- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- e2YT-4128-1142/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01307-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Pareiškėjas
- L. O.
- Suinteresuotas asmuo
- L. P., V. G., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. O. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. P., V. G., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. O. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. O. po vyro A. O., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja ir A. O. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kartu jie susilaukė dukrų V. G. ir L. P.. Pareiškėjos sutuoktinis A. O. (duomenys neskelbtini) mirė. Santuokos metu pareiškėja kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgiję nekilnojamojo turto. Po sutuoktinio mirties pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė sutuoktinio palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, nes ji prižiūrėjo ir tvarkė bendrą žemės sklypą, atliko žemės sklypo ribų paženklinimą, savo lėšomis apmokėjo topografinės nuotraukos parengimą, mokėjo su turtu susijusius mokesčius. Dėl to paveldėjimo teisės liudijimui gauti pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie sutuoktinio palikimo priėmimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.
4. Suinteresuoti asmenys L. P., V. G. pranešimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. O. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. O.. Pareiškėjos sutuoktinis A. O. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad po A. O. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, duomenų apie jo palikimo priėmimą registre nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad santuokos metu pareiškėja kartu su sutuoktiniu įgijo nekilnojamojo turto, kuris pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimą, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.).
8. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja L. O. buvo A. O., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir yra jo įpėdinė. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų, po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau rūpinosi ir prižiūrėjo jiems priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atliko žemės sklypo ribų paženklinimo procedūras, apmokėjo už topografinės nuotraukos parengimą, mokėjo su turtu susijusius mokesčius. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog po A. O. mirties pareiškėja ir toliau rūpinosi jos sutuoktiniui priklausiusia turto dalimi, ją prižiūrėjo bei išlaikė, t. y. elgėsi kaip turto savininkė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo.
9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja L. O., būdama A. O. įpėdinė, priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
10. Atkreiptinas dėmesys, kad įpėdinis, priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos, todėl teismo sprendime konkretus paveldimas turtas nėra nurodomas, jis bus nurodytas notaro išduotame paveldėjimo teisės liudijime.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. O. priėmė sutuoktinio A. O., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.