Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui S. E. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (dokumentai laikomi įteiktais po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (ankstesnis pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) išdavė UAB „Baltic Petroleum“ draudimo polisą Nr. PZULT 2012488/3. Iš poliso duomenų nustatyta, kad ieškovė apdraudė UAB „Baltic Petroleum“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ir įrangą, esančius adresu Rinktinės g. 59, Vilniuje, laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Iš į bylą pateikto 2016 m. sausio 9 d. Pranešimo apie įvykį (įvykio Nr. 320912) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pažymos duomenų nustatyta, kad 2016 m. sausio 9 d. buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas – nutraukta SND užpylimo žarna. Iš 2016 m. sausio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos Nr. 10R-33271008-16 duomenų nustatyta, kad dėl įvykio kaltas transporto priemonės AUDI A4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas S. E.. Šalindama padarytos žalos padarinius, turto savininkė patyrė 155,61 Eur išlaidų už remontą (2016 m. sausio 9 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra OKT Nr. 0005094). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė išmokėjo savo draudėjai 128,60 Eur draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlyginimo ieškovei šios patirtus nuostolius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 128,60 Eur žalai atlyginti. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad ginčo dėl žalos dydžio nėra, atsakovo atsakomybę dėl kilusios žalos patvirtina byloje esanti policijos pažyma. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 128,60 Eur žalai atlyginti.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (128,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, iš atsakovo S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 128,60 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 128,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gruodžio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur teismo pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.