatvės pusėję esančią kompiuterių – elektros prekių parduotuvę, kurioje įsigijo navigacijos kortelę, y. y. daiktą, nesusijusį automobilio gedimo šalinimu. Ir nors pareiškėjas teisme tvirtino, jog į minėtą parduotuvę važiuoti neplanavo, viskas gavosi spontaniškai, teismo ši K. S. versija neįtikina, priešingai, leidžia pagrįstai abejoti jo duotų parodymų patikimumu.

Teismo vertinimu, liudytojų L. S. ir J. L. duoti parodymai yra logiški, nuoseklūs, atitinkantys administracinio nusižengimo byloje esančius kitus įrodymus, papildantys vieni kitus. Duomenų, kad minėti liudytojai būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų siekę K. S. melagingai apkalbėti administracinio nusižengimo padarymu, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

K. S. atsakomybę lengvinančių (ANK 35 str.) ir sunkinančių (ANK 36 str.) aplinkybių nenustatyta. K. S. administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose (asmenims bauda skiriama nuo 30 iki 90 Eur), atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės J. L. 2020 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl K. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo K. S. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės J. L. 2020 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 30 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas